Prieš keletą metų į Lietuvą savo kūryba sugrįžusiu dailininku Vytautu Kasiuliu Kaune ir Vilniuje domimasi nevienodai. Jei Vilniuje pastebimas atoslūgis po susidomėjimo bangos, tai Kauną ši banga, atrodo, pasiekė tik dabar.

Pratęsė parodos eksponavimą

"Neatsimenu kitos parodos, pritraukusios tiek daug lankytojų. Nors šiuo metu galerijoje veikia kelios parodos, vis dėlto daugelis ateina pasižiūrėti būtent V.Kasiulio kūrybos", – pastebi Kauno galerijos "Aukso pjūvis" direktorė Lolita Vyžintienė.

Nors garsaus išeivijos dailininko paroda čia veikia nuo lapkričio vidurio, susidomėjimas ja neslūgsta. Dėl šios priežasties paroda bus eksponuojama dar mėnesį.

Prieš pusmetį Vilniuje duris atvėrusiame V.Kasiulio dailės muziejuje su Prancūzijoje gyvenusio ir kūrusio dailininko kūryba galima susipažinti išsamiai, o Kaune eksponuojami 35 vadinamojo švediškojo laikotarpio kūriniai, daugiausia – grafikos darbai.

"Parodoje eksponuojame sudėtinga grafikos technika – litografija – atliktus darbus iš paties dailininko sudaryto albumo. Jį sudaro perkamiausi V.Kasiulio kūrybos motyvai. 14 iš 35 eksponuojamų darbų – žinomiausi dailininko darbai. Albumas buvo skirtas Švedijai, todėl ir spalvos čia – subtilesnės", – sakė Kauno galerininkė.

Nemažai darbų parduota

"Ateina daug tokių žmonių, kuriems važiuoti į Vilnių pasižiūrėti jo kūrybos – per brangu. V.Kasiulis dabar – ant bangos", – įsitikinusi L.Vyžintienė.

Ji pripažino, kad nemažai lankytojų paroda sulaukia dėl galimybės įsigyti eksponuojamų kūrinių. Atidarius parodą Kaune, parduota apie 15 garsaus išeivijos dailininko grafikos darbų, kainuojančių kur kas pigiau nei tapyba ar pastelė.

Vilniaus aukcionus rengiančios Meno rinkos agentūros vadovė menotyrininkė Simona Makselienė pastebi, kad susidomėjimo V.Kasiuliu banga slūgsta.

"Jo darbų pirkimo bumas buvo 2009 m., po Lietuvos dailės muziejuje surengtos parodos "Rojaus sodai". Dauguma kolekcininkų V.Kasiulio darbų įsigijo būtent tais metais. Dabar juntamas atoslūgis, V.Kasiulį šiuo metu perka nauji, neseniai pradėję kolekcininkai", – sakė menotyrininkė, pastebėdama, kad ir rinkoje jo darbų pasiūla gerokai mažesnė, nes daug kas buvo išpirkta."

Parduodami ir internete

Spalvotas litografijas, linoraižinius, pasteles parodai "Aukso pjūvyje" paskolino privatus kolekcininkas iš Švedijos, panoręs likti anonimu. Už V.Kasiulio grafikos kūrinius galerija prašo nuo 1 tūkst. (už mažiausios apimties kūrinį) iki 2,3 tūkst. litų.

Vieną kitą anapilin iškeliavusio labai produktyvaus dailininko kūrinį galima įsigyti net per interneto svetainę "Skelbiu": už V.Kasiulio grafikos lakštus čia prašoma vos 1,2–1,5 tūkst. litų. Tiesa, taip pirkdamas negali būti tikras, kad perki originalą, kad tas originalas – geros būklės, pagaliau – kad perkamas kūrinys pirkėją tikrai pasieks.

Vilniaus aukcionuose – vieninteliuose Lietuvoje profesionaliai rengiamuose meno kūrinių aukcionuose – per šešerius veiklos metus du trečdaliai (arba 26 vienetai) iš 35 aukcionuotų V.Kasiulio kūrinių liko neparduoti.

Nors pradinė kaina kandžiojosi ne visada: už V.Kasiulio tapybos darbus buvo mokama ir 12 tūkst. litų, o grafikos lakštai, kurių mažiausia kaina buvusi 1,4 tūkst. litų, dažniau likdavo neparduota.

Tačiau, pasak S.Makselienės, daugelis aukcionuotų V.Kasiulio darbų vėliau panašia  į skelbtą aukcionuose kaina buvo parduota galerijoje "Kunstkamera".

"Tapybos darbų kainų negalima lyginti su grafikos, nes tapybos darbai yra vienetiniai, o grafikos darbus, kuriems naudojama klišė, dailininkas gali tiražuoti", – pabrėžė S.Makselienė. Ji pastebėjo, kad lietuvių kolekcininkai tradiciškai labiau linkę investuoti į kur kas brangesnius, bet netiražuojamus tapybos darbus.

Dideli tiražai nenuvertino?

V.Kasiulis dažnai apibūdinamas kaip labai produktyvus, save tiražavęs dailininkas, palikęs nemažai tapybos, dar daugiau – grafikos darbų, kurių tiražai siekė iki 200 atspaudų. Kaip tai susiję su dailininko kūrinių verte ir kaina?

"Bendra taisyklė tokia: kuo dailininkas produktyvesnis, tuo santykinai jis "pigesnis". Žinoma, kiekviena taisyklė turi išimčių, pavyzdžiui, Pablo Picasso buvo ir labai produktyvus, ir išlieka labai brangus", – pastebi S.Makselienė.

Anapilin iškeliavusių pasaulinio garso dailininkų "kosminę" darbų kainą (kartais siekiančią milijonus litų) lemia ir pasaulinis žinomumas, ir tai, kad jų darbai parduodami labai retai. V.Kasiulio darbai rinkoje nėra reti, ir tai lemia santykinai nelabai aukštą jų kainą.

Meno rinka ciniška: dailininkui mirus, jo kūryba pabrangsta: ji imama labiau vertinti, be to, tampa aišku, kad daugiau kūrinių menininkas nebesukurs. S.Makselienės įsitikinimu, net ir atsižvelgiant į faktą, kad nuo V.Kasiulio mirties praėjo beveik 20 metų, ir į jo žinomumą, dažnai galerininkų prašomi 2 tūkst. litų už V.Kasiulio grafikos darbą nėra žema kaina. "Ypač, jei to darbo tiražas buvo didelis", – pabrėžė pašnekovė.

L.Vyžintienės teigimu, dideli V.Kasiulio grafikos darbų tiražai jų vertės nesumenkina: "Salvadoras Dali ar Marcas Chagallas ir po 400 to paties grafikos darbo atspaudų atspausdavo, bet dėl to jų darbai nenuvertėjo."

Nepaisant nemažų grafikos darbų tiražų, V.Kasiulio kūrybai Lietuvos meno rinkoje prognozuojama šviesi ateitis. "Stabilų susidomėjimą V.Kasiuliu rinka, manau, išlaikys – vien dėl fakto, kad jis turi savo muziejų, savo albumą, taip pat ne vienas galerininkas dirba su jo palikimu", – įsitikinusi S.Makselienė.

Komentaras
Raimonda Kogelytė-Simanaitienė
Menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė

Dailininkas V.Kasiulis perėjo daug kūrybinių etapų. Lietuvoje – iki Antrojo pasaulinio karo ir jo metais – sukurti vadinamieji lietuviškojo periodo darbai plastiškai, tematiškai atrodė kitaip nei vėlyvesnė dailininko kūryba. Jie buvo labai tamsių spalvų, dominavo dramatiškesnės tematinės linijos. Po kelerių metų, praleistų Vokietijoje, dailininkas ilgam apsistojo Paryžiuje. Čia prasidėjo spalvingasis, šviesios koloristikos V.Kasiulio etapas. Atsirado fovistiniai, impresionistiniai personažai, tematiškai susiję su modernizmo ištakomis: klounų, akrobatų, gėlininkų temomis, – šviesiu pasauliu.

Švediškojo periodo (XX a. 6–7 dešimtmečiai) šio dailininko darbai – vėl kitokie. Švedijoje V.Kasiulis kurdavo vasaromis, daugiausia – litografijas (šia tauria grafikos technika – naudojant akmens klišę – atliktus darbus, iš esmės skirtus parduoti, buvo patogu tiražuoti). Čia vėl pasikeitė jo spalvinė gama: V.Kasiulis vėl tapo tamsesnis, niūresnis – nors nebe toks tamsus ir niūrus kaip Lietuvoje. Vietoj raudonos, geltonos atsirado daugiau rusvų, žalsvų tonų. Vėl pasikeitė tematika: vietoj linksmų modernistinių Paryžiaus laikotarpio personažų atsirado apylinkės peizažų, dirbančių žmonių vaizdų.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis yra minėjęs, kad lietuviškojo periodo V.Kasiulis – vertingiausias. Žvelgiant iš lietuviškos tapybos mokyklos pozicijų, O.Daugelis savotiškai teisus: V.Kasiulis įtilpo į lietuviškąją mokyklą, prieškario modernizmą. Natūralu – jis juk mokėsi Kauno meno mokykloje. Prieškariu tapyti jo paveikslai tikrai puikūs: gilūs, dramatiški. O toks, kokį mes dabar pažįstame šį dailininką, – juk tam tikras prekės ženklas, kas yra V.Kasiulis, egzistuoja: šviesus, ritmiškas, gyvas, su lengvabūdiškais personažais – vis dėlto yra paryžietiškojo laikotarpio V.Kasiulis. Gal kai kam atrodo paviršutiniškas, bet žvelgiant į menininko raišką – ji tiesiog tokia buvo: žaisminga, žavinga, graži.

V.Kasiulis buvo labai darbštus, paveikslų prikūrė gausybę – tai tarsi lietuviškasis Pablo Picasso, kurio kūriniai skaičiuojami tūkstančiais. Ir toje kūrinių gausybėje atsirasdavo pasikartojimų, tam tikros monotonijos, ir tai ypač išryškėja esant dideliems grafikos darbų tiražams (daugiau kaip 100 vienetų grafikos darbų tiražai laikomi dideliais). Grafika – ta dailės sritis, kur, pasidarius kūrinio klišę, dailininkui labai lengva save tiražuoti. Ir jei tie kūriniai perkami, dailininkas susiduria su komercine reikalo puse: kyla pagunda tiražą didinti. Todėl suprantu, kodėl O.Daugelis teigia, kad lietuviškojo laikotarpio V.Kasiulio kūryba vertingiausia: tuo laikotarpiu dailininkas savęs netiražavo.

Kūryba sugrįžęs į Lietuvą

V.Kasiulis (1918–1995) – bene labiausiai pripažintas XX a. vidurio lietuvių dailininkas, kūręs emigracijoje. Iš Paryžiaus, kuriame gyveno ir kūrė nuo 1948 m., savo kūryba dailininkas sugrįžo į Lietuvą prieš kelerius metus. Vykdydamas dailininko našlės, savo mamos Bronės Kasiulienės, valią, didelę V.Kasiulio kūrinių kolekciją Lietuvai perdavė dailininko sūnus Vytautas Kasiulis jaunesnysis. Dovanota dailininko kūrinių kolekcija ir kūrybos archyvas (per 900 kūrinių) eksponuojami ir saugomi V.Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje.

V.Kasiulio darbų yra įsigiję Paryžiaus, Niujorko moderniojo meno muziejai, įvairių pasaulio šalių dailės galerijos ir privatūs kolekcininkai. Nemažai V.Kasiulio tapybos darbų ir pastelių yra privačiose kolekcijose Izraelyje.

Dailininkas išmanė aliejaus, guašo, pastelės, temperos technikas. Jomis tapė figūrines kompozicijas, portretus, lyrinius peizažus, natiurmortus. Sukūrė piešinių, akvarelių, litografijų, linoraižinių.