Kuo šildytis? Šis klausimas skamba vis dažniau. Naujus namus besistatantys gyventojai ima abejoti, ar net turint galimybę verta jungtis prie gamtinių dujų įvado. Besišildantys dujomis irgi vis dažniau ieško alternatyvų. Jų tikrai yra. Dabar šildytis labiau nei dujomis apsimoka netgi tuo kuru, kuris prieš pusantrų metų atrodė vienas brangiausių.

"Shutterstock" nuotr.

Neieškojo alternatyvų

Nuo metų pradžios brango daugelis kuro rūšių: skystasis kuras, dujos, elektra, malkos. Todėl net mažiausiai eksploatacinių išlaidų reikalaujančio geoterminio šildymo išlaidos taip pat padidėjo. Vis dėlto elektra šildytis šiandien galvoja vis daugiau žmonių. Pigesnis naktinis tarifas leidžia sutaupyti. Galbūt komforto tiek daug sau nebeleidžiama, tačiau mažesnė sąskaita atperka šiokius tokius nepatogumus.

Vilniečių Eglės ir Vytauto šeima gyvena maždaug 230 kv. m ploto name. Šeima jį pasistatė prieš penkerius metus. Palei sklypą driekėsi dujotiekis, todėl namui šildyti alternatyvų net neieškota. Naujakuriai šildyti ir karštam vandeniui ruošti žiemos sezono metu per mėnesį išleisdavo 280–380 litų, priklausė nuo oro temperatūros. Nuo šių metų šildymo išlaidos per mėnesį padidėjo iki 550–650 litų.

"Kai statėmės namą, kirbėjo mintis įsirengti du katilus – dujinį ir kietojo kuro. Santechnikai išsklaidė tokias mintis įtikindami, jog sistemai nebus gerai mišrus šildymas. Dabar supratau, kad jie turbūt norėjo išvengti papildomų darbų", – pasakojo Vytautas.

Antrame namo aukšte įrengtame vonios kambaryje ir dušinėje namo šeimininkas vis dėlto pasiklojo elektrinius grindų šildymo kabelius. Dabar šiuo sprendimu išties yra patenkintas. Nors patalpose stovi centralizuoto šildymo radiatoriai, Vytautas juos užsuko, nes šilumos užtektinai spinduliuoja grindys. Anksčiau buvo atvirkščiai – grindinis šildymas dėl brangios elektros nebuvo naudojamas.

Teko keisti įpročius

Jaunai šeimai šiemet teko gerai pasvarstyti, kaip taupyti šildymui, gerokai pabrangus dujoms. Čia išeitį padiktavo elektrinis grindų šildymas. Namo šeimininkai atliko nedidelį eksperimentą – vienai nakčiai išjungė dujinį katilą ir paliko įjungtą tik grindų šildymą vonioje bei dušinėje. Pasižymėję skaitiklių rodmenis, ryte jie patikrino suvartotos energijos kiekį.

Kitą kartą vėl buvo atliktas eksperimentas, kai lauke temperatūra buvo tokia pat. Tąsyk buvo išjungtas elektrinis grindų šildymas, vonios ir dušo patalpose paliktas šilti tik radiatorius. Kituose namo kambariuose šildymas irgi buvo išjungtas. Ryte patikrinus suvartotą dujų kiekį ir suskaičiavus sąnaudas, svarstyklės nukrypo beveik trimis litais elektrinio grindų šildymo naudai.

Dabar Eglė ir Vytautas dujinį katilą laiko įjungtą tik vandeniui šildyti. O namą šildo kambariuose pakabinti elektriniai radiatoriai. Investicija į šiuos prietaisus atsiėjo maždaug 1,5 tūkst. litų. Tik kai lauke paspaudžia didesnis šaltis, dujinis šildymas pasitelkiamas kaip papildomas. Dujinis katilas lieka įjungtas ir šeimai išvykus kelioms dienoms iš namų. Tuomet nustatomas minimalus šildymo režimas. Elektrinių radiatorių nenaudojama dėl brangaus dieninio režimo. Jie kaisti dažniausiai paliekami nakčiai. Šeima apskaičiavo, kad šildydamasi vien dujomis per mėnesį išleistų mažiausiai šimtu litų daugiau.

"Suprantu, kad šildytis elektra pigiau nei dujomis kainuoja laikinai. Tačiau jeigu kada nors statysiuosi kitą namą, gerai apskaičiuosiu, kokią šildymo sistemą verta įsirengti. Manau, užtektų elektra šildomų grindų ir pakabinamų elektrinių radiatorių. Nebent dar židinį pasistatyčiau dėl jaukumo", – kalbėjo šeimos galva.

Savo teiginius Vytautas grindžia investicijų grąža. Nusipirkti elektrinius radiatorius ir pasikloti šildymo kabelius yra kelis kartus pigiau nei įsirengti geoteriminį bei dujinį šildymą. Netgi kietuoju kuru kūrenamas katilas kainuoja daug brangiau nei visam namui reikalingi elektriniai radiatoriai.

Kita vertus, atkrenta katilinės įrengimo darbai, name lieka papildomo ploto. "Jeigu būčiau užsimanęs geoteriminio šildymo sistemos, ji man būtų kainavusi maždaug 45–50 tūkst. litų. Elektriniai radiatoriai su grindų šildymo įranga kainavo kiek daugiau nei 3 tūkst. litų. Akivaizdu, kad keliasdešimties tūkstančių litų šildymo reikmėms užtektų ilgam", – sakė namo šeimininkas.

Skaičiavimai kiek skiriasi

Šildymo įrangos pardavėjai irgi pripažįsta, kad šiuo metu šildyti namus elektra labiau apsimoka nei dujomis. Bendrovės "Castrade" inžinierius- konsultantas Linas Lūža palygino naujuosius kuro tarifus ir kaloringumą. Jis apskaičiavo, kad gamtinių dujų kaloringumas yra 7,6 kW kubiniam metrui. 1 kub. m dujų kaina vartotojams, sunaudojantiems iki 800 kub. m per metus, yra 2,12 lito. Pridėjus 2,22 lito mėnesio abonentinį mokestį, 1 kWh kaina būtų 0,279 lito.

1 kub. m dujų kaina vartotojams, per metus sunaudojantiems nuo 800 iki 20 tūkst. kub. m dujų, yra 1,58 lito. Pridėjus 14,66 lito mėnesio abonentinį mokestį, 1 kWh kaina būtų 0,208 lito.

"Palyginus išlaidas vartotojų, kurie per metus sunaudoja nedaug dujų ir turi dviejų tarifų elektros skaitiklį, dujų kaina kilovatvalandei energijos pagaminti yra didesnė, atitinkamai 0,27 ir 0,22 lito. Vartotojams, naudojantiems daugiau ir dujų, ir elektros, kainos tampa panašios, atitinkamai 0,2 ir 0,21 lito. Tačiau pridėjus dujų abonentinį mokestį, eksploatacines dujinio katilo išlaidas ir išlaidas dujinio šildymo įrangai pirkti, vartotojui neturėtų kilti klausimo, kurią energijos rūšį šiuo metu pravartu būtų pasirinkti", – skaičiavo L.Lūža.

Bendrovės "Vilpra" skaičiavimai šiek tiek skiriasi. Įmonės specialistai apskaičiavo 200 kv. m ploto namo šildymo išlaidas mėnesiui naudojant skirtingą kurą. Lyderiu išlieka geoterminis šildymas, kurį naudojant per mėnesį "sudega" 330 litų. Namą šildant kietuoju kuru, mėnesio išlaidos siekia maždaug 460 litų.

Šildantis dujomis įprastu katilu, mėnesio išlaidos gali siekti maždaug 720 litų, o įsirengus kondensacinį dujų katilą, per mėnesį dujų sunaudojama už maždaug 660 litų. "Vilpros" skaičiavimu, šildyti naudojant skystąjį kurą, per mėnesį galima išleisti apie 900 litų. Brangiausiu kuru šildymo įrangos tiekėjai įvardijo elektrą – ja namui šildyti per mėnesį būtų išleista apie 1100 litų.

Tačiau dėliojant išlaidas įrangai, eiliškumas keičiasi. Elektrinei įrangai užtektų apie 3,7 tūkst. litų, kietojo kuro katilinei būtų išleista apie 11 tūkst. litų. Trečioje vietoje būtų katilinė su joje veikiančiu skystojo kuro katilu. Jai įrengti reikėtų apie 14 tūkst. litų. Katilinei su dujiniu katilu įrengti būtų išleista apie 25 tūkst. litų, o perkant kondensacinį katilą – apie 27 tūkst. litų. Brangiausia geoterminio šildymo įranga – tokiai katilinei įrengti 200 kv. m ploto name reikėtų apie 47 tūkst. litų.