Pramonėje naudojamos kenksmingos medžiagos gali tapti mirtinos ligos priežastimi

Alergija. Paraudusi oda. Baltomis pūslėmis išbertas, tarsi adatomis badomas ar elektros iškrovos krečiamas kūnas, karščiavimas, paūmėjęs dusulys. Tokią savijautą gali lemti naujai pagaminti baldai, jeigu juose bus vėžį sukeliančios cheminės medžiagos – formaldehido. Šio taršalo gali būti naujoje sofoje, lovoje, virtuvės ir svetainės balduose. Jautresniems žmonėms gresia viršutinių kvėpavimo takų ligos, galimas akių gleivinės dirginimas.

Labiausiai veikia žiemą

Formaldehidas yra viena kancerogeninių medžiagų, galinčių sukelti vėžį. Tai bespalvės, specifinį nemalonų kvapą skleidžiančios dujos, kurių gyvenamojoje erdvėje neturėtų būti. Formaldehido dervų yra klijuose, kurie gaminant baldus naudojami medžio drožlėms suklijuoti ar baldams faneruoti.
Gaminant masyvo baldus naudojami kitokie klijai, jų sudėtyje nėra formaldehido. Tačiau jeigu baldai bus iš spygliuočių medienos, juose vis tiek bus nedidelis kiekis formaldehido, nes mediena yra sakinga, turi dervos.
Be klijų, kuriuose yra formaldehido dervų, kol kas baldų pramonėje neįmanoma apsieiti. Tačiau baldininkai jau ieško analogų, neturinčių kenksmingų medžiagų. Formaldehido garai, susikaupę virš naujai pagaminto medinio baldo, išsisklaido per keletą mėnesių. Tačiau mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog ši žmogaus organizmui kenksminga medžiaga gali išsilaikyti ir keletą metų.
Didžiausia formaldehido koncentracija būna žiemą, kai rečiau vėdinama. Jo poveikis dar labiau juntamas drėgnose patalpose, kuriose yra aukšta temperatūra. Ne tokia kenksminga ši medžiaga vasarą, nes patalpos dažnai vėdinamos. Formaldehidas ypač justi lietingu oru, nes turi savybę tirpti vandenyje.

Tiesiausias kelias – į garažą

Formaldehido kenksmingų garų keliamų skaudžių padarinių žmogaus sveikatai galima išvengti. Paprasčiausia ir nieko nekainuojanti priemonė – naujai įsigytą medžio gaminį bent mėnesį palaikyti negyvenamoje patalpoje, pavyzdžiui, garaže, kol išsisklaidys virš jo tvyrantys nuodingi garai.
Jei nauju baldu vis tik nusprendžiama naudotis iškart, patalpoje atsiranda specifinis kvapas. Jeigu dėl to pastebimai prastėja savijauta, vertėtų ištirti patalpų mikroklimatą. Tai gali atsieiti daugiau kaip 200 litų. „Pagal užsakymą važiuojame į gyventojo namus, imame oro mėginius keliose būsto vietose. Tuomet nustatome ore esančio formaldehido kiekį“, – aiškino Higienos instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos specialistė Zita Žymantienė.
Vis dėlto bene geriausias būdas išvengti skaudžių padarinių – perkant baldus iš gamintojų ar pardavėjų reikalauti gaminio kokybę patvirtinančių sertifikatų, prašyti pateikti duomenų saugos lapą, kuriame nurodoma, kokios medžiagos naudotos gaminant baldą. Tačiau tada paaiškėja, kad dauguma šalies baldininkų tokių dokumentų neturi.

Tikrinti nebūtina

Nenorėjęs prisistatyti vienos Lietuvos ir Skandinavijos baldų gamybos įmonės atstovas pripažino, kad kai kurie jo kolegos skuba susižerti pelną. Ypač smulkieji verslininkai gamyboje naudoja kuo paprastesnes technologijas, nesilaiko reikalavimų. Vienas tokių – laikyti medinius baldus sandėliuose, kol išsisklaidys kenksmingi garai. Vaikydamiesi greito uždarbio baldininkai nepasirūpina ne tik įsirengti ar išsinuomoti sandėlių, bet ir gauti kokybę ir saugumą įrodančių dokumentų.
Kita vertus, pagal dabar šalyje galiojančią tvarką to daryti ir nereikia. Mat 2001 m. tuometis ūkio ministras Eugenijus Gentvilas panaikino iki tol galiojusį įsakymą, pagal kurį sertifikuoti baldus buvo privaloma. Todėl dabar tikrinti baldų kokybę, ar jie nekenkia žmonių sveikatai, yra kiekvieno gamintojo reikalas.
Tokia padėtimi ypač naudojasi mažos įmonės. Jos nenori Sertifikavimo centrui mokėti kelių tūkstančių litų už bandymus, užtat pirkėjui siūlo pigesnių gaminių. Žinomi gamintojai, reklamuojantys savo produkciją ir vertinantys įmonės reputaciją, prieš tiekdami gaminius rinkai, juos tikrina.

Užsieniečiams – saugūs gaminiai

Baldų bandymo centro „Tuvtechnika“ vadovės Jadvygos Mickienės nuomone, visi nauji baldai turėtų būti privalomai tikrinami. Kokybės, saugumo ir kitus reikalavimus atitinkantys gaminiai turėtų būti sertifikuojami.
Netgi Rusijoje ir Baltarusijoje tai privaloma. „Todėl į šias šalis iš Lietuvos eksportuojami baldai yra tikrinami. Jie neperka baldo, jei nėra dokumentų, įrodančių, jog gaminys nekelia pavojaus sveikatai, yra saugus naudoti“, – aiškino J.Mickienė.
O naujų baldų įvežimo į Europos šalis tvarka – liberalesnė. Jei pirkėjas nereikalauja gaminio dokumentų, gamintojas jų ir nepateikia.

Skundų daugėja

Gyventojų baimę įsigyti nesaugius ir sveikatai kenkiančius baldus rodo ir didėjantis skundų, teikiamų vartotojų teisių gynėjams, skaičius.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Stirbys tvirtino, jog per du šių metų mėnesius tarnyba sulaukė net 65 vartotojų skundų dėl baldų kokybės. Per visus praėjusius metus jų gauta 327.
K.Stirbio teigimu, dažniausiai vartotojai kreipiasi norėdami gauti informacijos, kaip turėtų elgtis įsigiję netinkamos kokybės baldus.
Vartotojų gynėjams pateikti skundai dėl baldų kokybės persiunčiami Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, kurios specialistai nustato, ar gaminys atitinka privalomus kokybės, saugos, paskirties ir ženklinimo reikalavimus.