Pereiti į pagrindinį turinį

Būsto renovacija: pirmiausia - vidus, po to – išorė

2010-03-08 09:09
Būsto renovacija: pirmiausia - vidus, po to – išorė
Būsto renovacija: pirmiausia - vidus, po to – išorė / Redakcijos archyvo nuotr.

Bemaž visi senų daugiabučių gyventojai norėtų, kad šildymas būtų pigus, stogas patikimas, namas tviskėtų lyg naujas, bet kai išgirsta viso to kainą – tarsi elektra nukrato. Vis tik galima investuoti į savo namą palyginti nedaug, o sutaupyti – nemažai.

Saulė ir vėjas – per brangu

"Už didels šildymo sąskaitas žmonės kaltina šilumą tiekiančią įmonę, o pirmiausia reikėtų sutvarkyti savo namo šilumos ūkį", – pamokė bendrovės "Enso Projects" direktorius Vaidas Šaltenis.

Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas įrengianti įmonė nusprendė ieškoti būdų, kaip daugiabučių gyventojai galėtų sumažinti šildymo išlaidas. Kartu įmonės specialistai įvertino, kad ekonominiu sunkmečiu piršti žmonėms banko paskolas – bergždžias darbas, todėl svarstė, ką galima padaryti su įkandamomis investicijomis.

"Apsvarstėme daug įvairių variantų, taip pat ir utopinių. Galvojome ir apie saulės bei žemės energijos panaudojimą. Vis dėlto, kol valstybė nekompensuoja nei saulės kolektorių, nei geoterminio šildymo sistemų, investicijos į šią įrangą per didelės, pernelyg ilgai neatsiperkančios", – dėstė diplomuotas statybos inžinierius V.Šaltenis.

Alternatyvius energijos šaltinius pritaikyti seniems daugiabučiams, pasak jo, techniškai įmanoma ir iš pirmo žvilgsnio tai – puiki taupymo idėja. Tačiau, realiai ją įgyvendinant, iškiltų papildomų kliūčių, pavyzdžiui, reikėtų atnaujinti šilumos mazgą. Tai gerokai padidintų kainą.

Jei valstybė kompensuotų nemažą dalį, kad ir penktadalį investicijų, kaip yra kai kuriose užsienio šalyse, V.Šaltenis tikras – alternatyvi energetika kaipmat būtų plačiau taikoma – ir ne tik individualiuose, bet ir daugiabučiuose namuose.

Švaisto ventiliacijos kanalai

Įmonės specialistai vis tik atrado receptą, kurį būtų galima pasiūlyti daugiabučiams.

"Svarstėme pesimistinį variantą, tai yra, kai viską reikėtų daryti savomis lėšomis. Mūsų idėja nėra visiškai nauja, tiesiog pamėginome teoriškai pritaikyti rinkoje esančius sprendimus daugiabučiam namui", – pradėjo pasakoti įmonės vadovas ir pirmiausia nusakė senųjų daugiabučių spragą: vadinamuosiuose gyvatukuose cirkuliuojant karštam vandeniui patiriama labai didelių šilumos nuostolių.

"Gaudami didelę šildymo sąskaitą, žmonės galvoja, kad išlaidas sudaro patalpų šildymas. Gyvatukas būna karštas ištisus metus. Mokestis už jį – standartinis, neatspindi tikrųjų išlaidų", – paaiškino pašnekovas.

Atlikdama skaičiavimus, įmonė nagrinėjo P.Lukšio gatvės 8-ojo namo šilumos sąnaudas. Šio 54 butų, 9 aukštų namo įvade yra du šilumos skaitikliai – atskirai šilumai ir atskirai karštam vandeniui. Išnagrinėjus jų parodymus paaiškėjo, kad apie 30 proc. šilumos energijos netenkama per vadinamuosius gyvatukus, energija iškeliauja į lauką per vonios patalpose esančias ventiliacijos angas.

Visai uždaryti ventiliacijos angų, pasak V.Šaltenio, negalima, tad belieka panaudoti pro jas išeinančią šilumos energiją. Tokią išeitį ir siūlo "Enso Projects".

Ant daugiabučio namo stogo kiekvienai laiptinei būtų statomas šilumos siurblys. Šio įrenginio veikimas grįstas temperatūrų skirtumu. "Jis energiją transformuoja iš vienos vietos į kitą, ji niekur nepradingsta. Tokiu pat principu veikia buitinis šaldytuvas, kurio galinėje sienelėje esančios grotelės yra šiek tiek šiltos", – pavyzdį pateikė specialistas.

Šilumos siurblys pro ventiliacijos angas išmetamą šilumą panaudotų gyvatukams šildyti. Be šilumos siurblio, tam reikėtų per visus aukštus, greta kitų vamzdynų, įrengti papildomą vamzdį.

Apskaičiuota, kad P.Lukšio gatvės 8-ame name įrengti šilumos siurblius vienam butui kainuotų apie 1,1 tūkst. litų. V.Šaltenio teigimu, sąskaitose šildymo išlaidos sumažėtų apie 15 proc., investicijos atsipirktų maždaug per ketverius metus. Tiems namams, kurie šillumos vėjais paleidžia daugiau, pavyzdžiui, kurių rūsiuose neizoliuoti vamzdynai, tai atsipirktų dar greičiau.

Tiesa, vadinamasis gyvatuko mokestis gyventojams visiškai neišnyktų, jis būtų apie 3–4 litai per mėnesį vienam butui. Šis mokestis persikeltų į bendros sunaudotos elektros sąskaitas, nes šilumos siurbliai naudoja elektros energiją.

Projektuoja naujame name

Susidomėjusių šia idėja senų daugiabučių namų kol kas nėra – idėja visiškai nauja. Didžiausia problema pasiekti, kad dauguma gyventojų norėtų imtis tokių darbų. Be to, butų savininkai turėtų susitaikyti, kad papildomam vamzdžiui įleisti reikės daryti sienose angas. Tai reiškia, kad apdaila nukentės. Tačiau daugiabučiai, kurie ryžtasi savo namus kompleksiškai modernizuoti ir keičia vamzdynus, paguodė V.Šaltenis, taip pat aukoja apdailą.

Įmonė yra pasiūliusi analogišką energijos taupymo sprendimą planuojamam statyti devynaukščiam namui, investuotojai tokį šilumos taupymo variantą žada pritaikyti. Naujasis devynaukštis naudosis centralizuota šildymo sistema, tačiau pinigus tausos padedant šilumos siurbliams.

Pasak V.Šaltenio, užsakovai svarstė ir saulės kolektorių arba geoterminio šildymo variantą, bet dėl pernelyg didelių investicijų apsistojo ties šilumos siurbliais.

"Naujos statybos daugiabučių problema ta, kad gyvatukai yra šildymo sistemos dalis. Ne šildymo sezonu juos galima šildyti nebent elektra – tai brangiai kainuoja. Pritaikius šilumos siurblius, ši problema išsprendžiama. Šilumos siurbliais galima ne tik gyvatuką šildyti, bet ir šildyti vonios patalpos grindis", – dėstė įmonės vadovas.

Įmanoma vėdinti be nuostolių?

V.Šaltenio įsitikinimu, nusprendus atnaujinti daugiabutį, pamažu reikia pradėti ne nuo sienų šiltinimo ir langų keitimo, o pirmiausia sutvarkyti šildymo sistemą, kad šilumos kiekį būtų galima racionaliai reguliuoti.

Aplinkos ministerija, pasak įmonės specialisto, bergždžiai tikisi kompleksinės renovacijos bumo, nes dabar tam netinkamas laikas – žmonės neturi tiek pinigų.

"Gali klijuoti sienas izoliacinėmis medžiagomis, bet, nerenovavus šilumos mazgo, tai neduos norimo efekto. Šiluma toliau bus naudojama neracionaliai", – įsitikinęs statybos inžinierius. Atnaujinant šildymo sistemą daugeliu atvejų pravartu keisti ir vamzdžius, kurie jau būna beužankantys.

Papildomos medžiagos ant sienų ne tik šildo, bet ir panaikina patiriamus nuostolius dėl langų, sienų nesandarumo.

"Mūsų siūlomame projekte nesandarumas pašalinamas ta prasme, kad ištraukiama per vėdinimo angas šiluma yra panaudojama. Oro kiekis, reikalingas vonios kambariui ir tualetui vėdinti, paliekamas", – paaiškino "Enso Projects" direktorius.

Jis taip pat priminė, kad, pakeitę langus naujais, sandariais, patalpas žmonės turėtų vėdinti periodiškai juos praverdami arba langai turi būti su orlaidėmis – antraip gali įsiveisti pelėsis.


Vadinamosios rekuperacinės vėdinimo sistemos, tausojančios šilumą, V.Šaltenio vertinimu, seniems daugiabučiams sunkai pritaikomos – reikia išmušti angas, išvedžioti ortakius. "Bandėme nagrinėti, ar įmanoma įrengti tokį vėdinimą visam daugiabučiam pastatui, bet priėjome išvadą, kad techniškai padaryti tai sudėtinga", – reziumavo pašnekovas.

Bute šildausi, kiek noriu

Sovietmečiu masiškai statant daugiabučius namus, ant stovų buvo statomi trieigiai šilumos reguliavimo čiaupai. Tačiau, pasak V.Šaltenio, per daugelį metų jie užkalkėjo, daugumos jų reguliuoti nebeįmanoma.

"Enso Projects" vadovas, gyvenantis senos statybos daugiabutyje, pateikė asmeninį šilumos taupymo pavyzdį.

"Vietoj senojo trieigio reguliatoriaus įsirengiau naują, ant jo uždėjau termostatinę galvutę. Jei mano kambaryje pakankamai šilta, į mano radiatorius nepatenka visa šiluma, ji keliauja toliau kaimynams. Taip pertvarkius visus butus, perteklinė šiluma grįžtų į šilumos mazgą", – aiškino specialistas.

Taip patobulinti vieną radiatorių kainavo apie 130 litų. Tiesa, prisukdamas savo radiatorių, jis taupo ne savo asmenines, bet viso namo šildymo išlaidas. Namo mastu sutaupoma nedaug.

Tai ne vienintelis pavyzdys, kad senųjų daugiabučių gyventojai turi galimybę rinktis, kiek šildytis. Kaune yra keletas senų namų, kurie nusprendė butuose įrengti šilumos reguliatorius, bet tai nėra iš esmės renovuoti daugiabučiai.

Namo inžineriniams tinklams reguliatorius gaminančios bendrovės "Oventrop" atstovas Lietuvoje Vygantas Milaknis atkreipė dėmesį, kad reguliuoti šilumą butuose prasminga tik tuo atveju, jei yra įvesta individuali sunaudotos šilumos apskaita. Antraip vieni gyventojai taupys prisukdami šilumą, kiti – praverdami langus, o mokės už sunaudotą šilumą bendrai, pasiskirstydami pagal gyvenamąjį plotą.

Sunaudotos šilumos kiekį leidžia nustatyti prie radiatorių sumontuoti vadinamieji dalikliai. Tačiau reikalingas išlieka ir bendras namo įvadinis šilumos skaitiklis, pagal kurio rodmenis paskirstoma šiluma, sunaudota bendrose patalpose.

Kai įvedama individuali apskaita, pasak V.Milaknio, visi suinteresuoti patalpose palaikyti kuo žemesnę temperatūrą. Patirtis parodė, kad reikia apsisaugoti nuo kraštutinumų. Pasitaiko, kad kai kurie vyresnio amžiaus žmonės taupydami linkę šilumą visai prisukti, pavyzdžiui, iki 12 laipsnių. Taip pat ir ilgesniam laikui išvykstantieji iš namų užsuka šilumą. Dėl to kenčia kiti kaimynai, nes jie per sienas šiek tiek šildo šaltus kaimynų butus ir todėl moka brangiau. Kad to nebūtų, gali būti diegiami specialaus modelio termostatai, neleidžiantys nustatyti žemesnės nei 16 laipsnių šilumos.

Subalansuoti – apsimoka


Jei dalis to paties namo butų gyventojų šąla, o dalis kaista ir gyvena prasivėrę langus, šiluma švaistoma. Hidrauliškai subalansavus šilumos sistemą, temperatūra visuose butuose suvienodinama. Skaičiuojama, kad tai gali sutaupyti 15 proc. bendrai suvartojamos šilumos.

"Gyventojai lyg ir sutiktų, bet, atėjus laikui rinkti pinigus, susidomėjimas baigiasi", – pasakojo individualius šilumos reguliatorius ir apskaitos prietaisus diegiančios bei šilumos sistemas daugiabučiuose balansuojančios bendrovės "Hidroliuks" direktorius Kęstutis Skačkauskas.

Kaip ir daugiabučio renovacijai, taip ir šiems darbams turi pritarti daugiau nei pusės butų savininkai.

Hidrauliškai subalansuoti šildymo sistemą techniškai nesudėtinga, jei nėra atlikta savavališkų šildymo sistemos pakeitimų.

Priklausomai nuo namo dydžio ir stovų skaičiaus, vienam butui subalansuoti šildymo sistemą gali kainuoti 30–50 litų. Vadovaujantis teisės aktais, šildymo sistemos daugiabučiuose namuose privalo būti subalansuotos, tačiau anaiptol ne visur tai yra padaryta.

Individualus šilumos reguliavimas ir apskaita garantuotų dar bent 15 proc. mažesnes sąskaitas už šildymą. Kad gyventojai galėtų reguliuoti šilumą savo butuose ir mokėti už ją tik tiek, kiek sunaudojo, reikėtų investuoti kur kas daugiau.

K.Skačkausko skaičiavimu, vienam radiatoriui tai atsieina daugiau kaip 500 litų. Šią sumą dar reiktų dauginti iš skaičiaus, kiek bute yra radiatorių. Juo daugiau name gyventojų, juo mažiau reikia mokėti už bendrą įrangą, skirtą duomenims surinkti, perduoti – prietaisų kaina vienoda bet kokio dydžio namui.


Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta:

Žmonės pirmiausia turi išsiaiškinti, kokį maksimalų efektą galima pasiekti mažiausiomis sąnaudomis. Antai seno daugiabučio namo šilumos punktą pakeitus nauju, automatizuotu, galima sutaupyti iki 15 proc. šilumos energijos. Atsižvelgiant į taupymo efektą, tai palyginti nedidelė investicija, atsiperkanti per 3–4 metus. Tada butai gali būti mažiau šildomi naktį, pavasarį kaitriau pašvietus saulei. Atnaujinti vidutinio dydžio namo šilumos punktą kainuoja apie 25–30 tūkst. litų. Valstybė teikia iki 15 proc. finansinę paramą tuo atveju, jei name pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė. Teikiama ir mažesnė parama – gyventojai gali gauti lengvatinį kreditą su fiksuotomis, iki 3 proc., metinėmis palūkanomis. Tokį kreditą, manau, būtų galima naudoti ir šilumos punktui modernizuoti, nes reikalaujama, kad būtų pasiekta ne žemesnė nei D energinio naudingumo klasė. Namo gyventojai, kurie nenori visų darbų atlikti iš karto, galėtų pasirinkti ilgalaikę modernizavimo programą, savotišką namo priežiūros strategiją. Dalyvauti valstybinėje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje reikėtų jau vien dėl nepasiturinčių gyventojų, nes jiems išlaidas, susijusias su namo atnaujinimu, apmoka valstybė. Daugiabučių namų atnaujinimo projektai remiami ir tuo atveju, jei pasitelkiami alternatyvūs energijos šaltiniai – saulė, vėjas, rekuperavimo sistemos ir kita. Jei namas gerai apšiltinamas, kone ketvirtadalis šilumos vis tiek išeina per natūralias ventiliacijos angas. Dauguma Vakarų Europos valstybių, kompleksiškai modernizuodamos namus, įrengia rekuperavimo sistemas – šiltas oras neišleidžiamas iš pastato, juo pašildomas iš lauko įeinantis oras. Kitaip tariant, vėdinant šiluma lieka pastate. Parama šioms alternatyvioms priemonėms tokia pati – galima gauti iki 15 proc. kompensaciją. Kol kas tokių įgyvendintų pavyzdžių mūsų šalyje nėra. Vilniuje yra parengtas projektas 100 butų namui, kuriame karštam vandeniui ruošti norima naudoti saulės kolektorius. Panašių ketinimų turi ir Birštono savivaldybė, kuri, atnaujindama 13 pastatų kvartalą, viename jų ketina įdiegti saulės kolektorius vandeniui pašildyti. Klaipėdoje viename namų planuojama pasitelkti saulės ir vėjo energiją. Sutinku, kad alternatyviems energijos šaltiniams pritaikyti galbūt reikėtų didesnės valstybės paramos, tačiau pirmiausia reikėtų nustatyti prioritetus. Žinau, kad Kaune daugelyje namų šilumos punktai net nėra automatizuoti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų