– Papasakokite apie savo šeimą. Kas jūs pagal profesiją, kur gyvenote ir kaip ėmėtės kurti savo namo pasaką?

– Esame keturių asmenų šeima: aš, tėtis Vytautas, mama Indra, dukra Kamilė ir sūnus Benas. Dar kartu gyvena du augintiniai – katinas Flipas ir šuo Dobis (Hario Poterio gerbėjai supras, kodėl). Aš – programuotojas, žmona – aplinkos projektuotoja, Kamilė – namų ir svečių linksmintoja, o Benas užtikrina, kad visi turėtų, ką veikti, kai reikia jį prižiūrėti.

Prieš įsikraustydami į naujus namus gyvenome nuomojamame bute. Apie nuosavą būstą ėmėme galvoti, kai dar nebuvo nei Kamilės, nei Beno. Vienas pagrindinių klausimų buvo, ar rinktis gyvenimą mieste, kad nereikėtų ateityje vaikų vežioti į mokyklą, būrelius ir kitur, ar pasirinkti gyvenimą arčiau gamtos. Mėgstame leisti laiką gamtoje, stovyklauti prie ežero ar tiesiog pasivaikščioti įdomiais takais, todėl nugalėjo individualaus namo variantas. Tai, kad individualių namų kainos Vilniaus apylinkėse atrodė gerokai mažesnės nei panašaus dydžio butų, pasirinkimą tik palengvino.

Iš pradžių negalvojome, kad imsimės savo namo statybos. Tačiau apžiūrėję rinkoje parduodamus būstus ir neradę nieko tinkamo, nusprendėme, kad galbūt galime išbandyti savo jėgas ir pasistatyti namą.

Viskas prasidėjo nuo sklypo paieškų, kurios buvo ypač greitos. Vieną dieną pakalbėję su draugais, kaip įsigyti sklypą, važiuodami į tuomečius namus pakeliui užsukome apžiūrėti sklypo, kurį radome per nekilnojamojo turto portalus. Atvykę apžiūrėjome parduodamus sklypus – vienas iš jų krito į akį, jame ir pasistatėme namą. Tai, galima sakyti, buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, nes daugiau sklypų taip ir neteko apžiūrėti.

Išsipildymas: „Mums pasakų namai yra tokie, į kuriuos norisi sugrįžti, kviestis draugus, kur jaučiamės gerai ir gimsta daug gražių atsiminimų“, – dalijasi mintimis V. Butkus. / Butkų šeimos archyvo nuotr.

– Kada pradėjote namo statybos darbus? Kiek jie užtruko?

– Įsigiję sklypą neplanavome greitai pradėti statybos. Galvojome, po kokių 4–5 metų, kai susitaupysime daugiau pinigų, susikursime mums tinkamą projektą. Tačiau pamatę, kad kaimynai jau planuoja statybas, nusprendėme, kad ir mums nėra ko laukti.

Projekto paieškos neužtruko, nes pasirinkome iš jau esamų projektų. Radome patikusį, sutarėme atlikti kelis pakeitimus. Gavę leidimą pradėjome darbus, tačiau statybos pradžioje dėl pakeistos darbovietės nepavyko gauti banko paskolos, statybą teko stabdyti vieniems metams.

Laukimas veltui nepraėjo – atsirado keletas labai svarbių pasikeitimų. Nusprendėme pakeisti namo konstrukcijas iš SIP į blokelių mūrą, todėl galėjome kitaip formuoti svetainės erdvę. Paskaičiavome, kad pavyktų gerokai padidinti svetainės langą. Šiais pakeitimais esame labai patenkinti ir gal net kiek dėkingi bankui, kad turėjome tą metų pertrauką, kuri leido mums priimti žymiai geresnius sprendimus. Kai pratęsėme darbus, po pusantrų metų įsikėlėme į naujuosius namus.

– Ar bent įsivaizdavote, kaip viskas bus? Kiek jūsų įsivaizdavimas atitiko tikrovę?

– Įsivaizdavome, kaip viskas bus, nes nuo pat pradžių skyrėme labai daug dėmesio planavimui. Mūsų nuomone, atidus ir tinkamas planavimas buvo pagrindinė priežastis, kad mums pavyko pasistatyti gana išskirtinį namą ir sukurti tokią aplinką už, galima sakyti, vidutinės klasės namo kainą.

Buvome parengę namo, vidaus interjero ir aplinkos projektus, nors nė viena namo siena dar nebuvo iškilusi. Turėdami visus projektus, jų vizualizacijas, rengdavome virtualiuosius pasivaikščiojimus, bandydavome įvertinti, ar mums viskas tinka ir patinka, ar kur nors reikėtų daugiau vietos, ar ką nors pastumti, papildyti ar išimti.

Manau, dėl šios priežasties galutinis variantas labai atitiko tai, ko norėjome, o kai kuriais atvejais net ir viršijo lūkesčius.

– Kokie buvo didžiausi netikėtumai, nusivylimai, džiaugsmai?

– Ypač didelių netikėtumų gal ir nebuvo, tačiau vykstant statybai vis atsirasdavo kažkokių nenumatytų darbų, dėl kurių kartais tekdavo koreguoti biudžetą. Laimei, tokių netikėtumų nebuvo per daug, nes pradinis statybų planas, pasirodė, buvo gan tikslus.

Kalbant apie nusivylimus, turbūt dažniausiai statybose patiriamas nusivylimas – meistrai. Kai kurie savo darbą atliko netinkamai, vėlavo ar melavo. Vėlgi, laimei, tokių atvejų pasitaikė gal tik keli, tačiau tie, kuriems teko susidurti su statybomis, turbūt žino, kiek tai kainuoja nervų ir energijos.

Didžiausi džiaugsmai – kai atvykdavome pažiūrėti statybos darbų ir matydavome, kad jie pasistūmėję į priekį. Be abejo, ir įsikėlimas į savo namus.

Augintiniai: nors namuose savo vietas turi tiek katinas, tiek ir šuo, jiems geriausia būti prie žmonių. / Butkų šeimos archyvo nuotr.

– Kiek visko darėte savo jėgomis? Ar daug įmanoma padaryti taupant pinigus ir nesamdant specialistų?

– Kalbant apie namo statybos darbus, savo jėgomis darėme gana nedaug. Manome, kad tikrai įmanoma padaryti labai daug patiems ir yra nemažai darbų, kuriems nebūtina samdyti specialistų.

Ar pavyks sutaupyti pinigų – čia jau kitas klausimas. Daugelis, kaip ir mes, tam tikrose situacijose neįvertina, kiek kainuoja mūsų pačių laikas. Tikrai nemažai laiko teko praleisti statybose, visą namų aplinką įsirengėme patys. Kai kur tikrai pavyko sutaupyti, tačiau buvo ir tokių darbų, kuriuos verčiau būtume patikėję meistrams. Paprastas pavyzdys: suplanuojame, kad putą aplink pamatą per porą dienų pavyks suklijuoti, o užtrunkame savaitgalį ir dar visus vakarus po darbo.

Pastebėjome, kad gali pavykti sutaupyti patiems darant tokius darbus, kurie yra maži ir meistrams neapsimoka važiuoti jų daryti. Yra tokių darbų, kur pats darbas gali užtrukti mažiau, nei pasiruošimas jam – informacijos paieška internete, kaip tą darbą atlikti, tuomet reikiamų medžiagų paieška ir užsakymas, važiavimas atsiimti, galiausiai darbo atlikimas. Taigi pasakymas, „sutaupysime pinigų“, kartais gali būti ir apgaulingas.

Apžiūrėję rinkoje parduodamus būstus ir neradę nieko tinkamo, nusprendėme, kad galbūt galime išbandyti savo jėgas ir pasistatyti namą.

– Įsikėlėte, gyvenate ir... vis kažkas išlenda, ką tenka taisyti, ar suprantate, kad gal reikėjo daryti kitaip?

– Tfu tfu tfu, tačiau taip nėra. Įsikėlėme, gyvename ir viskas puiku. Galbūt yra kiek kita problema, su kuria susiduria individualių namų gyventojai, – aplink savo namus visada yra ką veikti: tai sumeistrauti, tai kažką pakrapštyti, tai daugiau augalų pasodinti, ir tas darbų sąrašas niekada nesibaigia.

Žinoma, yra keli dalykai, kuriuos dabar būtume darę kitaip, pavyzdžiui – tėvų vonios kambaryje sumontuota viena kriauklė, tačiau visiems svarstantiems – viena ar dvi – rekomenduotume dvi, kad nereiktų eilės užsiimti vakarais.

– Kiek yra jūsų indėlio kuriant namo aplinką? Ar tikrai turite 1 001 augalą?

– Namo aplinka yra vien tik mūsų, o labiausiai – Indros indėlis. Ji pagal profesiją yra aplinkos projektuotoja, tad nebuvo situacijos „batsiuvys be batų“. Kai jau turėjome namo projektą, iš karto ėmėme dėliotis aplinkos viziją. Įsikėlę į namus patys kibome į darbus ir atlikome visus aplinkos įrengimo darbus (čia irgi gelbėjo Indros sukaupta patirtis) – įrengėme veją, laistymo sistemą, sodinome augalus ir t.t.

Kalbant apie augalų skaičių, visus suskaičiavus, gal būtų ir gerokai daugiau nei 1 001. Vien tik viduje, ant žaliosios sienos, auga apie 350 augalų, galiniame gėlyne pasodinta turbūt per 500 skirtingų augalų. Neseniai skaičiavome, kad pušų sklype ir aplink esame pasodinę per 60, taip pat vien šiemet lauke papildomai pasodinome per 100 naujų augalų. Jau sergame šiokia tokia liga – kai nuvažiuojame į medelyną ar užsukame į augalų skyrių didesnėse parduotuvėse, tuščiomis grįžti labai sunku.

Butkų šeimos archyvo nuotr.

– Ar šuo ir katinas turi savo vietą pasakų name?

– Savo vietas tiek katinas, tiek šuo turi, bet jiems geriausia būti prie žmonių. Kad ir koks gultas ar vieta būtų paruošta jiems, būdamas kitame kambaryje greičiausiai sulauksi abiejų kompanijos.

– Kas, jūsų įsitikinimu, yra pasakų namai? Kas juose svarbiausia?

– Mums pasakų namai yra tokie, į kuriuos norisi sugrįžti, kviestis draugus, kur jaučiamės gerai ir gimsta daug gražių atsiminimų.

– Kaip šių metų pradžioje gimė instagramo paskyra „Namo pasaka“? Koks jos tikslas?

– Mūsų namo statybos buvo įkvėptos kitų, statančių sau namus. Prieš pradėdami ir jau vykdydami statybos darbus labai daug informacijos ieškojome internete, atradome daug tinklaraščių, profilių, kuriuose žmonės dalijosi savo patirtimi. Jie padėjo priimti mums vienokius ar kitokius sprendimus.

Nuo pat statybos pradžios norėjosi pasidalyti savo patirtimi su kitais, tačiau, kol vyko statybos darbai, nelikdavo laiko. Pabaigus statybą atrodė, kad šaukštai po pietų ir dalytis informacija jau vėlu. Na, o šių metų pradžioje atgimė ta idėja, supratome, kad surinkta informacija gali būti aktuali ir kitiems.

Su šia mintimi ir buvo sukurtas profilis „Namo pasaka“, kuriame nusprendėme pasidalyti visu statybos procesu. Pagalvojome, kad darydami tai retrospektyviai galime gerokai objektyviau įvertinti ir savo pačių pasirinkimus.

Tad pagrindinis profilio tikslas yra padėti žmonėms, kurie statosi ar planuoja statytis savo svajonių namą, suprasti visą statybos procesą, sužinoti, iš kokių darbų viskas susideda, kiek visa tai kainuoja ir apskritai padrąsinti imtis tokio žingsnio.

Butkų šeimos archyvo nuotr.

– Ką pasakytumėte norintiems statytis savo namą?

– Namo statyba gali būti vienas didžiausių gyvenimo projektų, tačiau tai nebūtinai turi būti stresą kelianti patirtis. Tinkamas statybos darbų planavimas, savo finansinių pajėgumų įvertinimas, žinojimas, kokių klaidų galima išvengti, kaip patikrinti atliktus darbus, gali gerokai supaprastini visą procesą.

Statybas, kaip ir bet kokį mažesnį projektą ar darbą, galima tinkamai kontroliuoti. Tačiau, kad kontroliuotume, reikia parengti planą, kuris leis suprasti, kuriame statybų etape esate, kiek pinigų prireiks pasiekti kitą etapą, kokius ir kada tolesnius darbus reikės planuoti ir t. t. Visi planai keičiasi, tačiau bet koks planas – geriau nei plaukimas pasroviui ir nežinojimas, kur ir kada pasimatys krantas.