Kai mieste būstas tampa neįkandamas, vilniečiai pigesnės pastogės ieško miesteliuose, kaimuose ir net vienkiemiuose.

Nekilnojamojo turto pardavėjai trina rankas – prieš mėnesį gerokai padidėjo užmiestyje esančio turto paklausa.
„Anksčiau aktyvesnis sodybų pirkimas prasidėdavo balandį. Tačiau dabar nebeįpirkdami brangaus būsto mieste, gyventojai ėmė dairytis į 50–70 km nuo Vilniaus esančias sodybas. Šiuo metu jos vis labiau graibstomos, tikėtina, kad ilgainiui ir sodybų pasiūla sumažės, o kainos gali dar išaugti“, – tvirtino Lietuvos vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika.

Jo teigimu, dažniausiai perkamos sodybos su 150–200 kv. metrų ploto namais, kelių hektarų žemės sklypais. Jų kainos svyruoja nuo 80 iki 170 tūkst. litų.
Įsigijus tokį būstą, jį telieka suremontuoti, paruošti gyventi, jei reikia – iškasti šulinį. Sodybos kaina, kuri mokama pardavėjui, ir jos remontas neretai atsieina pigiau arba tiek pat kaip nedidelio ploto butas sostinėje. Be to, ir iki mieste esančios darbovietės nuvykti arba iš jos grįžti netrunka ilgai – šį atstumą galima įveikti per keliasdešimt minučių.
Didesnį susidomėjimą Vilniaus rajone esančiomis sodybomis rodo ir interneto svetainės Aruodas.lt statistika. Specializuoto nekilnojamojo turto portalo duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį sodybų kainos buvo nukritusios. Tuomet už vieną arą vidutiniškai buvo prašoma iki 800 litų. Nepakitusios tokios kainos rinkoje išliko beveik iki metų pabaigos. Nuo gruodžio vidurio jos ėmė kilti. O šiandien jau yra išaugusios vidutiniškai iki 1200–1300 litų už arą.

Sandoriai – tik pavieniai

Stambiosios nekilnojamojo turto agentūros neigia kalbas apie prasidėjusį masinį sodybų už Vilniaus pirkimo bumą.
Agentūros „Žia valda real estate“ Projektų plėtojimo departamento direktorius Benediktas Laurušonis tvirtino, kad nuo sostinės nutolusias sodybas nuolat gyventi perka tik pavieniai brangaus būsto mieste neįperkantys žmonės.
„Pastebime susidomėjimą namais užmiestyje, tačiau sodybų dažniau ieškoma ne nuolat gyventi, o kaip antro, atostogų, būsto. Sodybomis labiausiai domisi vyresnio amžiaus pasiturintys klientai“, – aiškino B.Laurušonis.
Jam antrino ir Vytautas Broniukaitis, agentūros „Ober-Haus“ Žemės sklypų departamento vadovas. „Tokios tendencijos tikrai nėra. Sodybas kaip pirmą būstą renkasi ne daugiau kaip 5–10 proc. žmonių. Manau, kalbos, jog gyventojai plūsta į užmiesčius, paremtos ne tikslia informacija, o pavieniais atvejais“, – aiškino ekspertas.
Jo teigimu, negalintieji įsigyti ištaigingo būsto sostinėje renkasi kitas alternatyvas – perka mažus, pigesnius butus, nes tai yra daug pigiau nei nusipirkti sklypą sodybai ir pasistatyti jame gyvenamąjį namą su patogumais ar rekonstruoti esamą.
Tam pritaria ir agentūros „In-Real“ Tarpininkavimo departamento vadovas Mindaugas Šimkus. „Tendencijos, kad sodybos būtų perkamos nuolat gyventi, neužfiksavome. Kaip ir anksčiau, jos perkamos kaip antrasis būstas, skirtas poilsiui, o tokiam pirkiniui keliami dideli vietos, supančios aplinkos reikalavimai, taip pat svarbus atstumas. Nuolat gyventi dažniausiai būsto ieškoma iki 20–25 km nuo miesto nutolusiose vietovėse“, – aiškino specialistas.

Įžvelgia triuką

Bendrovės „Progresyvios investicijos“ Analitinio skyriaus vadovą Audrių Radzevičių stebina kalbos apie neva prasidėjusį sodybų pirkimo bumą.
„Nemanau, kad tai yra naujas masinis reiškinys, juolab staiga prasidėjęs. Keistai atrodo ir tokios kalbos: juk ne kiekvienas žmogus ryžtųsi keisti gyvenamąją vietą mieste ir keltis į užmiestį ar net kaimą, kasdien įveikti didelį atstumą iki miesto ir atgal, tai nemažos išlaidos.
Žinoma, galbūt yra tokių, kurie neišgali įpirkti būsto mieste ir sodybą už Vilniaus renkasi kaip alternatyvą.
Bet kiek tokių gali būti? Dalis tų sodybų galbūt įsigyjama kaip investicija į žemę, nes akcijų rinka audringa.
Be to, netyla kalbos apie butų kainų burbulo sprogimą“, – analizavo susidariusią situaciją A.Radzevičius.
Vis dėlto specialistas neatmeta galimybės, kad kalbos apie tai, kad daugėja sodybų pardavimo sandorių, gali būti reklaminis triukas siekiant sudominti potencialius pirkėjus ir išjudinti pastaruoju metu aprimusią nekilnojamojo turto rinką.