Pereiti į pagrindinį turinį

Gyvenimas buvusioje gamykloje. Ar kauniečiai to nori?

2010-09-06 18:07
Gyvenimas buvusioje gamykloje. Ar kauniečiai to nori?
Gyvenimas buvusioje gamykloje. Ar kauniečiai to nori? / Tomo Raginos nuotr.

Pasakyk, apie kokį būstą svajoji, pasakysiu, kas tu esi. Gyvenamoji vieta nusako žmogaus charakterį ir požiūrį į gyvenimą. Kraustytis į gamyklą norisi tikrai ne kiekvienam.

Kaip vadinti taisyklingai?

Neįprastai erdvus, aukštas butas be sienų, įrengtas pramoniniame pastate, dažniausiai vadinamas trumpu anglišku žodžiu "loft". Jei žodis "loft" kada nors taps tarptautinis, jis bus įteisintas ir lietuvių kalboje. Visi dėlto, jei statybos srities atstovai pasiūlytų kalbininkams kitokių "loftų" pavadinimų, jie būtų svarstomi. Tačiau kol kas jokių oficialių pavadinimų, galinčių pakeisti "loftą", nepateikta.

Kalbininkai būstus, įrengtus buvusiose gamyklose, siūlo vadinti studijos tipo butais arba tiesiog gamykliniais butais. Žmonės ir žiniasklaida mieliau vartoja "loft", rašydami jį kabutėse. Patys šių erdvių šeimininkai taip pat ištikimi angliškam žodžiui, įsitikinę, kad tai turėtų būti tarptautinis žodis.

Angliškasis "loft" turi daugiau prasmių. Šiuo žodžiu vadinamos pastatų palėpės, viršutiniai sandėlio ar prekybos pastato aukštai. Vėliau šį pavadinimą perėmė ir fabrike ar kitokiame pramoniniame pastate įrengtos patalpos. Jos gali būti ne tik gyvenamosios, bet ir administracinės.

Pirmieji tokie nestandartiniai butai įrengti Amerikos didmiesčiuose jau beveik prieš šimtmetį, o Lietuvoje žmonės į gamyklas pradėjo kraustytis tik XX a. pabaigoje. Kol kas gamyklų gyventojai koncentruojasi Vilniuje. Vis dėlto netradicinių būstų idėjos gajos ir kituose didmiesčiuose, kur pradedami realizuoti konkretūs projektai.

Prisiminė pastatą Žaliakalnyje

Nekilnojamojo turto specialistai dairosi po senąsias Kauno gamyklas ir vertina, ar čia vėl imtų kunkuliuoti žmonių gyvenimai. Bene pirmaisiais gamykliniais butais pretenduoja tapti Žaliakalnyje stūksančios nenaudojamos dviejų aukštų patalpos. Tai 1958 m. statytas gamybinės paskirties pastatas, kuriame jau senokai nebevyksta gamyba.

Kol durys nustojo būti varstomos, dalis erdvių buvo nuomojamos. Pastaraisiais metais, kaip matyti iš paliktų ženklų, čia jau būta laikinų gyventojų, taip pat krepšinio aistruolių, įsirengusių čia nedidelę sporto aikštelę.

Nekilnojamojo turto specialistai Martynas Židonis ir Nerijus Valikonis tvirtino išnagrinėję kauniečių poreikius ir įsitikinę, kad yra kauniečių, trokštančių įsikurti būtent pramoninėse erdvėse. Tiesa, jie prisiminė, kad prieš kelerius metus pastatą įsigiję investuotojai turėjo kitokių planų – ketino čia įrengti įprastą daugiabutį. Tačiau, atvilnijus ekonomikos krizei, sumanymas liko užmarštyje.

Netradicinių būstų poreikis, kaip tikino pašnekovai, Kaune labai jaučiamas. Tokio būsto ieško nestandartiškai mąstantys žmonės, bohemiškos asmenybės. Manoma, kad tai būstas, kuriame jauni žmonės praleidžia apie penkerius metus, o vėliau kraustosi į šeimai su mažais vaikais priimtinesnius namus.

Buvusiame pramoniniame pastate netrukus turėtų prasidėti pirmieji statybos darbai. Nereikalingos pertvaros bus išardytos, bus tik laikančiosios kolonos. Priklausomai nuo to, kokio dydžio būsto pageidaus pirkėjas, bus sumūrytos naujos sienos. Butai bus nuo 38 kv. m ploto, įskaitant galimybę įsirengti antrą aukštą. Be to, bus šiltinamas pastato fasadas, pakeisti langai, atvestos reikalingos komunikacijos.

5 m aukštį viršijančias erdves planuojama atverti pirkėjams maždaug po metų. Dalinai įrengtų patalpų 1 kv. m kaina sieks apie 2 tūkst. litų. Tiesa, į bendrą plotą neįskaičiuojama galimybė įsirengti papildomų erdvių ant stelažų antrame aukšte. Antai 38 kv. m plotą, įrengus antrąjį aukštą, galima padidinti kone dvigubai. Visame pastate planuojama įrengti 20–25 gamyklinius butus, dalis pastato bus ir administracinės paskirties.

Klaipėda aplenkė Kauną

Interneto svetainės loftai.lt įkūrėjas Egidijus Jarašūnas dar tik svajoja įsikurti erdviame, šviesiame bute milžiniškais langais, o kol kas domisi vis naujais netradicinių butų projektais Lietuvoje ir užsienyje.

E.Jarašūno turimais duomenimis, jau gyvenamų loftų yra ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje bei Panevėžyje. Tiesa, pastaruosiuose miestuose buvo plėtojami individualūs projektai, o šiuo metu uostamiestyje yra ruošiama visa gamykla, pasiūlysianti pirkėjams ne vieną nestandartinį butą.

Įvertinant Kauno dydį, E.Jarašūno nuomone, tokių būstų jau turėjo atsirasti ir šiame mieste.

"Idėjų yra ir Kaune, žmonės vis teiraujasi. Kol kas kainos atrodo labai aukštos, galbūt trūksta tinkamų gamyklų?" – svarstė pašnekovas.

Sostinėje "loftai" įkėlė koją labai pamažu. Drąsūs žmonės pirko po lopinėlį gamyklos ploto ir kūrėsi namus patys. Dabar trokštantiesiems tokio būsto lengviau. Investuotojai imasi perdaryti ištisas gamyklas, žmonėms pasiūlomos kūrimuisi paruoštos "dėžutės".

Tinka ir sovietiniai blokai

E.Jarašūno pastebėjimu, lietuviški loftai skiriasi nuo klasikinių loftų, padiktavusių idėją ir madą. Mat priimta, kad "lofto" grindų plotas – ne mažesnis nei 100 kv. m, lubos – ne žemesnės kaip 4,5 m, interjere vyrauja betoninės, metalinės, stiklo detalės, atviros konstrukcijos. Ilgainiui Vakaruose "loftai" virto itin prabangias būstais.

"Lietuvos žmonės dažnai perka loftą ne dėl to, kad tai prabangu, o dėl to, kad už mažesnę kainą gali įgyti daugiau ploto. Tiesa, yra žmonių, kurie perka tokį būstą būtent dėl jo pagrindinės idėjos", – vertino entuziastas. Kai kurie "loftininkai" gyvena nemažose erdvėse ir itin prabangiai. Viename tokių butų yra tualetas, kurio lubų aukštis – šeši metrai. Pavienių prabangių "loftų" Lietuvoje būta jau anksčiau, dar iki atsiritant jų madai.

Daugumoje gamyklinių butų, kuriuos teko matyti E.Jarašūnui, šeimininkai stengiasi išlaikyti pramoninį stilių, išsaugo originalias gamyklos lubas, sienas ar grindis. Lietuviški "loftai, pasak jo, neturi kuo pasigirti, nes tai yra sovietmečiu statytos gamyklos, jose vyrauja betoniniai blokai.

Gyventojai vis tiek dažniausiai stengiasi išsaugoti autentiką, senų sienų neglaisto, nedangsto gipskartonio plokštėmis.

"Autentiką įrėminus į modernizmą, išeina labai gražus stilius", – įsitikinęs pašnekovas. Vis dėlto, jo nuomone, ne autentika, o erdvės dydis pirmiausia reikalingas gyventojui. Todėl pasisekimą turėtų ir visiškai naujai pastatytuose namuose esančios atitinkamo dydžio erdvės. Beje, užsienyje, kur apleistų gamyklų pastatų jau nebeliko, būtent taip ir daroma.

"Apskritai, Amerikoje dauguma tradicinių būstų yra loftų stiliaus. Į tai turėtų atkreipti dėmesį mūsų statytojai. Jiems būtų lengviau statyti, o žmonėms – patogiau įsikurti. Čia milžiniškos perspektyvos", – tvirtino gamyklinių būstų entuziastas. Jis nemano, kad tokie būstai kliūtis turintiems ar planuojantiems turėti vaikų.

"Pažįstu keletą šeimų, kurios puikiai gyvena "loftuose" ir su mažais vaikais. Juk galima padėti daugiau pagalvių, ir tai bus stilinga", – juokėsi pašnekovas.

Kiemuose vyrauja asfaltas

Pagrindinis lofto trūkumas, E.Jarašūno vertinimu, – šildymo kaina. Apšildyti dideles erdves visada yra brangiau, ypač tuose sovietiniuose pastatuose, kurie nebuvo pritaikyti gyventi, šilumos taupymas nebuvo aktualus.

Be to, dalis žmonių neirmauja, ar buvusiose fabrikų patalpose gyventi sveika, nes jose vyko gamyba, galbūt buvo naudotos sveikatai pavojingos medžiagos. Vilnietis teigė pats konsultavęsis šiuo klausimu su visuomenės sveikatos specialistais ir sužinojo, kad ištirti, ar patalpoje nėra kenksmingų medžiagų, kainuoja vos kelis šimtus litų.

Didžiausias gamyklinio buto privalumas – milžiniška erdvė fantazijai. Kitas didelis privalumas – kaimynai. Loftų bendruomenė labai skiriasi nuo gyventojų tradiciniuose daugiabučiuose. Čia gyvena verslūs žmonės, mėgstantys naujoves, nebijantys originalių idėjų", – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Pasak jo, pasitaiko, kad menininkai, kurie sukuria loftų bendruomenę, stengiasi į neįsileisti pašalaičių. Vilniuje irgi jaučiamas šioks toks susiskirstymas. "Yra keletas bendruomenių, kuriose kaimynai parenkami labai kruopščiai", – pasakojo entuziastas.

Užsienyje, pasak E.Jarašūno, loftų šeimininkai išnaudoja plokščius stogus – įrengia terasas, baseinus ar mini teniso aikšteles, stogus panaudoja saulės kolektoriams. Lietuvoje buvusių gamyklų stogai dažniausiai atlieka tik tiesioginę funkciją.

Į gyvenamuosius pastatus perdirbtų gamyklų vaizdas iš išorės ne ką pasikeičia, ir kiemai primena gamyklą. "Žali kampeliai dažniausiai kuriasi terasose arba ant stogų, nuo kurių atsiveria geras vaizdas. Žmonės, gyvenantieji loftuose, mėgsta urbanistinį stilių ir kiemuose. Vaikams žaisti vietos nelabai yra, bet žmonės gamta gali džiaugtis nuvykę į sodybą, o mieste, galima sakyti, jie myli asfaltą", – prėjo išvadą E.Jarašūnas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų