Kiek­vie­ną ry­tą sto­vė­da­mi prie spin­tos ne­są­mo­nin­gai ren­ka­mės, kas at­lie­pia mū­sų vi­di­nę bū­se­ną, – ar tai bū­tų ryš­kios spal­vos pal­tas, ar jau­kus megz­ti­nis. Spal­va, fak­tū­ra, au­di­nys – vis­kas tu­ri reikš­mę ir ga­li padėti kurti geresnę nuotaiką. Ko­dėl ren­ka­mės bū­tent to­kius dra­bu­žius? Apie tai pa­sa­ko­ja sti­lis­tė Vik­to­ri­ja Zu­ba­no­va.

Spal­vų pa­le­tė – pla­ti

„Vi­sa­da re­ko­men­duo­ju at­si­suk­ti į gam­tą. Atk­reip­ki­te dė­me­sį, ko­kias spal­vas, jų de­ri­nius ma­to­me ap­link sa­ve. Ru­duo – daž­nai šil­tas, sau­lė­tas, ku­pi­nas šil­tų sod­rių že­mės spal­vų me­tų lai­kas“, – tei­gia sti­lis­tė.

Sie­kian­tiems ramybės V. Zu­ba­no­va pa­ta­ria rink­tis ke­le­tą spal­vų. Pir­miau­sia tai bū­tų vyš­ni­nė, va­di­na­mo­ji bor­di­nė, krau­jo, bur­gun­diš­ka. Tin­ka ir tam­sūs, sod­rūs rau­do­ni (kaip pri­nokusių obuo­lių) at­spal­viai.

„Vyš­ni­niai at­spal­viai har­mo­ningiausiai įsi­lie­ja į ru­dens se­zo­ną. Tai pui­kus ener­gi­jos šal­ti­nis, bran­džios, tik­ros aist­ros, mei­lės spal­va. Sa­vo įvaiz­džiui kur­ti rin­ki­tės ak­cen­ti­nes šios spal­vos de­ta­les: ava­ly­nę, ak­se­sua­rus, pirš­ti­nes, ran­ki­nes, pa­lai­di­nes“, – aiš­ki­na sti­lis­tė.

„Schiaparelli“ mados namų nuotr.

Kai or­ga­niz­me ru­de­nį pra­de­da ma­žė­ti vi­ta­mi­no D, į pa­gal­bą atei­na gel­to­na (gars­ty­čių, svies­to) spal­va. Ji sim­bo­li­zuo­ja ener­gi­ją ir op­ti­miz­mą, aso­ci­juo­ja­si su sau­le ir šil­to­mis die­no­mis: „To­kia spal­va pui­kiai pa­ke­lia nuo­tai­ką, su­tei­kia po­zi­ty­vu­mo niū­rio­mis die­no­mis. Pa­mi­nė­čiau ir oran­ži­nę (krin­tan­čių la­pų, mo­liū­gų) spal­vą. Ji žmo­gų vei­kia pa­na­šiai kaip gel­to­na, tik la­biau orien­tuo­ta į drau­giš­ku­mą, kū­ry­biš­ku­mą. Šis spal­vų due­tas – pa­grin­di­nis vais­tas gar­de­ro­be nuo me­lan­cho­liš­kos nuo­tai­kos. Re­ko­men­duo­ju rink­tis gel­to­nos ar oran­ži­nės spal­vos ak­cen­ti­nes de­ta­les: pa­puo­ša­lus, ava­ly­nę, ran­ki­nę, pirš­ti­nes, ša­li­kė­lį, gal­vos ap­dan­ga­lą. Tai de­ta­lės, ku­rios su­teiks im­pul­są jū­sų ru­dens nuo­tai­kai ir įvaiz­džiui, ta­čiau šia spal­va ne­per­si­so­tin­si­te.“

Juk ne be reikalo pavargę nuo miesto šurmulio, garsų, streso keliaujame į gamtą, kad nusinulintume ir grįžtume į save. Ne tik gryno oro plūpsnis, bet ir žalia spalva veikia teigiamai.

Ža­lia (aly­vuo­gių, sa­ma­nų, sma­rag­di­nė) – ra­mi, že­miš­ka spal­va, ku­ri aso­ci­juo­ja­si su gam­ta.

„Ši spal­va tin­ka, kai no­ri­si na­tū­ra­lu­mo, rei­kia vi­di­nės ra­my­bės, at­nau­jin­ti min­tis. Tai la­biau­siai ra­mi­nan­ti ir įtam­pą ma­ži­nan­ti spal­va, – pri­du­ria 

V. Zu­ba­no­va. – Juk ne be rei­ka­lo pa­var­gę nuo mies­to šur­mu­lio, gar­sų, stre­so ke­liau­ja­me į gam­tą, kad nu­si­nu­lin­tu­me ir grįž­tu­me į sa­ve. Ne tik gry­no oro pliūps­nis, bet ir ža­lia spal­va vei­kia tei­gia­mai. Ži­no­ma, ru­de­nį ras­ti vi­siš­kai ža­lią miš­ką kiek su­dė­tin­giau nei va­sa­rą. To­dėl pa­ban­dy­ki­te įtrauk­ti šią spal­vą į sa­vo gar­de­ro­bą. Dė­vė­ki­te ža­lius pal­tus, švar­kus.“ 

Poveikis skirtingas

Pa­sak sti­lis­tės, ru­da (tam­saus šo­ko­la­do, me­džio) spal­va tu­ri dau­giau­sia aso­cia­ci­jų su ru­de­niu. Pas­ta­rai­siais me­tais ma­dos pa­sau­ly­je ji ta­po tar­si nau­ją­ja juo­da.

„Ap­ran­go­je ji pui­kiai tin­ka: odi­niai dra­bu­žiai, kel­nės, švar­kai, megz­ti­niai. Ru­da – ra­my­bės, kom­for­to, sau­gu­mo spal­va. Ta­čiau ne­per­sis­ten­ki­te, nes per daug sod­rios tam­sios ru­dos at­spal­vių ga­li su­kel­ti prie­šin­gą re­zul­ta­tą, kel­ti dep­re­siją. Iš­lai­ky­ki­te pu­siaus­vy­rą. Į sa­vo įvaiz­dį įtrau­ki­te ir švie­sių smė­lio at­spal­vių. Tai vie­ni iš neut­ra­liau­sių at­spal­vių, ne­tu­rin­tys jo­kių nei­gia­mų aso­cia­ci­jų, juos ga­li­ma leng­vai de­rin­ti su ki­to­mis spal­vo­mis. Be to, jie aso­ci­juo­ja­si su šva­ra, pa­pras­tu­mu. Šiuos at­spal­vius rin­ki­tės, kai rei­kia ra­my­bės, no­ri­si skleis­ti po­zi­ty­vu­mą sau ir ap­lin­kai. Kū­no spal­vos (angl. nu­de), rus­vai gels­vos (angl. bei­ge), smė­lio at­spal­viai vi­sa­da aso­ci­juo­ja­si su tei­gia­mais da­ly­kais. Gar­de­ro­be šias spal­vas ga­li­te de­rin­ti vi­saip in­terp­re­tuo­da­mi: nuo smul­kių ak­se­sua­rų iki pal­tų“, – sa­ko V. Zu­ba­no­va.

„Chanel“ mados namų nuotr.

Gal­būt balta spalva pir­miau­sia ir pri­ver­čia su­si­mąs­ty­ti apie žie­mą ir snie­gą, ta­čiau ru­de­nį ji taip pat svar­bi. Tai šva­ros, nau­jų idė­jų, leng­vu­mo, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi spal­va. Bal­ta ap­ran­ga pui­kiai tin­ka, kai no­ri­si su­kur­ti ką nors nau­jo, ge­ne­ruo­ti idė­jas, at­lik­ti dar­bus, jaus­tis ra­miai, pa­si­ti­kin­čiai.

Norėdami išvengti depresyvių minčių, rudenį rinkitės mėlyną, o ne juodą.

„Bal­tą rin­ki­tės ir ta­da, kai jau­čia­tės pa­var­gę nuo vi­sų spal­vų, kai no­ri­si įkvėp­ti gry­no oro, pail­sė­ti nuo su­pan­čio chao­so. Be­je, bal­ta aso­ci­juo­ja­si su pa­si­ti­kė­ji­mu sa­vi­mi ne tik dėl pa­čios spal­vos, bet ir dėl vi­suo­me­nė­je su­si­da­riu­sios nuo­mo­nės, kad bal­tai ap­si­ren­gęs žmo­gus at­ro­do la­bai pe­dan­tiš­kas, tvar­kin­gas. Juk ru­de­nį bal­ta ap­ran­ga su­si­du­ria su dau­gy­be pa­vo­jų. Tai ne tik vi­sus me­tus ga­lio­jan­ti ti­ki­my­bė, kad, pa­vyz­džiui, ap­si­pil­si­te ka­va, – ru­de­nį dar ty­ko lie­tus, ba­los, krin­tan­tys la­pai ir pan. Išd­rį­sę ru­de­nį pri­si­jau­kin­ti bal­tą ga­li rink­tis šios spal­vos marš­ki­nius, pa­lai­di­nes, kel­nes“, – siū­lo V. Zu­ba­no­va.

Sti­lis­tė pa­brė­žia, kad bal­ta spal­va ypač ele­gan­tiš­kai ir pra­ban­giai at­ro­do, kai de­ri­na­ma su sod­ria mė­ly­na: „To­kį due­tą rei­kė­tų rink­tis, kai no­ri­si aukš­tes­nio ele­gan­ci­jos ly­gio įvaiz­džio. Ru­de­nį tam­siai mė­ly­na (angl. na­vy) spal­va aso­ci­juo­ja­si su ele­gan­ci­ja, ra­my­be, sta­bi­lu­mu, in­te­lek­tu, ma­ži­na ne­ri­mą. To­dėl, no­rint iš­veng­ti dep­re­sy­vių min­čių, ru­de­nį rin­ki­tės mė­ly­ną, o ne juo­dą. Juk ir taip di­džio­ji da­lis vi­suo­me­nės vaikš­to ap­si­ren­gu­si juo­dai – ne­pa­si­ner­ki­te į ma­si­nę me­lan­cho­li­ją. Mė­ly­na pui­kiai de­ra su vi­so­mis anks­čiau iš­var­dy­to­mis ru­dens spal­vo­mis. Į sa­vo gar­de­ro­bą ją ga­li­te in­teg­ruo­ti rink­da­mie­si vi­sus jums pa­tin­kan­čius dra­bu­žius, ak­se­sua­rus. Re­ko­men­duo­čiau ypač at­kreip­ti dė­me­sį į kos­tiu­mus, džin­sus, vers­tos odos ga­mi­nius.“

Ro­man­tiš­ka fak­tū­ra

Trys to pa­ties mo­de­lio ir spal­vos ba­tų po­ros, ta­čiau pa­ga­min­tos iš skir­tin­gos odos, su­kurs skir­tin­gų aso­cia­ci­jų ir pro­gų, kur juos avė­ti. Pa­sak V. Zu­ba­no­vos, fak­tū­ros vaid­muo ap­ran­go­je toks pa­ts rim­tas kaip ir spal­vų. Pa­vyz­džiui, la­ki­nė ava­ly­nė ar ak­se­sua­rai (ran­ki­nės, dir­žai), ku­rių pa­vir­šius ypač bliz­gus, aso­ci­juo­sis su ekst­ra­va­gan­ci­ja, pra­ban­ga, sek­sua­lu­mu, val­din­gu­mu, pro­vo­ka­ci­ja. Daž­nai to­kias ap­ran­gos de­ta­les ren­ka­ma­si, kai no­ri­ma at­si­dur­ti dė­me­sio cent­re, trauk­ti praei­vių žvilgs­nius.

„To­kią fak­tū­rą rink­si­mės iš­skir­ti­nėms pro­goms, šven­tėms ar­ba, aiš­ku, pro­vo­ka­ci­jai. Su ap­lin­ka ne­kur­si­me ar­ti­mo ry­šio, prie­šin­gai – vy­raus šal­tu­mas, ofi­cia­lu­mas ir mū­sų įvaiz­dy­je at­si­ras at­stu­mas, ypač jei tai bus tam­sios spal­vos. Ru­de­nį pra­si­de­da teat­rų se­zo­nas, tad, jei lau­ke sau­sa, va­ka­rui re­ko­men­duo­čiau rink­tis la­ki­nius ba­tus ar ran­ki­nę“, – pri­du­ria sti­lis­tė.

Vers­ta oda vi­sa­da at­ro­dys jau­kiau, švel­niau, ro­man­tiš­kiau. Ma­ti­nė, švel­ni teks­tū­ra su­tei­kia ra­fi­nuo­tu­mo ir minkš­tu­mo, prie to­kio žmo­gaus no­ri­si bū­ti ša­lia, jį pa­lies­ti. Pa­si­rin­kus vers­tą švel­naus at­spal­vio odą, įvaiz­dis iš­kart įgau­na ši­lu­mos, jau­ku­mo. Šią bū­se­ną žmo­gus per­duo­da ir ap­lin­kai: „Ga­li­me pa­ste­bė­ti, kad vers­tos odos ga­mi­niai mus daž­niau­siai pa­sie­kia bū­tent ru­dens se­zo­nu, tai­gi rin­ki­tės šios fak­tū­ros ran­ki­nes, ava­ly­nę, vir­šu­ti­nius dra­bu­žius.“

„Gucci“ mados namų nuotr.

Leng­vai ma­ti­nė, ly­gaus, glot­naus pa­vir­šiaus oda vi­sa­da at­ro­dys gru­biau nei vers­ta. Ta­čiau tai mo­der­ni, mi­ni­ma­lis­ti­nė, tarsi ant­ro­ji oda. Šis daž­niau­sias vi­suo­me­nės pa­si­rin­ki­mas aso­ci­juo­ja­si su pra­ktiš­ku­mu, pa­to­gu­mu. Čia kal­ba­ma ir apie fak­tū­ros prie­žiū­rą.

„Toks žmo­gus at­ro­do sta­bi­lus, mėgs­tan­tis kom­for­tą ir ne­prik­lau­so­mas nuo ap­lin­kos po­vei­kio. Tai­gi, rink­da­mie­si fak­tū­rą ir jos spal­vą, pa­gal­vo­ki­te, ko­kio grįž­ta­mo­jo ry­šio no­ri­te su­lauk­ti iš ap­lin­kos“, – pa­ta­ria V. Zu­ba­no­va.

Au­di­nio pri­si­lie­ti­mas

Lie­tu­vo­je ru­duo tik­rai nė­ra šil­čiau­sias me­tų lai­kas. Tad, na­tū­ra­lu, dra­bu­žis tu­ri ne tik gra­žiai at­ro­dy­ti, bet ir šil­dy­ti, bū­ti leng­vas, švel­nus ir kel­ti nuo­tai­ką. V. Zu­ba­no­va siū­lo rink­tis na­tū­ra­lius au­di­nius, ku­rie vi­sa­da ku­ria jau­ku­mo ir kom­for­to po­jū­tį.

Iš ko­ky­biš­kų na­tū­ra­lių au­di­nių pa­ga­min­tas tvi­das pui­kiai šil­do ir tin­ka ru­de­niui ir žie­mai: „Tar­si su­ku­ria­ma „Cha­nel“ nuo­tai­ka, su­si­pi­nan­ti su ang­liš­ka aris­tok­ra­ti­ja ir pra­skaid­ri­nan­ti ru­dens kas­die­ny­bę. Pui­kiai tiks ta­da, kai no­ri­si at­ro­dy­ti au­to­ri­te­tin­gai, bet bus iš­lai­ky­ta ir ele­gan­ci­ja. Įvaiz­dis, ku­ria­me do­mi­nuo­ja tvi­das, at­ro­dys so­li­džiai, di­dins pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, su­kurs old mo­ney (liet. 

se­ni pi­ni­gai) nuotaiką. Tai sti­lius, ku­ria­me vy­rau­ja kruopš­čiai at­rink­ti, ko­ky­biš­ki au­di­niai ir ne­sens­tan­tys si­lue­tai. Ši kla­si­ki­nės, su­bti­lios ir ko­ky­biš­kos ap­ran­gos ten­den­ci­ja pri­me­na se­no­sios aris­tok­ra­ti­jos ar aukš­tuo­me­nės sti­lių. Re­ko­men­duo­ju iš­mė­gin­ti švar­kus, si­jo­nus.“

Ak­so­mas – au­di­nys, ge­riau­siai tin­kan­tis va­ka­rui, iš­skir­ti­nėms pro­goms ar dra­ma­tiš­ku­mui, kai no­ri­si at­ro­dy­ti pra­ban­giai ir teat­ra­liš­kai. Tur­būt ge­riau­siai šį pa­si­rin­ki­mą api­bū­di­na soft lu­xu­ry (liet. švel­ni pra­ban­ga) ener­gi­ja. Tai ma­dos kryp­tis, ku­rio­je do­mi­nuo­ja pra­ban­gos po­jū­tis, ta­čiau be per di­de­lio bliz­ge­sio ar puoš­nu­mo, vy­rau­ja ra­mūs to­nai, ko­ky­biš­kos me­džia­gos, mi­ni­ma­lis­ti­nės for­mos, švel­nūs au­di­niai ir ele­gan­ci­ja be įmant­ry­bių. No­rint į sa­ve at­kreip­ti dė­me­sį čia ne­rei­kia po­mpas­ti­kos.

„Yves Saint Laurent“ mados namų nuotr.

„Už­ten­ka ak­so­mi­nio kos­tiu­mo ar­ba švar­ko, ar­ba si­jo­no, ar­ba su­kne­lės, ar­ba tie­siog ak­so­mi­nio kas­pi­no plau­kuo­se. Kal­bant apie spal­vas, siū­lau rink­tis sma­rag­di­nę, vyš­ni­nę, tam­siai mė­ly­ną, gars­ty­čių. To­kios spal­vos šil­tą sau­lė­tą ru­dens die­ną ypač gra­žiai at­ro­dys. Juo­dą ak­so­mą pa­li­ki­te va­ka­rui“, – sa­ko sti­lis­tė.

Ži­no­ma, ru­de­nį ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ir rim­tes­nių au­di­nių. Pa­vyz­džiui, vil­nos, kaš­my­ro, an­go­ros ar me­ri­no­sų vil­nos. Juk megz­ti­nis ar kar­di­ga­nas yra kiek­vie­no ru­dens pri­va­lo­ma gar­de­ro­bo de­ta­lė.

„To­kie šil­ti, švel­nūs, leng­vi au­di­niai su­ku­ria jau­ku­mo po­jū­tį. Svar­biau­sia – ne­si­rin­ki­te vil­nos, ku­ri du­ria, ba­do, nes ga­li­te jaus­ti dis­kom­for­tą ir tie­siog to­kio dra­bu­žio ne­vil­kė­si­te. Jei tu­ri­te ga­li­my­bę, iš­ban­dy­ki­te vie­ną re­čiau­sių na­tū­ra­lių pluoš­tų pa­sau­ly­je – vi­ku­ni­jų vil­ną. Tai pa­ti švel­niau­sia ir leng­viau­sia vil­na pa­sau­ly­je. Šis au­di­nys yra šil­ko švel­nu­mo“, – tei­gia V. Zu­ba­no­va.