Duodama išskirtinį interviu Abi Weeds ne skaičiuoja tūkstantinius pelnus tačiau griebiasi už galvos prisimindama, kiek jėgų ir laiko kainavo visų be išimties kompanijos produktų sertifikavimas, bei ekologiškos dekoratyvinės kosmetikos kūrimas.

Tyrinėti paskatino šeimyniškių problemos

„Viskas prasidėjo dėl mano mamos susidomėjimo. Ji buvo viena iš tų „keistuolių“, kuri dar aštuntajame dešimtmetyje savo sode augino įvairias žoleles, - pradeda pasakojimą A.Weeds. - Tuomet aplinkiniams tai atrodė labai keista. Tačiau ji visada domėjosi natūralia medicina. Ir tos žinios pravertė, kai paaiškėjo, jog ir aš, ir broliai turime egzemą (alerginis odos uždegimas red. past.). Ji pradėjo domėtis, kokios priemonės galėtų padėti ją išgydyti, nes gydytojų dermatologų paskirti vaistai tik blogino odos būklę. Ji visuomet tikėjo, kad turi būti kokia nors alternatyva, pati tyrinėjo ir bandė įvairius receptus. Pagal išsilavinimą ji yra gydytoja vaistažolėmis bei aromaterapijos specialistė.“

Abi mamai Margaret Weeds pavyko sukurti kremą iš savo pačios auginamų žolelių. Juo tepant odą vaikų odos uždegimai švelnėjo. Po truputį šio kremo ėmė prašyti draugai, pažįstami, draugų draugai.

Moteris sulaukė prašymų sukurti ir šampūną. Tuomet – kūno kremą. Produktų vis gausėjo.

Ekologiška? Šiandien tai įrodoma tik sertifikatais

„2001-aisiais ji susimąstė: „Nežinau, ar man užteks jėgų tai tęsti.“ Tačiau aš nedvejodama šūktelėjau: „Mama, bet šie produktai tikrai geri ir reikalingi!“. Pati atlikau nedidelį tyrimą ir patikrinau kai kurių gamintojų produktus. Pakuotės skelbė, kad tai – natūralūs ekologiški produktai, tačiau iš tiesų juose nebuvo arba buvo vos keli procentai natūralių ingredientų,- prisiminė Abi. - Supratome, jog šiandieninėje rinkoje turime įrodyti savo produktų šimtaprocentinį natūralumą bei kokybę. Žodinis pasakymas bus per silpnas argumentas, kad išsiskirtume iš kitų. Taigi gavome sertifikatus visiems be išimties savo produktams. Juos sertifikavo vienas didžiausių Jungtinės karalystės ekologiškos produkcijos organų „Soil association“ („Dirvožemio asociacija“).

Išsiskirti jiems tikrai pavyko. 2003-aisiais įkurta ekologiškos kosmetikos kompanija „Essential Care“ tuo metu buvo viena pirmųjų Jungtinėje Karalystėje, turinčių visų produktų natūralumą patvirtinančius sertifikatus.

„O tai tikrai sunku. Europos šalys, Prancūzija, Vokietija turi savo skirtingas sertifikavimo sistemas bei standartus. „Soil association“ Jungtinėje Karalystėje reikalauja, jog 70 proc. visų produkto sudėtinių dalių būtų išauginta ekologiškuose ūkiuose. Jei dar norėtum savo šampūną ar kremą pavadinti „organiniu“ jame turėtų būti 90 proc tokių produktų. Be to produkcijoje negali būti nė kvapo tų medžiagų, kurios, mokslininkų tyrimų duomenimis, gali turėti nors mažiausią neigiamą poveikį žmonėms ar aplinkai” - reikalavimus ekologiškai produkcijai atskleidžia A. Weeds.

Faktas, jog tokioje kosmetikoje negali būti jokių parabenų, konservantų ar naftos chemijos produktų.

Gėlės ir lapeliai ... iš naftos produktų

„Jie tikrai griežti ir imasi visų atsargumo priemonių – kad žmonėms, pasirinkusiems ekologišką odos ar plaukų priežiūros priemonę nekiltų jokių abejonių. Gamintojams tai uždavinys – tuomet, kai rengėmės gauti ekologiškos produkcijos sertifikatus, kai kurių mums reikiamų produktų niekas tiesiog neaugino ekologiškuose ūkiuose!, - prisiminė moteris.- Paprašėme sertifikatų iš savo tiekėjų ir - ups - jie jų neturi. Teko su liūdesiu keisti dalį tiekėjų, nes siekėme savo produktų sertifikavimo."

Nepaisant natūralumo bei ekologijos bangos kai kurie kosmetikos gamintojai neatsisako senų gamybos taisyklių.

„Taip, jie ėmė naudoti daugiau natūralių ingredientų kosmetikoje... BET jie ir toliau naudoja įvairius sintetinius, cheminius priedus, kad šią kosmetiką pavyktų ilgiau išsaugoti. Vis dar naudojami dirbtiniai kvapai. Arba tiesiog iš natūralių produktų išgauti ingredientai. Tokiu būdu gamybos procesas tiesiog yra lengvesnis, lengviau sukurti kremo konsistenciją, - kosmetikos pramonės užuolaidą praskleidžia A. Weeeds. - Tokie augalai ar vaisiai jau būna praradę savo vertingąsias savybes. Mes stengiamės, jog produktai iš tiesų turėtų tokį poveikį, koks yra užrašytas ant pakuotės. Jei įdėsi daug pastangų, gali gauti ekologišką kosmetiką, kuri iš tiesų veikia.“

Daugiau nei dešimtmetį dirbdama kosmetikos versle Abi pastebėjo daug kompanijų, kurios kraunasi turtus nesąžiningu būdu.

„Ant pakuotės piešiamos nuostabios gėlės, augalai, o pagrindinė kremo sudėtis – parabenai, konservantai, naftos produktų dariniai, propilenglikolis. Manau didžiausia bėda, kad pagal Europos sąjungos įstatymus gamintojas neturi pateikti sertifikatų, kad galėtų savo produktą pavadinti organiniu bei ekologišku. Taigi gali įdėti vos vieną procentą natūralių produktų ir girtis ekologiškumu, - liūdnai kalbėjo A. Weeds. - Stebina tai, jog maisto produktai reglamentuojami daug griežčiau – pasigyręs, kad parduodi ekologišką morką gausi baudą, jei tai bus netiesa. O dėl kremo, šampūno – jokios kontrolės. Tai tikrai apsunkina gyvenimą tiems, kas nori „žaisti“ sąžiningai. Labai norėčiau, kad vartotojai šioje srityje būtų labiau saugomi.“

Brangiame kreme didžiausią dalį gali užimti vanduo

Ekologiškos kosmetikos gamintoja pataria pirkėjams visuomet ieškoti produkcijos kokybę patvitinančio ženklo: sertifikatus suteikiančių įstaigų „Soil Association“, „Ecocert“ ar „BDIH“ logotipų. „Skirtingų asociacijų standartai skiriasi, bet tai reiškia, kad produktui bent jau taikomi kokie nors reikalavimai, - teigė moteris. - Skaitykite sudėtį: parabenai arba... na, tiesą sakant, bet kokie priedai, kurių pavadinimas yra ilgas ir sudėtingai skamba, dažniausiai nėra geras dalykas kosmetikoje.“

Abi pasakoja, kaip jos mama pirmą kartą suvokė, iš ko gaminami kosmetiniai kremai. „Kosmetinių kremų sudėtis buvo vienas iš dalykų, kuriuos jai teko studijuoti įgyjant specialybę. Kai ji įsigilino, iš ko iš gaminama kosmetika, ištarė: „Fu! Bet juk tai bjauru!“. Kuo daugiau ji gilinosi, tuo labiau aiškėjo, jog kosmetikos industrija paremta kuo pigesnėmis sudėtinėmis dalimis. Todėl dauguma neva drėkinančių kremų turi naftos produktų, nes šios sudėtinės dalys yra pigios. Dedami konservantai, išlaikantys kremą ant lentynos kokius ... septynerius metus. Ir viskas – neturi nuolat rūpintis produkcijos šviežumu ir galiojimo datomis. Dar viena svarbi sudėtinė dalis – vanduo. Net patys brangiausi kremai dažniausiai turi itin didelį kiekį vandens,“ - pasakojo ekonomikos magistrą turinti moteris.

Sertifikuotos kosmetikos linijos atstovę labiausiai šiurpino tai, jog didžioji dalis medžiagų, tepamų ant odos, įsigeria ir nusėda kažkur mūsų organizme. Paskutiniųjų metų medicininiai tyrimai įrodė, jog parabenų (vienos iš kosmetikos sudedamųjų dalių) pasitaiko krūties vėžio piktybiniuose audiniuose. Vadinasi, šie du dalykai yra susiję.

Laikosi sąžiningo verslo principų

„Kiek medžiagų gauname per odą? Kremo sudėtis ne mažiau svarbi nei ekologiška morka. Pagalvokite apie pleistrus nuo rūkymo. Juk tai tas pats nikotinas, tiesiog pasisavinamas per odą. Tokiu pat būdu pasisavinama ir daugybė kitų medžiagų. Ir nejau žmonės iš tiesų tiki, kad „stebuklingas“ naftos produktais praturtintas kremas visiškai išlygins raukšles? Jei rūkai ir geri  mažai vandens – turėsi baisią odą. Ir niekas šiuo atveju nepadės“, - perspėjo moteris.

„Essential Care“ verslą vystanti šeima: tėvas Colins, mama Margaret ir dukra Abi stengiasi visas kremų bei šampūnų sudėtines dalis įsigyti iš patikimų ūkinininkų. Pirmenybė teikiama Europos augintojams, tačiau kai kurie produktai keliauja iš tolimesnių šalių.

„Pavyzdžiui, kokoso aliejus, taukmedžio sviestas atkeliauja iš Ganos. Kai turime įsigyti produkcijos iš besivystančių šalių, perkame ją iš „Fair Trade“ programoje dalyvaujančių ūkių. Tai reiškia, jog ten dirbantiems žmonėms yra sumokamas atitinkamas atlyginimas, laikomasi etiškos prekybos standartų“,- pasakojo A. Weeds.

Nors jau nebe visi produktai gaminami iš Margaret sodelyje užaugintų žolelių, moteris vis dar akylai prižiūri ir tikrina visą kremų bei dekoratyvinės kosmetikos gamybos procesą. Kompanijoje dirba vos 10 žmonių.

Solidus atlyginimas? Ne, ačiū

Auklėta gerbti bei tausoti gamtą ir jos žmogui duodamas gėrybes, pabaigusi ekonomikos bei bankininkystės studijas Abi taip ir nebegrįžo į pelningą darbą banke.

„Priėjau tą momentą, kai pradedi galvoti: ką aš iš tiesų noriu veikti gyvenime. Esu tikra, jog banke būčiau uždirbusi gerokai daugiau pinigų. Tačiau nesijausčiau tokia laiminga ir negyvenčiau tokio pilnaverčio gyvenimo. Juk tai, ką šiandien darau padeda žmonėms. Mes pakeičiame žmonių gyvenimus tiesiog padėdami išspręsti odos problemas. Gauname tokių nuoširdžių padėkos laiškų... Tuomet jaučiamės sukūrę kažką vertingo. Turbūt kūrybos čia daugiau, nei kitose profesijose“, - tvirtina jauna moteris ir čia pat pripažįsta, jog būna akimirkų, kai norisi tiesiog rautis plaukus.

„Mėginu savotiškai šviesti žmones. Tiesiog pasidalinti su jais ta dieviškąja išmintimi, - juokauja „Essential Care“ atstovė. - Kad tai, ką darome ištisus dešimtmečius, kad plauname galvą su plastmasiniais šampūnais galbūt nėra geriausia idėja. Galbūt galima tuos produktus pakeisti į tokius, kurie su mūsų kūnu geriau „draugauja“. Sutinku tokių įdomių žmonių! Vieniems svarbu, kad nedarome bandymų su gyvūnais, kitiems rūpi etiškas verslas, dar kitiems – jų sveikata.“

Dvidešimt metų žolininkystės bandymų

Abi tikina, kad ekologiško kremo naudojimas nėra koks nors kompromisas – tai nėra tiesiog pasitrynimas žolelėmis, jis iš tiesų veikia ir gerina odos būklę. Į produktus dedamos ne tik žolelės, bet ir gausi žolininkės patirtis ir liaudies medicinos žinios.

„Visus sudėties receptus sukūrė mano mama. Tai ji daro nuo 1980 – ųjų. Dvidešimt metų įvairių bandymų ir tyrinėjimų prabėgo dar iki tol, kol visi kartu įkūrėme bendrovę. O pastarasis dešimtmetis taip pat nebuvo ramus – labai daug dirbome, kad sukurtume ekologiškos dekoratyvinės kosmetikos liniją. Kad išgautume natūralias spalvas ir jos išliktų“, - pasakojo Abi Weeds.

Pastaraisiais metais „Essential Care“ produktų linijoje atsirado akių šešėlių bei lūpdažių. O iš ko gi jie gaminami?

„86 procentus mūsų lūpdažio sudaro natūralūs produktai. Tai – alyvuogių aliejus, bičių vaškas, kitų augalų vaškai – jie pakeičia įprastuose lūpdažiuose naudojamus sintetinius vaškus. Spalvos – tik tokios, kokios egzistuoja gamtoje, jokių dirbtinių. Jos išgaunamos iš gamtoje randamų mineralų – žinoma, jie kruopščiai išvalomi, kad būtų tinkami tepti ant lūpų, - dėsto A. Weeds. - Jau susitaikėme su tuo, jog neišgausime ryškios raudonos. Na ir tiek to – turime labai jai artimų gražių spalvų, kurios išlieka visą dieną. Ir pasidažius jautiesi gerai. Juk girdėjote, kad moterys praryja kelis kilogramus lūpų dažų per gyvenimą („valgyti“ lūpdažius padeda ir vyrai). Daug ramiau dažytis žinant, kad jei ir suvalgysi šiek tiek – tai nė kiek nekenks. Manau, kad po ilgų mėginimų pagaliau sukūrėme vieną organiškiausių lūpdažių.“

Nors sukurti natūralų lūpdažį prilygo į kalną užridenti Sizifo akmenį, Abi prasitaria, jog didžiausi iššūkiai laukė renkantis pakuotę. Didžioji dalis dekoratyvinės kosmetikos pakuočių gaminama Kinijoje. Spėkite iš ko? Ogi sintetinių medžiagų ir naftos produktų. Nepaisydami kone dvigubai didesnės pakuotės kainos Weeds'ai pasirinko bendrovę, pasiūliusią jiems iš kukurūzų plaušų plastiko sukurtus akių šešėlių bei lūpdažių dėklus.

Bendrovės ofisas - iš medienos ir šiaudų?

Šeima ketina plėsti būtent dekoratyvinės kosmetikos liniją – šiuo metu kuriamas odos dėmeles ir spuogus maskuojantis pieštukas bei drėkinamoji odos priemonė su atspalviu.
Vis dėlto Abi atskleidžia, jog vienas svarbiausių šeimos šių metų tikslų – pastatyti naujas kiek įmanoma energetiškai efektyvesnes patalpas kosmetikos kūrimui bei sandėliavimui.

„Norime pastatyti energiją taupantį, tvarų pastatą. Ne tik kosmetikos gamybai – norime pasikviesti į svečius įvairių žmonių ir papasakoti jiems apie ekologišką gyvenimo būdą bei tvarias statybas. Domėdamasi padariau išvadą, jog geriausios statybinės medžiagos – šiaudai ir mediena. Taigi jos dar ir pigios. Noriu pademonstruoti, kad net ir su nedideliu biudžetu galima pastatyti statinį, kuris sau gamintųsi energiją.

Na o mama užsiėmusi naujais ingredientais ir produktais. Ji tobulina netgi jau sukurtų ir senai rinkoje esančių produktų sudėtį“, - pasakojo A. Weeds.

Produktai bandomi ant tuo patenkintų savanorių

Kompanijos kaip „L'oreal“ bei „Johnson and Johnson“ greičiausiai norėtų šios verslios šeimos pasiteirauti, kaip jie patikrina savo produkciją. Minėti gamintojai ilgus metus atlieka bandymus su gyvūnais ir į jų sąžines neprisibeldžia net aršiausi protestuotojai.

Abi neslepia: „Bandome produktus ant žmonių. Matote, mūsų produktai dažniausiai sudaryti iš produktų, kuriuos galima naudoti ir maistui. Vietoje iš naftos pagamintų drėkiklių naudojame gryną alyvuogių, avokadų aliejų. Tiesą sakant, galėtumėte tą produktą suvalgyti ir nieko nenutiktų. Tad jei nebaisu valgyti – kodėl turėtų būti baisu užsitepti ant odos? Turime apie trisdešimt klientų, kurie yra naujų produktų bandytojai – savanoriai. Jie labai tuo džiaugiasi, nes nuolat gauna pabandyti naujų produktų. Pamatytumėte, kokia kova virė dėl galimybės išmėginti dekoratyvinę kosmetiką! Mes jiems už tai nemokame.”

„Paragaukite naujausio kūno šveitiklio“

Kosmetikos bandytojai kompanija pasitiki šimtu procentų. Abi teigia, jog žmonės nejaučia jokios baimės dėl galimos odos reakcijos. Ji prisimena, kaip atidarydami naują „Essential Care“ parduotuvę jos šeima nusprendė pasiūlyti svečiams sausainių su ... kokosiniu kūno šveitikliu.

„Nėra jokios baimės. Jei gali tai įsidėti į burną, vadinasi, gali tepti ir odą. O šveitiklis iš tiesų labai skanus!“,- kvatoja moteris.

Jos nuomone, bandymai su gyvūnais yra absurdiški. Gyvūnų oda gerokai skiriasi nuo žmogaus, todėl ir reakcijos į kosmetiką gali būti skirtingos.

„Apskritai nesuprantu esmės: kaip gali būti baisu tepti ant odos ar dažytis tam skirtu produktu? Kodėl reikia bandyti jo poveikį? Vadinasi, sudėtyje yra kažko, kas gali pakenkti ne tik gyvūnams, tačiau ir žmonėms? Kodėl tuomet žmonės renkasi produktus, kurie yra jiems potencialiai pavojingi?“, - klausimų, kurie greičiausiai išmuštų iš vėžių didžiuosius kosmetikos gamintojus pažeria A. Weeds.

Gamta ima rūpintis ne vien hipiai

Moteris prisimena, jog pagal tam tikrus Europos Sąjungos teisės aktus bandymai su gyvūnais nuo kitų metų turėtų būti apskritai uždrausti.

Tačiau gausybė didžiųjų kosmetikos gamintojų tam priešinasi iš paskutiniųjų.

„Manau, kad problema būtų išspręsta jei bendrovės naudotų daugiau natūralių kosmetikos sudedamųjų dalių. Galų gale, yra dirbtinė oda – ant jos galima bandyti visiškai naujos formulės, naujai atrastus produktus. Tikrai yra alternatyvų. Bandymai su gyvūnais yra kažkas nesuvokiamo, nesveiko“, - svarstė ekologiškos kosmetikos gamintoja.

Dabar jau savo dukrą auginanti Abi gyvena visiškai „žalią“ gyvenimą: perka ekologiškus produktus, ypač daug dėmesio skiria rinkdamasi mėsą bei pieną. Ji ieško organinių, ekologiškų drabužių, o jų neradusi nesidrovėdama praveria dėvėtų drabužių parduotuvės duris.

Verslininkė rūšiuoja bei stengiasi taupyti energiją ir kitus išteklius. Ekologijos banga ritasi ne tik per Lietuvą – Abi teigimu Junginėje Karalystėje ekologiškų produktų rinka kasmet išauga bent 10 procentų. Ji neneigia, jog bendrovės „Essential Care“ produktai nėra pigūs, tačiau – ir ne patys brangiausi. Jie yra veiksmingi ir neretai turi keliariopą paskirtį – pavyzdžiui, tarnauja ir kaip kūno, ir kaip veido drėkinamosios priemonės.

„Šiandieniniame versle yra daug energijos švaistymo. Laimei, šiandien jau niekam nebeatrodome kaip kokie išprotėję hipiai, - pratrūksta juoku Abi. - Rūpintis aplinka, pasauliu, jo išteklių tausojimu ir tvariu verslu nėra stebinantis dalykas. Savo regione esame laimėję „žaliausio“ vietinio smulkaus verslo apdovanojimą. Vadinasi, netgi verslas kuria pokyčius. Jei jau mus apdovanoja, vadinasi, einame teisinga linkme. Smagu,kai kažkas įvertina tavo daromą darbą“.