Ne tik kalendorius, bet ir prekybininkai primena, kad atėjo sėja. Ant daugybės trokštamų augalų pakelių nurodyta, kad sėti reikia anksti, šiltnamyje. Ką daryti jo neturint?

Nenuvertina palangių

Daržininkams mėgėjams knygą apie šiltnamius parašęs Gedimas Končius savo patarimais ir entuziazmu gali užkrėsti bet kurį, kaip jis vadina, miesto ūkininką. Pensininkas ir save laiko mėgėju, tačiau yra išbandęs įvairiausių miestietiško ūkininkavimo būdų, be to, kaip ir daugelis miestiečių, savo derlių augina kolektyvino sodo sklypelyje.

Kovas – pats metas pradėti rūpintis šilumą mėgstančių augalų sėja. G.Končius nuramina tuos, kurie neturi šildomo šiltnamio: sodinukų galima užsiauginti name ar bute tiesiog ant palangės. Juolab kad papildomai galima įsigyti specialių lempų, kurios gana gerai pakeičia saulę.

„Pats daigus auginu ant palangės ir visai neblogai pavyksta. Štai aš jau išpikavau paprikas, ant vieno kambario palangės telpa 25 jų vazonėliai“, – pasakojo pašnekovas. Kai daigeliai paaugs, atšils oras, sodinukus jis perneš į įstiklintą balkoną ir pastatys lango aukštyje, o palangę užleis kitiems daigams, pavyzdžiui, pomidorų.

„Jei kambarių langai orientuoti į šiaurę, daigai bus prastesni, bet užauginti įmanoma. Tereikia mažiau juos laistyti, kad žemė būtų vos drėgna. Ir, apskritai, jei mažai saulės, vėsu, sodinukus reikia labai saikingai laistyti“, – mokė daržininkas mėgėjas.

Substratą gamins pats

Daigams auginti galima nusipirkti kelių rūšių žemės. „Galima rinktis durpinį substratą, tik jų kokybė būna labai skirtinga, kelis kartus teko nusivilti“, – prisipažino G.Končius. Pasak jo, viliojamai atrodo organiniai gruntai, kuriuos perdirba sliekai. „Vis dėlto nelabai malonu, kai iš vazonėlių pradeda lįsti sliekai. Juolab kad naudojant tokį gruntą yra ligų pavojus“, – pridūrė jis.

Tad daržininkystės entuziastas sau perka durpinius gaminius, o šiemet ketina pats pasiruošti substrato kitų metų sodinukams. „Paimi pusę kiekio smulkintos pušų žievės, pusę kiekio smėlio, pridedi šiek tiek dolomitmilčių ir mineralinių trąšų mišinio“, – receptą pateikė G.Končius. Pušų žievės, pasak jo, galima prisirinkti kirtavietėse, išplauto smėlio pasikasti paupiuose, o likusias sudėtines dalis nusipirkti. Tiesa, mišinį maždaug metus reikia palaikyti užkastą darže, tada jis bus tinkamas daigams.

Daržininkas pataria visus daigus reikėtų pikuoti, kitaip tariant, persodinti po vieną į erdvesnę talpyklą. Iš pradžių sėklos pasėjamos gana tankiai, sudygus ir pradėjus leisti pirmą tikrąjį lapelį – laikas persodinti. „Kada iškeli daigelį, reikia nukirpti trečdalį apatinės šaknies ir persodini į vazonėlį. Tuomet išauga geresnė, tai yra kuokštinė, šaknų sistema. Priešingu atveju šaknis auga gilyn, apačioje užsilenkia – augalui tai nėra sveika“, – paaiškino daržininkas.

Bambaliai neatstoja vazonėlių

Vazonėlis persodinamų paprikų ar pomidorų daigams turtų būti 10–15 cm skersmens. Jis gali būti plastikinis, tačiau jo sienelės turėtų būti kietos, kad nesubliūkštų paėmus ir nebūtų pažeistos šaknys.

„Kartais žmonės vazonėlius pasigamina iš plastikinių bambalių. Tai netinkamas sprendimas, nes jų sienelės yra peršviečiamos“, – perspėjo G.Končius. Jis taip pat nesižavi presuotų durpių vazonėliais, kurie skirti augalui sodinti į dirvą kartu su sodinuku. Pasak pašnekovo, iš natūralios medžiagos pagaminto vazonėlio sienelės yra labai kietos, augalo šaknys labai sunkiai jas įveikia.

Namuose ant palangės verta auginti paprikų, pomidorų daigus. Beje, paprikas G.Končius sėja sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. Kovo pradžia – laikas pomidorams, netrukus bus galima sėti salierus, porus. Atėjus balandžiui, laikas sėti agurkines daržoves. Tiesa, tuo metu dėžutes ar vazonėlius iš karto galima laikyti įstiklintame balkone.

Namuose užsiauginti brokolinių ir žiedinių kopūstų daigų, parodė G.Končiaus patirtis, yra sudėtingiau, nes jiems per šilta įstiklintame balkone, jie ištįsta. „Juos nuo balandžio pradžios auginu tiesiog šiltnamyje darže, bet ne namų sąlygomis“, – teigė pašnekovas.

Inspektą šildo mėšlas

Dar vienas būdas auginti ankstyvą derlių – įsirengti inspektą. Kitaip tariant, lysvę po stiklu. G.Končius tvirtina, kad tai labai naudingas ir geras dalykas, bet, norint tinkamai jį įrengti, reikia nemažai triūso ir žinių.

„Aš inspektui panaudojau išmontuotą seną dvigubą langą ir turiu jį šiltnamyje. Vieną stiklą išėmiau, kitą – palikau. Rėmą uždėjau ant sukalto lentų pagrindo žemėje, stiklinis stogas varstosi. Šiame inspekte anksti sėju agurkus“, – patirtimi dalijosi G.Končius.

Vis dėlto, įrengiant inspektą tiesiogiai darže ir norint sėti jame jau kovo mėnesį, jį reikia šildyti. Tam bene geriausiai tinka arklių mėšlas. Jo neturint, galima naudoti sausus lapus, šieną, šiaudus.

Inspekto šildymas – natūralus. Reikia iškasti gana gilią duobę, sudėti į ją turimą šildančią medžiagą. Jei tai ne mėšlas, ant viršaus reikia užberti kelias saujas amonio salietros ir aplieti verdančiu vandeniu. Arba galima amonio salietrą galima ištirpinti karštame vandenyje ir sulaistyti lapus, šieną ar šiaudus. Pasak G.Končiaus, po kurio laiko jie pradės kaisti, panašiai, kaip ir vasarą sugrėbtas, į krūvą sumestas neišdžiovintas šienas. Turinį periodiškai reikėtų pavartyti. Maždaug po savaitės kaistantį „radiatorių“ reikia gerai sutrypti ir užpilti maždaug 30 cm geros daržo žemės sluoksniu, į kurį bus sėjami augalai.

Jei inspektui naudojamas purus išdžiūvęs arklių mėšlas, amonio salietros naudoti nereikia, nes pačiame mėšle yra azoto. Labai svarbu, kad mėšlas prieš tai nebūtų perdegęs, antraip šildymui jis nebetiks. „Inspektas – darbui imlus reikalas“, – pripažino daržininkas entuziastas.

Vietoje vazono – maišas

Tiems, kurie neturi ne tik šiltnamio, bet ir jokio sklypelio dažui, bet be galo nori užsiauginti savų daržovių, G.Končius siūlo gana paprastą išeitį. Pomidorus ar kitas daržoves, pasak jo, galima auginti tiesiog balkone, netgi apsieinant be vazonų. Tereikia nusipirkti grunto plastikiniame maiše, padaryti jame skylę ir į ją sodinti. Dar vienas privalumas – drėgmė ilgiau išlieka, galima rečiau laistyti. „Taip auginau pomidorus, moliūgus, agurkus ir puikiai pavyko“, – tikino daržininkas.

G.Končius taip pat ragina daržininkus mėgėjus auginti ne vieną, o keletą derlių per sezoną. Liepos mėnesį galima sėti kai kurias daržoves. Daržininkas ragina nepamiršti retesnių augalų – kininių kopūstų, japoninių ridikų ir kitų daržovių, praturtinančių patiekalų asortimentą.