Skaitytoja klausia: teko girdėti, esą lietuviai nemoka teisingai pasitepti kremu nuo saulės. O ką ten labai reikia mokėti? Ko mes nežinome?

Į skaitytojų klausimus atsako Vilniaus lazerinės dermatologijos centro medicinos mokslų daktaras, gydytojas dermatologas, dr. Viktoras Sidorovas.

Kūnui - golfo kamuoliuko dydžio kremo kiekis

Pirmiausia reikėtų vengti saulės bent jau nuo 11 iki 16 val., kai ji pavojingiausia. Kitu metu - teptis kremu nuo saulės. Kol kas tai - veiksmingiausia apsaugos priemonė, kad ir kokios diskusijos vyktų. Yra nustatyta, kad dažnai žmonės tepasi apsauginiu kremu neteisingai. Neištepamas visas kūnas, kremai tepami lopais, tepamas nepakankamas kremo kiekis. Todėl ir apsauga abejotina. Dar vienas svarbus pastebėjimas, kad jais tepamasi per retai - tik einant į paplūdimį.

Iš tiesų kūnui reikia maždaug golfo kamuoliuko dydžio kremo kiekio. Jei žmogus jo užsitepa mažiau, atitinkamai mažėja apsauginis sluoksnis bei laikas, kurį galima saulėje praleisti saugiai.

Taip pat kremo veiksmingumas mažėja, jei dažnai maudomės, voliojamės smėlyje ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės kremo tepasi nepakankamai, dermatologai Lietuvos klimato sąlygomis rekomenduoja veidui ne mažesnio kaip 50 SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) kremą, kūnui - 20-25 SPF. Šiltuosiuose kraštuose kūnui reikėtų kur kas stipresnio kremo. Norint sužinoti, kiek minučių kremas veiks, SPF skaičių reikia padauginti iš 10 ir iš gauto laiko atmesti maždaug 30 proc.

Geriau rinktis fizinius kremus nuo saulės. Tokių kremų sudėtyje yra cinko oksidas ir titano dioksidas (jie kaip veidrodėliai atspindi saulę). Pastarieji, skirtingai nuo cheminių kremų, labai retai sukelia alergiją, nepraeina pro odos epidermį, todėl neturi odai biologinio poveikio. Anksčiau šie kremai ant odos palikdavo balkšvą atspalvį, tačiau šiuolaikinės technologijos padarė juos patogesnius.

Koks apgamas „piktas"

Skaitytoja klausia: Turiu daug apgamų. Žinau, kad jie gali sukelti odos vėžį - vadinamąją melanomą. Kaip atskirti, koks apgamas „piktas", o koks ne?

- Odos apgamai ir pigmentinės dėmės dažniausiai yra gerybiniai dariniai. Melanoma gali atsirasti ne tik iš apgamo, bet ir ant nepakitusios odos. Jei matote, kad pakito jūsų apgamo išvaizda, dydis, nedelsdami kreipkitės į savo dermatologą.

Verta žinoti:

• Melanoma gali atsirasti bet kur, kadangi jos atsiradimui daug įtakos turi ir genai.

• Melanoma gali susiformuoti tiek iš senų, tiek iš naujų apgamų, todėl ir yra tokia klastinga.

• Gali susiformuoti per kelis mėnesius, tačiau dažniausiai žmonės ją ant savo kūno nešiojasi keletą metų.

• Odos, sergant vėžiu, iš pradžių neskauda, matomi tik vizualiniai pakitimai, dėl kurių žmonės neskuba pas gydytoją.

• Kartais žmonės vis dar klaidingai įsitikinę, kad apgamo geriau nejudinti, todėl nesikreipia į specialistus. Tai - mitas.