S. Loznica, kurio vaidybinis filmas „Donbasas“ (Donbas) vaizduoja konfliktą šiame Ukrainos regione, taip pat išreiškė paramą pretendentui į „Auksinės palmės šakelės“ apdovanojimą Kirilui Serebrenikovui, trečiadienį praleidusiam savo juostos premjerą, kadangi jam Maskvoje yra skirtas namų areštas.

K. Serebrenikovo kūrinys „Vasara“ (Leto) Kanų kino festivalyje pelnė itin palankių recenzijų, o kritikai jį lygina su garsiu britų filmu „Traukinių žymėjimas“ (Trainspotting).

„Belieka tik užjausti Serebrenikovą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši situacija priklauso tik nuo vieno žmogaus valios“, – naujienų agentūrai AFP sakė S. Loznica, turėdamas omenyje V. Putiną.

„Tarsi būtume sugrįžę į viduramžius, kur vienas monarchas sprendžia viską“, – pareiškė rusakalbių šeimoje gimęs režisierius iš Ukrainos.

Kai galvoju apie Putiną, taip pat galvoju apie Šekspyro „Makbetą“.

„Kai galvoju apie Putiną, taip pat galvoju apie Šekspyro „Makbetą“, – sakė S. Loznica, užsimindamas apie vieną žinomiausių literatūros piktadarių – kadaise drąsų karį, apsėstą savo ambicijų.

Ukrainiečių režisieriaus stipraus poveikio juostoje „Donbasas“ vaizduojamas Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų žiaurus konfliktas „post-truth“ (po tiesos) pasaulyje, kuriame vyrauja melagingos žinios.

Pasak Kanų kino festivalio veterano S. Loznicos, kurio ankstesnis filmas „Nuolankioji“ (Krotkaja) pernai buvo vienas iš favoritų kovoje dėl prestižinio „Auksinės palmės šakelės“ apdovanojimo, „Donbasas“ buvo sukurtas, nes „aplink jį griuvo pasaulis“.

„Smukimas ir suirimas“

„Mano didžiausias rūpestis ir pagrindinė tema yra ypatingas žmogaus tipas, sukurtas visuomenės, kur vyrauja agresija, smukimas ir suirimas“, – sakė režisierius.

„Putino Rusijos vykdomame informaciniame kare naudojamos visos veiksmingiausios ir šiuolaikiškiausios technologinės priemonės, siekiant paveikti nuomones ir nenuilstamai kartoti savo tiesą“, – pridūrė jis.

Daugiau nei 20 užsienyje gerai žinomų filmų surežisavęs S. Loznica Ukrainoje laikomas nacionaline vertybe.

Jo dokumentinis filmas „Maidanas“ (Maidan) apie proeuropietišką revoliuciją Kijeve pirmą kartą buvo parodytas 2014 metais per specialųjį renginį Kanuose.

Tuomet S. Loznica, eidamas raudonuoju kilimu, demonstratyviai atsisakė kalbėti su Rusijos žiniasklaida.

Berlyne gyvenantis filmų kūrėjas teigia, kad pasaulis išvydo jo naujausią juostą tik todėl, kad ji buvo nufilmuota už Rusijos ribų.

K. Serebrinikovo biografinis filmas „Vasara“, vaizduojantis SSRS roko legendos Viktoro Cojaus gyvenimą, per savo premjerą Kanuose sulaikė griausmingų ovacijų.

Salėje, kur buvo demonstruojama juosta, viena žiūrovo kėdė simboliškai buvo palikta tuščia.

K. Serebrenikovas, Rusijos sostinės Gogolio centro teatro meno vadovas, nuo pernai rugpjūčio laikomas namų arešte. Jis kaltinamas valstybės lėšų grobstymu. Režisierius, kurio pastatymai rodomi ir legendiniame Maskvos Didžiajame teatre, kategoriškai atmeta atmeta šiuos kaltinimus ir vadina juos absurdiškais. Jo šalininkai šią bylą laiko politiškai motyvuota.