Padeda sidabro jonai

Lietuvoje dažnai iškyla pelėsio bei įvairių mikroorganizmų patalpose problema. Su tuo susiduria ir individualių namų, ir butų savininkai. Pelėsis itin kenkia žmogaus sveikatai – gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos, alergijos.

Vieną iš veiksmingiausių sprendimų kovoti su tuo atrado dažų gamintojai: sukurti dažai su sidabro jonais, apsaugančiais nuo pelėsio, grybų ir kenksmingų mikroorganizmų atsiradimo. Sidabro jonai, esantys dažuose, įsiskverbia į ant sienų atsirandančius mikroorganizmus ir iš vidaus suardo jų struktūrą, taip stabdydami augimą bei dauginimąsi.

"Dažus su sidabro jonais patariama naudoti virtuvėje – ten daugiausia drėgmės, maisto, tad būtent virtuvė yra labai palanki vieta veistis mikroorganizmams. Vonioje šio tipo dažai taip pat pravers, nes ten irgi kaupiasi itin daug drėgmės. Dažai su sidabro jonais – puikus sprendimas ir vaikų kambario, žaidimų erdvėms dažyti, kur bakterijos ir mikroorganizmai – nepageidaujami", – teigia dažų specialistė Agnė Vaičiukynaitė.

Dažus su sidabro jonais patariama naudoti virtuvėje – ten daugiausia drėgmės, maisto, tad būtent virtuvė yra labai palanki vieta veistis mikroorganizmams.

Be cheminių medžiagų

Net ir renkantis įprastus dažus, vertėtų atsižvelgti į jų sudėtį. Kambariams specialistė pataria rinktis dažus, kurių sudėtyje nėra pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, pagamintus vandens pagrindu.

"Vandens pagrindu pagaminti ir vandeniu skiedžiami dažai yra ekologiški, beveik arba išvis bekvapiai. Tokio tipo dažai – puikus sprendimas šeimoms, kurios augina vaikus, nes dažams džiūstant garuoja vanduo, o ne cheminiai tirpikliai", – atkreipia dėmesį A.Vaičiukynaitė.

Atsparumas plovimui

Prieš įsigyjant dažus A.Vaičiukynaitė siūlo atsižvelgti ne tik į dažų sudėtį, bet ir į jų atsparumą plovimui. Atsparumas vertinamas perbraukimų skaičiumi – kuo daugiau kartų galima valyti sieną jos nepažeidžiant, tuo aukštesnė dažų atsparumo klasė. Specialistė rekomenduoja rinktis kuo aukštesnės, geriausia – pirmos atsparumo klasės dažus.

Paprastai blizgūs dažai būna atsparesni plovimui, tačiau šiais laikais galima rasti ir itin atsparių matinių dažų.

Gamintojai ypatingą dėmesį skiria ne tik antibakterinėms dažų savybėms tobulinti – jie siekia didinti plovimo atsparumą, kurti neerzinančius, malonius kvapus. Pavyzdžiui, esama dažų, kurie išsiskiria alyvmedžių aromatu. Jis išgaruoja vos tik dažai išdžiūsta. Tad tai puikus sprendimas jautriems, alergiškiems ar tiesiog nemalonaus dažų kvapo nemėgstantiems žmonėms.

Kad dažyti paviršiai tarnautų ilgai, nudažytas sienas rekomenduojama plauti tik dažams visiškai išdžiūvus. Geriausia – praėjus bent 28 dienoms po dažymo.

Svarbiausi – parengiamieji darbai

Visų pirma, gerai paruoškite sienų paviršių. Atminkite: nelygumų nepaslėpsite po dažų sluoksniu, jie tik dar labiau išryškės.

Kruopščiai nuvalykite dulkes. Ant dulkėto paviršiaus dažai blogai prikimba ir laikui bėgant gali atšokti.

Atkreipkite dėmesį, ar ant sienų nėra pelėsio. Jei paviršių apėmęs pelėsis, nepamirškite jo gerai išnaikinti tam skirtomis priemonėmis.

Jei dažysite nedidelį plotą, pakaks teptuko.

Jei dažote vandeniu skiedžiamais dažais, pasirinkite minkštesnį teptuką. Natūralių šerių teptukas netiks, nes jis sugeria drėgmę ir praranda tvirtumą, šereliai išsikraipo. Naudokite sintetinių šerelių teptuką, kuris nesugeria drėgmės ir paviršių padengia lygiau.

Universaliausi yra kombinuoti teptukai, kurie padaryti naudojant tiek natūralius, tiek sintetinius šerelius.

Jeigu rengiatės dažyti didesnį plotą, pravers volelis. Jų būna skirtingo ilgio, dydžio ir paviršiaus. Ilgesnio plauko voleliai sugeria daugiau dažų ir palieka stambesnį raštą. Trumpesnio plauko voleliai naudojami dažyti mažesniems paviršiams ir dažus padengia tolygiau.