Naujovė sulaukė priešininkų

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose užvirė diskusijos, kaip reikia teisingai laikyti knygas. Jas išprovokavo nauja mada – dėti knygas į lentynas ne nugarėlėmis į priekį, o priešingai. Šio metodo šalininkai tikina, kad jis ypač tinkamas minimalistiniam, skandinaviškam interjerui, nes matosi tik baltų, pilkšvų ir gelsvų atspalvių puslapiai, o ne įvairiaspalvių viršelių margumynas. Jie pasitelkia ir istorinį argumentą: esą taip knygos laikytos jau senų senovėje.

Iš tiesų, kol jos buvo rašomos ranka, viršeliai dažniausiai buvo užsegami arba užrišami, o autorius ir pavadinimas rašomi ant užsegimo. Todėl logiška buvo jas rikiuoti lentynoje taip, kad matytųsi užrašai. Tiesa, ilgą laiką knygas laikyti buvo įprasta po vieną dėžutėse, saugančiose nuo dulkių ir drėgmės, jas dėdavo ant komodų ar į spintas, horizontaliai. Pirmosios atviros knygų lentynos atsirado tik XVI a. bibliotekose. Kad daugiau tilptų, knygos jose buvo statomos vertikaliai.

Pastaruoju metu užvirė diskusijos, kaip reikia teisingai laikyti knygas. Jas išprovokavo nauja mada – dėti knygas į lentynas ne nugarėlėmis į priekį, o priešingai.

Naujovės priešininkai piktinasi, kad tai pasityčiojimas iš knygų ir jų prilyginimas tapetams. Juk jos nėra tik interjero dekoro detalė, tai šeimininko asmenybės atspindys, be to, vertingos pačios savaime. Vis dėlto netrūksta žmonių, kurie į knygynus užsuka įsigyti knygų tam tikros spalvos viršeliais, derančiais prie jų namų interjero. Užsienio knygų pardavėjai pasakoja, kad pati populiariausia tarp tokių pirkėjų – žalia spalva, nes yra neutrali, prie visko tinka.

Įdomu, kad snobų, kurie knygas laikė tik kaip lentynų užpildą, netrūko ir prieš kelis šimtus metų. Literatūroje galime rasti pasakojimų, kad, pavyzdžiui, Regentystės laikotarpiu Didžiojoje Britanijoje knygos buvo prilygintos madingiems baldams ir pasiturinčiųjų, net aristokratų, buvo perkamos pagal lentynų metmenis, o ne atsižvelgiant į autorius ar turinį. Pasitaikydavo net tokių atvejų, kai dalį jų nupjaudavo, jei netilpdavo pernelyg siauroje lentynoje.

Pagrindiniai principai

Kad ir kaip mėgtume knygas, mūsų namai neturi virsti jų sandėliu. Todėl pirmiausiai, jei knygų turime išties daug, reikėtų jas surūšiuoti. Atrinkti tas, kurias jau išaugo vaikai, mažiau vertingas, kurios mums nepatiko ar pasirodė neįdomios. Jas galima padovanoti bibliotekai, palikti knygų keitimosi vietose. Jeigu likusios netelpa į turimas knygų lentynas, o pirkti papildomų neplanuojate, dalį, tinkamai supakavę, kad nedulkėtų ir nedrėktų, sukraukite į dėžes ir laikykite garaže, rūsyje ar pan.

Kaip jas tinkamai sugrupuoti? Tik jau jokiu būdu ne pagal viršelių spalvą, tai – blogo skonio ženklas. Vienas populiariausių būdų – sudėti pagal temas. Grožinę literatūrą, meno albumus dažniausiai žmonės laiko svetainėje ar miegamajame, mokslinę, darbo, profesinę – darbo kambaryje, vaikiškas knygas – vaikų valdose. Kulinarinės knygos turėtų keliauti į virtuvę, kur joms galima paskirti vieną ar kelias lentynas. Galima grupuoti ir pagal autorius, alfabetine tvarka, pagal vertingumą.

Norint parinkti tinkamiausias lentynas, svarbu įvertinti keletą veiksnių: kiek turite knygų, kiek jūsų bute ar name joms galite skirti vietos, kiek pinigų galite išleisti. Patogiausios – lentynos su stiklinėmis durelėmis. Jose lengva rasti reikiamą, nes gerai matosi, be to, nedulka. Bent jau vertingiausias knygas, jei tokių turite, vertėtų laikyti būtent šiose lentynose. Kitoms tiks ir atviros. Tuos leidinius, kuriuos vartote ar skaitote dažnai, galima laikyti ir ant stalo, spintelės, specialiuose dėkluose, stovuose.

Svarbu knygomis neapkrauti visų paviršių. Jeigu knygų daug, o vietos trūksta – pasitelkite išradingumą. Knygų lentynos gali tilpti ir koridoriaus kampe, ir po langu ar abipus jo, po laiptais ar laiptų aikštelėje, virš durų. Lentynas tinka įrengti sienų nišose, sieninėse spintose išėmus duris. Yra mažų pastatomų lentynų, kurios telpa ant stalo, spintelių. Lengvos pakabinamos gali užimti tuščius sienų plotus virš sofos, lovos. Galima įsigyti baldų su lentynomis – sofų, virtuvės salų, staliukų, fotelių.

Komponavimo menas

Lygiomis eilėmis pagal aukštį, dydį surikiuotos lentynoje knygos, ypač jei lentyna paprasta, lakoniškos geometrinės formos, gali atrodyti pernelyg monotoniškai, net jei viršeliai įvairiaspalviai. Dizaineriai pataria dalį knygų dėti horizontaliai – ypač didesnio formato, kurios pastatytos netelpa. Dar viena taisyklė: sunkesnes knygas dėti žemesnėse lentynose, o lengvesnes – aukščiau. Žinoma, tai priklauso ir nuo lentynos konstrukcijos, jei jos nepakankamai tvirtos, įlinks.

Jeigu knygas dedate į lentyną dviem eilėmis, pirmojoje rikiuokite tas, kurių viršeliai neapdriskę ir neapiplyšę. Labiausiai nudėvėtas galite aplenkti popieriumi, sudėti ir į tvarkingas dėžutes. Įdomumo, žaismingumo lentynoms suteiks tarp knygų įkomponuoti kiti daiktai – dėžutės, vazos, skulptūrėlės, suvenyrai, paveikslai, vazoniniai augalai. Tačiau jų irgi nereikėtų prigrūsti per daug, turi likti šiek tiek tuščios erdvės. Ryškia interjero detale taps lentyna su apšvietimu.

Galima įsigyti ir originalaus dizaino lentynų, kurios atliks ne tik praktinę, bet ir dekoratyvinę funkciją. Pavyzdžiui – lentyna, primenanti sparnus, susukta spirale, labirinto, medžio, gyvūnų formų, lentyna-kopėtėlės.

Pasaulio dizainerių darbai

Garsus britų dizaineris Jasperas Morrisonas sukūrė lentyną, kuri gali augti kartu su knygų kolekcija. Ji pagaminta iš dviejų aliuminio segmentų, sujungtų slankiuoju mechanizmu, minimalistinio dizaino. Joje galima laikyti kelias knygas, o ištraukus – kelias dešimtis. Šią lentyną galima lengvai pastatyti, kur panorėjus.

Japonų architekto Sou Fujimoto sukurta lentyna taip pat atlieka dvi funkcijas – joje integruota patogi kėdė, kuri kartu yra ir lentynos segmentas, nes joje taip pat laikomos knygos. Šis inovatyvus baldas pagamintas iš natūralaus medžio, nudažyto baltai, modernaus dizaino, griežtų linijų, lakoniškas.

Tikra priešingybė jam – kita to paties dizainerio lentyna "Medis". Originali ažūrinė lentyna pagaminta iš juodo metalo, išraiškingų lenktų formų, statoma ne prie sienos, o patalpos viduryje.