- Istorikė Odeta Grigonienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
-
Paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
Minint 70-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines Kauno miesto muziejuje atidaryta ilgalaikė paroda "Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose". Bendras šio muziejaus ir Kauno apskrities archyvo projektas atskleidžia žydų tautos vaidmenį ikikarinio Kauno gyvenimui.
Turtinga gyventojų dauguma
Archyvarių Vitalijos Girčytės ir Nijolės Ambraškienės kruopščiai atrinkti Kauno apskrities archyve saugomi dokumentai pristatomi net keturiose muziejaus salėse.
Pirmojoje esančiose XIX a. dokumentų spintose galima patyrinėti iki 1847 m. sudarytą miesto plėtros planą, kur net gatvių pavadinimai (Senoji žydų gatvė, Pirmoji ir Antroji žydų gatvės) liudija apie seniausias žydų susitelkimo vietas Kauno mieste. Čia pat pristatomi ir Kauno gubernijos statistikos komiteto parengti duomenys, pagal kuriuos 1901 m. judėjai sudarė 41 proc. visų Kauno gyventojų – tai buvo net 2 proc. daugiau nei Romos katalikų bendruomenė.
Peržvelgus žydams skirtų mokesčių dokumentus, niekam nekils klausimų, kodėl caro valdžiai taip rūpėjo suskaičiuoti Kauno ir Vilijampolės žydus dar gerokai iki pirmojo visuotinio gyventojų surašymo.
Parodos lankytojai turės unikalią galimybę pamatyti ryškiausių, iki šiol tebestovinčių ir Laisvės al. (XIX a. – Nikolajaus prospekto) puošmenomis vadinamų, pastatų projektus. Jų užsakovai – turtingi Kauno žydų pirkliai, nekilnojamąjį turtą dažnai išnuomodavę valstybės įstaigoms. Simboliška, kad Kauno apskrities archyvas kaip tik įsikūręs XIX a. žydų pirkliui M.Hausmanui priklausiusioje namų valdoje. Anuomet ten stovėję žydų maldos namai – tai religinis, Toros studijų, bendruomenės susirinkimų centras.
Judėjų religijos simboliai
1880 m. dokumentai fiksuoja, kad Kauno mieste buvo 23, Vilijampolėje – 12 maldos namų. Tarp jų minima 1872 m. statyta ir iki šiol veikianti Kauno choralinė sinagoga, kurioje saugomi įdomūs daiktiniai eksponatai. Dalis jų dabartinio Kauno žydų religinės bendruomenės vadovo ir Kauno choralinės sinagogos seniūno Moisiejaus Bairako dėka praturtino žydų religiją pristatantį parodos kampelį.
Smalsuoliams sukurta reta proga pamatyti XIX a. Torą (susidėvėjusios jos privalo būti naikinamos), atverstą Talmudą (ne judėjams to daryti nevalia, skelbia žydų tradicijos), palyginti, kuo skiriasi menora ir chanukos žvakės ir, šiek tiek atitrūkus nuo dokumentų gausos, antrojoje parodos salėje susipažinti su tradicinėmis judėjų šventėmis ir liturgija.
Parodos salėje rengėjai kviečia lankytoją pabūti savotišku istorijos tyrėju-detektyvu ir po trečiojoje salėje pristatomų fondų, aprašų bei bylų šifrais ieškoti žydų pėdsakų Pirmosios Lietuvos Respublikos politinėje, kultūrinėje, socialinėje ir ekonominėje sferose.
Daugelis XX a. dokumentų lietuviški, tad lankytojui nekils kliūčių atidžiau patyrinėti jų turinį, pvz., paskaičiuoti, kiek lėšų Ginkluotosioms krašto pajėgoms remti surinko žydų prekybininkų iniciatyvinė grupė; sužinoti, kuris iš dviejų žinomiausių Kauno saldainių ir šokolado fabrikų "Tilka" ar "Aškinazi" gamino "Caro karamelius", "Auksines žuveles", "Damų liežuvėlius" ir kitus gardumynus skambiais vardais.
Skaudūs liudininkai
Paroda baigiama itin jautria tema. Nedidelis intarpas apie pirmosios sovietinės okupacijos metais vykdytus trėmimus – tarp ištremtųjų ir garsūs Kauno žydų visuomenės veikėjai, tokie kaip advokatas, "Žydų balso" vyr. redaktorius R.Rubinšteinas, žydų pradžios mokyklos vadovas D.Isikovičiaus.
Daugiau dėmesio šioje salėje skirta 1941 m. pradėtam formuoti Kauno getui Vilijampolėje: vidinei geto struktūrai, žydų kasdienybei už spygliuotos vielos, laipsniškam geto ir jo gyventojų naikinimui. Lankytojus turėtų sudominti itin charakteringi Kauno litvako H.Levino, gyvenusio Vilijampolės gete, vėliau ištremto į Štuthofo koncentracijos stovyklą, prisiminimai.
Kas: paroda "Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose".
Kur: Kauno miesto muziejuje.
Kada: veikia iki 2014 m. birželio 15 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Džiazo muzika – laisvės ambasadorius
Kaune, kuris visada garsėjo savo kultūrinio gyvenimo gausa, atgimsta, o gal ir gimsta iš naujo džiazo muzikos puoselėjimo tradicijos, kurias puikiai atvaizduoja ir įgarsina Teatro klube rengiami „Jam Sessions“. ...
-
Kaune nuskambėjo Gatvės muzikos diena: liūtis žiūrovams – ne kliūtis2
Šeštadienį, gegužės 18 d., Kauno senamiestyje, Vilniaus gatvėje įkurtose septyniose salose susirinko daugiau kaip 25 kolektyvai ir atlikėjai, nuo beatboxo ir jamo iki gyvu garsu lepinusio pankroko ar country roko atlikėjų, smuiko, akordeo...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 22–26 d.
Gegužės 22 d. Kauno rajono muziejaus Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus: 16 val. tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ vakaras. Gegužės 23 d. Rokų laisvalaikio salė: 17.30 val. klasikinės muzikos ko...
-
Raudondvaryje šurmuliavo Šeimų šventė ir Muziejų naktis
Gegužės 11 d. susirinkusius į Raudondvario dvaro sodybą lepino ne tik puikus oras. Čia vyko ir Šeimų šventė, ir Muziejų nakties fiesta. Skaičiuojama, kad abiejuose renginiuose pabuvojo tūkstančiai žmonių, norintiems dalyvauti nemokam...
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai5
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...