Gėlės baigė vasaroti

• Greičiausiai jau sunešėme arba ketiname sunešti į patalpas vazonuose lauke vasarojusius augalus. Prieš įnešdami į patalpą augalus juos kruopščiai apžiūrėkime, nepalikime nesveikų jų dalių. Nereikėtų delsti sunešti į patalpą kaktusų, nes jie labai jautrūs net ir nedidelėms šalnoms.

• Balkonų ir palangių dėžėse pasodintus augalus, kad jie ilgiau žydėtų, reikia saugoti nuo šalnų – pakaks pridengti daržo plėvele. Ji nenulauš žiedų, jei šią priedangą dėsime ant kuoliukų, įsmeigtų į žemę dėžių galuose.

• Verta patręšti balkonuose augančias gėles, tačiau nereikėtų naudoti daug azoto turinčių mineralinių trąšų mišinių. Pašalinkime negražiai atrodančius nužydėjusius žiedynus ar žiedus, kad susiformuotų nauji žiedai.

• Norėdami sausį gėrėtis trumpastiebėmis tulpėmis, didelius jų svogūnėlius dabar sodinkime į vazonus. Geriausiai sodinti į smėlingą komposto žemę. Tarp sodinamų svogūnėlių reikia palikti 2–3 cm atstumus, o iki vazono krašto – piršto storio tarpą. Į žemę įspraudžiama du trečdaliai svogūno, gausiai palaistoma. Vazonai laikomi vėsiame tamsiame rūsyje.

• Nepamirškime lauke nužydėjusių daugiamečių gėlių, nes žydėdamos jos sunaudojo daug jėgų, kurias reikia papildyti iš dirvos pasisavinamomis maisto medžiagomis. Kad gėlės jų gautų, reikia vandens. Tad paliekime.

• Jurginai dar žydi. Neužmirškime šalinti jau nužydėjusių žiedų. Ypač svarbu greitai šalinti tuščiavidurių jurginų žiedus, nes jie labai greitai sunokina sėklas – augalas mažiau žydi.

Vaiskrūmiai ir vaismedžiai

• Laikas retinti senus serbentų ir agrastų krūmus. Retinti dabar lengviau nei pavasarį, nes geriau matyti, kurios šakos tankina krūmą. Pavasarį krūmas be lapų visuomet atrodo retesnis. Šalinamos visos į vainiko vidų augančios ir nesveikos, besitrinančios viena į kitą šakos. Jas reikia pjauti prie pat jos išaugimo vietos, neturi likti jokio stuobrelio.

• Reikėtų nupjauti visus derėjusius aviečių stiebus ir juos sudeginti, nes jie dažniausiai serga žievėplaiša. Atlikę šį darbą, sutvarkykime atramas vienmetėms aviečių atžaloms. Kiekviename krūme turi likti tik 4–6 stipriausi stiebai. Jauni stiebai netrumpinami. Stačiastiebės gervuogės išpjaunamos kaip avietės.

• Nepalikime vaisių puvėsių. Ant šakų likę kyboti supuvę vaisiai – ne tik našta, bet ir ligų užkratas. Nedideli vaiskrūmių vaisiai ar uogelės (erškėtuogių, aronijų, šaltalankių, aronijų ir kt.) gali likti ant šakų – bus lesalas sparnuočiams žiemą.

Vėlyvosios daržovės

• Šakniavaisinius salierus kasti geriausia kasamosiomis šakėmis – augalus mažiau sužalosime, atsargiai išversdami juos ant dirvos paviršiaus. Iškastus salierus, nupurčius nuo šaknų žemę, reikia tuoj pat nešti į rūsį. Ilgesnį laiką palikti su lapais salierai pradeda vysti, nes lapai ištraukia iš šakniavaisių drėgmę.

• Salierų lapų negalima pjauti – juos reikia nulaužti, paliekant jaunus viršutinius lapelius, kurių nedera pašalinti per visą salierų laikymą. Šių daržovių šaknys patrumpinamos nedaug. Salierus galima laikyti vėsiame rūsyje, įkasus į drėgną smėlį taip, kad sustatytų vienas šalia kito šakniavaisių lapeliai liktų virš smėlio.

• Nuėmę vėlyvųjų daržovių derlių surinkime augalines atliekas, jas sukraukime į komposto krūvas, o dirvožemį perkaskime. Jei pasisėjote garstyčių ar kitų sideratinių augalų žaliajai trąšai – spalio antra pusė puikiai tinka jiems perkasti.

Pasirūpinkime šiltnamiu

• Pagrindinis darbas, kad kitąmet džiaugtumės šiltnamio derliumi, – atnaujinti dirvą. Pašalinkime visų augalų likučius, o dirvą permaišykime su kompostu. Jeigu šiltnamyje augantys augalai nedžiugino derliumi, reikėtų pakeisti visą dirvožemį.

• Kad kitais metais sulauktume geresnio derliaus, reikėtų pasirūpinti dirvožemio drėgme ir gerai jį palaistyti.

• Jeigu šiltnamyje buvo augalų, kurie sirgo, nemeskite jų į komposto krūvą – išvežti į kokią nors kitą vietą, sunaikinkite ar sudeginkite, kad užkratas neplistų.

• Tiek ligų užkratai, tiek kenkėjai gali apsigyventi šiltnamyje jiems patogiose vietose, todėl rudenį šiltnamį reikėtų nuplauti vandens srove, jeigu jis yra polikarbonatinis, o jeigu pagamintas iš polietileno – išvalyti šlapia šluoste.

Lapai, lapai, lapai…

• Spalį vienas didžiausių darbų sode – krintantys lapai. Sugrėbę ir pašalinę juos, sumažinsime grybinių ligų ir kenkėjų plitimą sode, išsaugosime sveiką ir dekoratyvią veją.

• Vis dėlto į krintančius lapus reikėtų žiūrėti atlaidžiau – tai natūralus gamtos ciklas. Nebūtina jų grėbti kasdien. Darže ar gėlyne lapai suirs ir pamaitins dirvą. Svarbu nepalikti lapų kilimo ant vejos iki ateinant šalčiams ir sniegui. Jei ant vejos liks lapų, jie pradės irti, veja išpliks, todėl pavasarį teks vargti ją gaivinant.

• Kur dėti lapus? Kompostuoti. Tai galima daryti savo namų kieme, specialiai tam įrengtoje vietoje, kompostavimo konteineryje ar vežti lapus į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose lapai, kaip ir visos žaliosios atliekos, iš gyventojų priimami nemokamai.