Vertybės – iš tėvų

Su vyru Jurijumi tris vaikus auginanti S. Petrunina pasakoja, kad tvarumas į jos gyvenimą atkeliavo gimus atžaloms. Kadangi vaikams norėjosi suteikti visa, kas geriausia, pašnekovė ėmė domėtis ekologija,  vėliau – ir tvarumu. Palengva visa šeima priprato prie antrinio daiktų panaudojimo ir atliekų rūšiavimo.

Kita vertus, S. Petruninai šie dalykai nebuvo svetimi nuo vaikystės, nes jos mama mėgo senus drabužius prikelti naujam gyvenimui.

„Mano mama puikiai siuva ir mezga. Augau matydama, kaip drabužiai nuolat persiuvami ir naudojami iš naujo. Pavyzdžiui, senas megztinis mamos rankose virsdavo šiltomis kojinėmis. Tėtis mane visada mokė išeinant iš kambario išjungti elektrą ir užsukti vandenį, jei jo tuo metu nenaudoji. Tad gyvenome tvariai jau tada, kai šis žodis dar nė nebuvo vartojamas“, – šypsosi ji.

Pasak kūrybininkės, tvarūs įpročiai, aplinkiniams kartais atrodantys sunkiai įgyvendinami, jos su vyru šeimoje – labai natūralūs. Visi šeimos nariai rūšiuoja šiukšles ir tai daro be jokių didelių pastangų. Sigitos šeima apsipirkti visada keliauja tik su nuosavais daugkartiniais pirkinių krepšeliais, kad parduotuvėje nereikėtų pirkti dar vieno plastikinio, daug metų yrančio maišo. Pašnekovė pripažįsta: tvarus elgesys šeimoje tapo toks įprastas ir savaime suprantamas, jog net sunku įsivaizduoti, kad galėtų būti kitaip.

Sigita Petrunina / D. Ko nuotr.

Pasitarnauja sendaikčiai

Tvarumo netrūksta ir S. Petruninos šeimos namų interjere. Ji su vyru ne vieną baldą ir kitų namų apyvokos daiktų yra įsigijusi iš antrųjų rankų ar sendaikčių krautuvėlių. Pašnekovė vadovaujasi mintimi, kad viskas, ko žmogui reikia, jau sukurta. Todėl, užuot puolusi pirkti naujų gaminių, ji mieliau kreipia dėmesį į senesnius.

„Sendaikčiai pasitarnauja, jei norisi gyventi įdomesniuose namuose, žavinčiuose netradiciniu interjeru. Juos naudojant be didelių pastangų galima sukurti unikalų, jaukų, patogų ir išskirtinį namų vaizdą. Mano nuomone, naudoti daiktai turi žavesio, sukuriančio visai kitokią nuotaiką. Be to, senesnių gaminių kokybė dažnai būna kur kas geresnė už šiuolaikinių, – pastebi ji. – Savo namuose turime ne vieną širdį džiuginantį ir namų jaukumą kuriantį interjero akcentą iš antrųjų rankų: vilnonių kilimų, fotelių, komodą. Dėvėtus daiktus visada galima išvalyti ir atnaujinti taip, kad atrodytų net geriau už stovinčius parduotuvės vitrinoje. Prieš porą metų, keldamiesi į naujus namus, stengėmės į remontą žvelgti tvariai. Visko neardėme ir negriovėme, bandėme išsaugoti tai, ką galime. Pavyzdžiu, nekeitėme seno parketo, tik atnaujinome, pasilikome ir seną spintą.“

S. Petrunina vertina ir drabužius iš antrųjų rankų, kuriuos derina su naujais stiliaus akcentais. Pašnekovės šeima mėgsta nebenešiojamus drabužius parduoti ar išmainyti – taip jiems suteikiama galimybė gyventi toliau.

„Derinant senas ir naujas aprangos detales galima lengvai susikurti individualų ir unikalų stilių. Nuėjęs į įprastą parduotuvę ir apsirengęs pagal naujausią madą, atrodysi kaip visi. Be to, garderobą teks gana dažnai atnaujinti, nes greitosios mados gaminiai nekokybiški, o ir tendencijos nuolat keičiasi. Naudotų drabužių parduotuvėse ir internete paieškojus tvarių stiliaus detalių, galima susikurti išties išskirtinį įvaizdį. Svarbu ir tai, kad iš antrųjų rankų neretai galima pigiau įsigyti kur kas kokybiškesnių aprangos detalių nei įprastuose prekybos centruose“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Kai pradedi gyventi tvariai, tai tampa tokia natūralia kasdienybės dalimi, kad kitaip elgtis nebemoki.

Be ypatingų pastangų

Pasak S. Petruninos, gyventi tvariau nesudėtinga, tereikia prisijaukinti keletą įpročių, kurie lengvai prieinami kiekvienam. Vienas paprasčiausių ir lengviausiai įgyvendinamų – į parduotuves neštis nuosavą daugkartinį prekių krepšelį.

Plastikiniai maišeliai suyra per daug metų, tad jie labai teršia gamtą. Todėl pašnekovė pataria įsigyti keletą stilingų medvilninių krepšių ir turėti po vieną jų rankinėje ir automobilyje. Dar vienas lengvai įgyvendinamas žingsnis – užgesinti šviesą, kai išeinate iš kambario, užsukti čiaupą, jei tuo metu vandens nenaudojate.

„Nesudėtingas, bet labai svarbus žingsnis tvaresnio gyvenimo link yra atliekų rūšiavimas. Rūšiuoti išties paprasta, nes beveik kiekviename kieme stovi rūšiavimo konteineriai. Tereikia įsigyti keletą mažesnių šiukšlių dėžių ir joms paskirti vietą namuose. Įpratus rūšiuoti, daug galvoti apie tai nebereikės, atliekas išskirstysite automatiškai, – tikina kūrybininkė. – Pastebiu, kad pradėję rūšiuoti žmonės nustemba, kiek iš tiesų mažai išmetama į bendrą šiukšlių konteinerį ir kiek daug plastiko, popieriaus ir žaliųjų atliekų galima surūšiuoti.“

Pradėjus nuo šių paprastų žingsnių, anot S. Petruninos, jau galima pagalvoti apie daiktų pernaudojimą ir pirkimo įpročių pokyčius. Prieš Kalėdas ar kitas šventes verta artimiesiems nepirkti ko nors naujo, bet pagaminti patiems ar pasidairyti naudingų dovanų antrųjų rankų parduotuvėse.

„Šiais laikais gyventi tvariai – labai paprasta, nes internete gausu tinklaraščių, forumų ir grupių socialiniuose tinkluose, kur galima surasti daug naudingos informacijos. Nebereikia vaikščioti po naudotų daiktų parduotuves – užtenka peržiūrėti skelbimus internete ar prisijungti prie mainų grupių ir platformų, kuriose žmonės parduoda nebereikalingus daiktus, drabužius ar baldus. Tad, jei namuose reikia atnaujinti sofą, galbūt vertėtų pradėti nuo naudotų daiktų skelbimų puslapių ir tik vėliau apsilankyti įprastose parduotuvėse“, – siūlo ji.

Pokyčiai – pamažu

Žengiant į tvaresnį gyvenimą, S. Petrunina pataria klausytis savo širdies balso ir elgtis taip, kaip priimtina jums pačiam. Pasak jos, prisijaukinti tvaresnį gyvenimo būdą vertėtų palengva, savęs prievartauti tikrai nereikia. Nebūtina iškart pakeisti viso gyvenimo, užteks poros žingsnių, kurie jūsų kasdienybę pavers draugiškesne aplinkai.

„Aš ir pati tikrai negyvenu visiškai tvariai, pavyzdžiui, mėgstu apsipirkti. Save guodžiu, kad dažniau perku iš dėvėtų daiktų parduotuvių nei įprastų, – šypsosi pašnekovė. – Įsigyti naujų pirkinių nėra blogis, svarbiausia – elgtis sąmoningai. Geriausia pirkinius planuoti ir pirkti tik tai, ko tikrai reikia. Neikite į parduotuvę vien dėl to, kad organizmas pasigamintų dopamino ir pasijustumėte geriau. Kitaip sakant, jei tikrai reikia naujų batų, tai juos ir įsigykite. Tačiau jei tiesiog norisi dar vienos poros, verčiau susilaikyti arba pasidairyti naudotų daiktų parduotuvėse. Gera idėja – įvairiose interneto platformose mainytis drabužiais. Taip patenkinamas poreikis turėti ką nors naujo, kartu pernaudojant seną daiktą“, – atkreipia dėmesį ji.

S. Petrunina juokiasi tvarumą prisijaukinusi taip seniai, kad apie tai dažniausiai nė nebesusimąsto. Atsakingo vartojimo įpročiai tapo neatsiejama šeimos gyvenimo dalimi, nereikalaujančia ypatingų pastangų.

„Kai pradedi gyventi tvariai, tai tampa tokia natūralia kasdienybės dalimi, kad kitaip elgtis nebemoki. Rūšiuoti ir pernaudoti daiktus atrodo įprasta, tad to atsisakyti jau būtų sudėtinga“, – tikina pašnekovė.