Valstybės saugomais paskelbti trys nekilnojamojo kultūros paveldo objektai: Naujųjų Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ sieninė tapyba Varėnos rajone, Baltadvario piliavietė Molėtų rajone bei Marijampolės karinio miestelio maniežas, trečiadienį pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD).

„Paskelbus Kultūros vertybių registre įrašytus objektus valstybės saugomais, jie įgyja aukštesnį apsaugos lygmenį. Šių objektų savininkai galės pretenduoti į valstybės finansinę paramą paveldo tvarkybos darbams. Džiaugiamės, kad visi trys valstybės saugomais paskelbti objektai yra tokie unikalūs”, ─ pranešime spaudai teigė KPD direktorė Diana Varnaitė.

Naujųjų Valkininkų „Pušelės“ sanatorijos sienų tapybą sintetinės temperos technika 1969–1972 metais sukūrė žinomi Lietuvos menininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius.

„Šis originalios spalvinės ir plastinės raiškos darbas, kuriame savitai persipina lietuvių liaudies ir modernizmo dailės principai, yra vienas iš vertingiausių ir novatoriškiausių 7–8 dešimtmečio lietuvių monumentaliosios dekoratyvinės tapybos kūrinių. Dvylika kompozicijų užima apie 110 kvadratinių metrų plotą. Tapybą galima apžiūrėti tik iš arti, todėl ji yra sukomponuota montažiniu atskirų kadrų (paveikslo – lango) principu“, – rašoma KPD pranešime.

Valstybės saugomais taip pat paskelbti Baltadvario įtvirtintos dvaro sodybos fragmentai, esantys Molėtų rajone. Jie, pasak KPD, yra reikšmingi kaip kunigaikščių Giedraičių tėvonija.

Mūrinė Baltadvario pilis buvo statyta XVI amžiuje iš Švedijos pakviestų meistrų kaip bastioninė ir rezidencinė pilis Vilniaus vietininko Mato Giedraičio ir jo sūnaus Mstislavlio vaivados Martyno Giedraičio lėšomis. Lietuva tuo metu buvo silpstanti valstybė: brendo karas su Livonija, didėjo Rusijos grėsmė bei karingai nusiteikusios Švedijos antpuoliai. Giedraičiai nusprendė pasistatyti saugų dvarą-pilį, kuris saugojo senąjį kelią Vilnius-Ryga. Rūmai buvo įrengti prabangiai, su auksine sale ir gražiu sodu.

Valstybės saugomu paskelbtas Marijampolės karinio miestelio maniežo pastatas buvo statytas XIX a. pabaigoje carinės Rusijos kariniame miestelyje. 1919 metais jame buvo pradėtas formuoti Lietuvos kariuomenės pirmasis pėstininkų pulkas.

„Maniežas yra ypatingai vertingas architektūriniu požiūriu – jis turi unikalią medinę, sukabintą metaliniais elementais stogo konstrukciją. Ji yra gerai išlikusi, kadangi kariškiai ją prižiūrėdavo. Dabar pastatui jau būtų reikalinga išorinių sienų restauracija”, ─ teigia KPD l.e. Marijampolės teritorinio padalinio vedėjo pareigas Ramūnas Kryžanauskas.