Jame vaidina įvairių kartų talentingi aktoriai: Eglė Gabrėnaitė, Juozas Budraitis, Jolanta Dapkūnaitė, Jokūbas Bareikis, Rasa Samuolytė, Larisa Kalpokaitė ir kiti aktoriai.
Teatro režisieriaus Juozo Javaičio didžioji karjeros dalis prabėgo kine ir televizijoje, vis dėlto radijo teatras jam taip pat įdomi sritis.
„Neseniai sukūręs įsimintiną radijo spektaklį „Meilės ieškotojai“ pagal aktorės R. Staliliūnaitės ir poeto S. Santvaro laiškus, Juozas nepabūgo šio visais požiūriais sudėtingo, ypač daug profesinių įgūdžių ir patirties reikalaujančio darbo,“ – sako Radijo teatro redaktorė ir serialo scenarijaus bendraautorė Vida Mikšytė. Interpretuojant konkretų kūrinį yra labai svarbu, kaip sakydavo G. Tovstonogovas, atspėti autoriaus jausmų prigimtį, t. y. rasti raktą unikaliam autoriaus poetikos ir to kūrinio kodui atrakinti. „Tai mįslė, kurią, statant spektaklį, labai įdomu įminti,“ – kalba J. Javaitis.
Juozas Javaitis
Tokia paslaptis ir yra I. Simonaitytės romanas „Vilius Karalius“. Juk ne turtingas ir išdidus ūkininkas Vilius Karalius, o Grėtė Plonikė, iš baikščios ir trapios pamario mergaitės virtusi žlungančio Šalteikių Karalių ūkio šeimininke, yra pagrindinė romano herojė.
Taip pat ir visos kitos romano moterys – valdingoji motina Karalienė, nesantuokinio Viliaus sūnaus motina Ilžė Karalikė, Viliaus kūdikį skausmingai praradusi tarnaitė Barbė, netgi jo nepaliesta pirmoji meilė Lėnė ar pamestoji Šmito Anė, taip pat laisvų manierų miestietė Marta Gaidienė – visos jos ir dar visa galerija kitų moterų yra tie romano paveikslai, kuriems pavaizduoti I. Simonaitytė randa vis naujų moters esybės spalvų ir atspalvių.
Siekdamas tai atkurti radijo teatro priemonėmis, apsibrėžiau mūsų darbo metodą – tarytum kurtume kino filmo garso takelį, kurio klausantis gali matyti vaizdus.
Būtent tikroviški moterų charakteriai tampa vienu svarbiausių autorės poetikos bruožų. Neatsitiktinai ir serialo scenarijus iš pradžių vadinosi „Karaliaus moterys“. Vis dėlto I. Simonaitytė neapsiriboja vien tik moterų tema. Kitas svarbus motyvas – 600 m. trunkantis lietuvininkų germanizacijos ir nutautėjimo procesas bei su juo susijusi visų pirma moralinio ir etinio pobūdžio pasekmių problematika pateisina „Viliaus Karaliaus“ pavadinimą, kuris ir yra tarsi kodas, kuris atrakina slėpiningą ir unikalų I. Simonaitytės pasaulį, įveda į savitą Mažosios Lietuvos socialinę ir kultūrinę, istorinę ir geografinę aplinką.
„Siekdamas tai atkurti radijo teatro priemonėmis, apsibrėžiau mūsų darbo metodą – tarytum kurtume kino filmo garso takelį, kurio klausantis gali matyti vaizdus,“ – pasakoja režisierius J. Javaitis.
Scenarijaus autoriai – V. Mikšytė ir J. Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.
Pirmąsias dvi „Viliaus Karaliaus“ serijas girdėsite gruodžio 30 ir 31 dienomis 17 val. 03 min. LRT KLASIKOS programoje. Kitos serijos skambės sausio mėnesį šeštadieniais ir sekmadieniais tuo pačiu laiku.
Naujausi komentarai