Pereiti į pagrindinį turinį

Į miesto centrą vėl grįžta statybininkai

2013-02-06 18:20
Į miesto centrą vėl grįžta statybininkai
Į miesto centrą vėl grįžta statybininkai

Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas ne vieną investuotoją privertė neribotam laikui atidėti ambicingus planus. Tačiau nepradėjusieji naujų projektų šiandien gali pasidžiaugti bent jau neįklimpę į rinkos stagnacijos liūną, kuris ne vieną plėtotoją privertė įšaldyti jau pradėtas statybas.

Atgimė nauju vardu

Uostamiesčiui beveik pavyko išvengti vaiduokliais virstančių naujos statybos objektų.

Maža to, kai kuriems primirštiems projektams pamažu brėkšta nauja aušra.

Bemaž prieš penkerius metus senamiestyje, Danės krantinėje, nutilę darbai šiandien vėl verda visu pajėgumu.

Strategiškai patrauklioje miesto vietoje anuomet ėmęs kilti, tačiau įpusėjus statybų darbams užkonservuotas apartamentų bei biurų centras netrukus atgims „Danės užutėkio“ vardu.

Kaip pripažino šį projektą įgyvendinančios bendrovės „Inreal valdymas“ NT valdymo departamento vadovas Agnius Tamošaitis, naujus sprendimus lemia ne tik pasikeitusi situacija rinkoje, bet ir technologijų pažanga.

„Senojo projekto buvo įgyvendinta apie 40 proc. darbų, tad jį tiesiog atnaujiname, nesiimdami radikalių pakeitimų. Tačiau bus tam tikrų pagerinimų, kurie labiau susiję su technologiniais dalykais, paties pastato fizinėmis savybėmis, nes per penketą metų daug kas pasikeitė, patobulėjo“, – aiškino pašnekovas.

Ar po kurio laiko tęsti įpusėjusias statybas yra daugiau pliusų nei minusų, A.Tamošaičio teigimu, pirmiausiai priklauso nuo to, ar projektas iki tol buvo tinkamai įgyvendinimas. Bet kokiu atveju atkrinta nemažai biurokratinių procedūrų, parengiamųjų darbų.

Sulaukė pirmųjų pirkėjų

„Šio projekto nepirkome, jis tiesiog priklausė kitai mūsų grupės įmonei“, – aiškino bendrovės „Inreal valdymas“ atstovas, neneigęs, jog rinkos sąstingis vertė laukti palankaus naujo statybų etapo momento.

„Analogiškų objektų dagiau neturime, tačiau valdome daug investicinių projektų, kuriuos kasmet peržiūrime, o kartais ir iš esmės pakeičiame strategiją. Ypač kalbant apie žemės sklypus, kuriuose 2006–2007 m. buvo numatytos labai intensyvios statybos. Dabar jos naujai įvertinamos, nes gyvenamieji plotai dabartinei rinkai turėtų būti optimalesnis. Neverta įsikibus laikytis to, kas buvo suplanuota anksčiau“, – pripažino pašnekovas.

Kalbant apie „Danės užutėkį“, A.Tamošaitis neabejoja, jog tiek pats objektas, tiek prestižinė jo vieta plėtotojams turėtų garantuoti komercinę sėkmę.

Santūraus modernizmo keturaukščiame pastate pirmasis aukštas bus skirtas komercinės paskirties patalpoms, likusiuose bus įrengti 1–6 kambarių apartamentai su terasomis bei balkonais.

„Danės užutėkyje“ suprojektuota vos 20 būstų, kurių plotas siekia nuo 30 kv. m, be to, projekto plėtotojai gali pasiūlyti ir erdvių jungimo galimybę. Dalis siūlomų apartamentų čia šiandien jau nupirkta bei rezervuota.

„Vaiduoklio“ nebeliks?

Tikėtina, jog neilgai trukus iš mirties taško pajudės ir nebaigto namo Klaipėdos centre statybos. S.Daukanto gatvėje 13A likimo valiai palikta statybvietė ir stūksantys neužkonservuoto statinio mūrai miestą bjauroja daugiau nei šešerius metus.

Pasak savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, miesto tvarkdarių rankos surištos – šio objekto, kaip nebaigto statyti, net negalima įtraukti į apleistų statinių sąrašą, tad neįmanoma pritaikyti ir numatytų drausminamųjų priemonių.

Per statybų bumą iškilęs pastatas turėjo tapti prestižinių būstų daugiabučiu su komercinės paskirties patalpomis. Tačiau kol statybų užsakovė – bendrovė „Baltijos aktima“ – su miesto valdžia bylinėjosi dėl projekto pažeidimų, užklupo krizė ir galiausiai įmonei buvo iškelta bankroto byla.

Bankroto administratoriaus Tomo Malinausko teigimu, prieš trejus metus prasidėjusi procedūra dar nebaigta, tačiau esą „Baltijos aktimos“ plėtotas projektas šiandien jau parduotas. Tad pašnekovas vylėsi, jog naujieji pastato savininkai ilgainiui turėtų atnaujinti darbus.

Į daugiabučio S.Daukanto gatvėje namo statybas iki šiol buvo investuota apie 4 mln. litų.

Prikels istorinį pastatą

Uostamiesčio centrinėje dalyje pradėtas įgyvendinti ir naujas nekilnojamojo turto projektas – užsimota prikelti buvusios skerdyklos komplekso paveldinius pastatus bei iš esmės sutvarkyti apie 1,6 ha ploto teritoriją.

Restauruotame buvusios skerdyklos pastate Liepų gatvėje 53A įsikurs daugiafunkcis visuomeninės paskirties objektas – sporto ir pramogų centras. Kartu su priestatu bendras jo plotas sieks apie 5 tūkst. kv. m.

Čia planuojama įrengti 25 m ilgio baseiną su pramogų zona, sūkurinę vonią ir vaikų baseiną, penkių pirčių zoną su dušais, treniruoklių, aerobikos ir kovų menų sporto sales bei barą.

Restauruojant buvusios skerdyklos pastatą, bus išsaugoti fasado puošybos fragmentai, bokštelis su unikaliu laikrodžiu bei kiti elementai.

Taip pat bus rekonstruoti du paveldiniai sandėliai.

Projektą įgyvendinanti vilniečių bendrovė šiuo metu baigė menkaverčių avarinių statinių griovimo darbus. Įmonės atstovų žodžiais, statybas planuojama pradėti, iš žemės išėjus įšalui.

Į projektą numatyta investuoti 17 mln. litų. Jį tikimasi įgyvendinti iki ateinančių metų kovo.

Istoriniai faktai

Klaipėdos skerdyklos kompleksą 1913 m. suprojektavo vietinis architektas Klėmanas (Kleemann). Statybos prasidėjo 1914 m. rudenį, o 1915 m. rugsėjo 26 dieną skerdykla buvo atidaryta. Kompleksą sudarė du administraciniai gyvenamieji dviaukščiai namai, kieme – pagrindinis gamybinis korpusas su bokšteliu, taip pat tvartai, sandėliai, mėšlidės ir kitokie pagalbiniai statiniai. Trys pirmieji statiniai turi vėlyvojo jugendo ir „tėvynės“ stiliaus bruožų, o išlikęs tvartas – kaimo architektūros įtakos. Po 1923 m. skerdyklos pagrindinis korpusas buvo praplėstas, atsirado antras tvartas. Priešais skerdyklą buvo palikta žalioji zona, pasodinta medžių, stovėjo metalinės tvoros, o įvažiavimą akcentavo dvi pergolės. Skerdyklos kompleksas vertingas istoriniu urbanistiniu, tipologiniu bei architektūriniu požiūriu. Tai senosios Klaipėdos komunalinių įmonių grupės sudėtinė dalis. Tokių koncentruotų zonų kiti Lietuvos miestai neturėjo. Nėra daugiau ir panašių skerdyklų. Skerdyklos pastatai praturtina Liepų gatvės perspektyvą, jos bokštas – vertingas ir originalus uostamiesčio centrinės dalies vertikalus akcentas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų