Žinomas prancūzų semiotikas, Politinių mokslų instituto Paryžiuje mokslininkas, ne vienus metus dėstantis semiotiką Brazilijoje, Italijoje, – garsiojo kalbotyrininko, semiotiko, rezistento ir lietuvių diasporos kultūros veikėjo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) mokinys.

A.J.Greimui, kurio šimtąsias gimimo metines šiemet minime, ypatingas dėmesys skirtas neseniai Kaune vykusiame pasauliniame semiotikų kongrese, subūrusiame daugelio pasaulio valstybių tyrėjus, nagrinėjančius kalbinių reikšmių kūrimą ir funkcionavimą žmonių gyvenime. Žymiajam mąstytojui, XX a. antrojoje pusėje gyvenusiam Prancūzijoje ir tuo metu sukūrusiam tai, kas mokslinėje tradicijoje vadinama greimiškąja semiotika, skirta ir paroda POST galerijoje "Pasaulis semiotiko akimis".

– Kokią įtaką A.J.Greimas darė ir tebedaro europietiškajam mąstymui?

– Nežinau, ar daug galiu pasakyti. Esu gerai susipažinęs su A.J.Greimo darbais, tačiau pats tyrinėju visai kitas semiotines problemas. Aišku, jo indėlis yra reikšmingas. Kiekvienai mokslo sričiai yra svarbu turėti ir vystyti mokslininkų tinklą. Mano manymu, A.J.Greimas yra labai svarbus šiame semiotikos tinkle ir nemažai prisidėjo prie jo raidos ir vystymo.

– Kaip apibūdintumėte žmonių kalbinės tikrovės įvairovę – bendravimą žodžiais, vaizdais ir kitais ženklais?

– Manau, kad nėra didelio skirtumo tarp verbalinės kalbos ir kitų semiotinių sistemų. Paprastai kalbinę tikrovę semiotikai aprašo kaip linijinę struktūrą. Tačiau man ypatingai rūpi nelinijinė mūsų žinojimo ir mąstymo struktūra. Pavyzdžiui, kai analizuojame daugumos žmonių mąstymą, prieiname prie išvados, kad šie žmonės turi ribotą kalbinių struktūrų rinkinį ir dažnai jiems trūksta žodžių, norint kalbėti apie ką nors, kas mūsų tikrovėje yra neįprasta ir nauja. Toks klišinis mąstymas yra visiškai normalus ir nekritikuotinas. Įdomu tai, kad tokių žmonių mąstymas ir kalba nedaug skiriasi nuo labai gerai išsivysčiusių beždžionių. Kita vertus, jei kalbėtume apie sudėtingesnės kalbos vartojimą, turėtume pasakyti įdomių dalykų. Pavyzdžiui, transporto eismo sistemos kalba atrodo labai paprasta, tačiau yra tokių ženklų kombinacijų, kai vairuotojas nežino, ką turėtų daryti, todėl eismo ženklų sistema tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Yra ir daugiau žmonių kalbinių sistemų, kurios viršija klišinį mąstymą.

– Ar semiotika nėra loginių, semantinių ir tekstinių struktūrų primetimas tikrovei, kuriai šios struktūros iš esmės nebūdingos?

– Tai ypač sunkus klausimas, ypač dėl to, kad tai mano tyrimų sritis. Pirmiausia turime apibrėžti, kas yra logika. Jei kalbėtume griežtai, logika yra bet kurios semiotinės sistemos savastis ir turinys. Šiuo požiūriu, viskas, kas nėra kalbinė tikrovė, yra nelogiška. Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie kasdieniame gyvenime tvirtai logikos dėsnių besilaikantį semiotikos mokslininką, vis dėlto manau, kad, kai jis miega, jo sapnai nėra logiški. Logika nėra pasaulio sandaros struktūrinis principas. Dar įdomiau, kad net mūsų racionalumas ne visada yra logiškas. Toks racionalumas būdingas beveik visiems pasaulio žmonėms. Klausimas taps dar įdomesnis, jei kalbėsime apie kitos kultūros žmonių racionalumą, ypač Afrikos ar Australijos tautų. Tačiau atsakymą į šį klausimą galime suprasti ir kalbėdami apie artimesnius, ne tokius egzotiškus ir nutolusius pavyzdžius: rusų kalboje egzistuoja daiktavardžių giminės kategorija (žodis "kėdė" rusų kalba yra vyriškosios giminės, o "taburetė" – moteriškosios giminės), kuri neturi jokio logiško paaiškinimo. Juokinga, kai paklausiu, kodėl "taburetę" mes vadiname moteriškosios giminės daiktavardžiu. Kokia logika čia įmanoma?! Tokių nelogiško racionalumo pavyzdžių yra labai daug.

– Kaip vertinate nesemiotinius grožinės literatūros tyrimus? Ar semiotika – vienintelis būdas suprasti meno ir kitų tikrovės fenomenų reikšmes?

– Nesuprantu, kas yra literatūrologija. Dažniausiai mūsų supratimas apie meną ir tikrovę yra tik komentarai. Man reikia analizės. Be to, pagrindinė analitinio mūsų tikrovės tyrimo ypatybė yra ta, kad to tyrimo rezultatai turi nepriklausyti nuo tiriančio žmogaus. Jei aš supratau eilėraštį semiotiškai, kitas semiotikas jį supras lygiai taip pat. Turime skirti mokslą nuo paprasčiausio komentaro. Esu matematinio mokslo šalininkas.

– Ar semiotika gali būti ir yra poetiška? Ar semiotikas gali bent kiek būti poetu? O gal tai – priešingi žmogaus veiklos būdai? Ar semiotikas gali mąstyti asociatyviai, metaforomis, ironizuoti?

– Pirmiausia turime atskirti poeziją ir poetiką, kuri yra spontaniškos kalbos fenomenas. Poetika visada figūruoja semiotikų tyrimuose. Dar daugiau – jei apie poeziją kalbėsime kaip apie tam tikros ritminės formos tekstus, turėsime pasakyti, kad semiotinė knyga gali būti parašyta kaip eilėraščių rinkinys. Pamenu vieną komplikuotą atvejį universitete: jaunas mokslininkas parašė molekulinės biologijos disertaciją kaip eilėraštį. Buvo ilgai svarstoma, ką su ta disertacija daryti, – juk tai taip neįprasta! Vis dėlto tai nėra vienintelis aspektas – dar turėtume kalbėti apie tokios poezijos kokybę. Yra daug semiotikų, kurie rašo eilėraščius. Šiems kūriniams dažniausiai būdinga gera, bet ne naujoviška poetinė forma. Gera poezija turi duoti ir duoda naujų idėjų semiotikos ir mūsų tikrovės plėtrai ir vystymuisi. Be XIX a. rusų bei prancūzų poezijos, ir semiotika, ir mūsų kalbinė tikrovė būtų visiškai kitokia.

Pasaulis pagal A.J.Greimą

Kaip teigiama parodos "Pasaulis semiotiko akimis" anotacijoje, A.J.Greimas buvo linkęs suvokti savo buvimą pasaulyje kaip skirtingų vaidmenų atlikimą. Parodoje pristatomi paties semiotiko vaidmenys yra lyg įžanga į šio spalvingo žmogaus biografiją, padedanti suvokti jo užmojų mastą.

Pamenu vieną komplikuotą atvejį universitete: jaunas mokslininkas parašė molekulinės biologijos disertaciją kaip eilėraštį. Buvo ilgai svarstoma, ką su ta disertacija daryti, – juk tai taip neįprasta!

Projektas suteikia galimybę keliais skirtingais būdais susipažinti su A.J.Greimo semiotika. Optinė instaliacija "Semiotizatorius" pristato semiotinį žvilgsnį į pasaulį, kuris žmogui įgyja reikšmę tik per kalbą ir kitas semiotines sistemas. Komiksuose keletas svarbių A.J.Greimo semiotikos sąvokų įgyja žaismingų pasakojimų pavidalą. "Semiotikos žemėlapyje" fiksuojamos dvejopos A.J.Greimo semiotikos teritorijos: kas tyrinėjama ir kokiose šalyse tęsiami A.J.Greimo mokyklos darbai.

Parodos rengėja – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Logika nėra pasaulio sandaros struktūrinis principas. Dar įdomiau, kad net mūsų racionalumas ne visada yra logiškas.

Kas? Interaktyvi keliaujanti paroda "Pasaulis semiotiko akimis".

Kur? POST galerijoje Kaune.

Kada? Veikia iki liepos 14 d.