Gražiausiai tvarkomų Kauno sodybų rinkimuose lyderiauja ir pačių žmonių išpuoselėtas grožis, ir profesionalių želdintojų sukurta aplinka. Svarbu, kad šie kiemai kelia pasigėrėjimą ne vien šeimininkams, bet ir praeiviams.
Profesionalai padeda iki šiol
Kas dvejus metus Kaune renkamos gražiausiai tvarkomos sodybos. Iš įvairių specialistų sudaryta komisija jau apvažiavo daugiau kaip dvi dešimtis pretendenčių ir išrinko nugalėtojas, bet prizines vietas paskelbs tik rugsėjo 26-ąją. Lyderio pozicijose – Žaliakalnyje, Aukštuosiuose Šančiuose ir Aleksote puoselėjami trys privačių namų kiemai.
Žinios, kad sodyba pretenduoja į nugalėtojus, sulaukė Žaliakalnyje gyvenantys Dalia bei Rimas Stankevičiai. Jie neslepia, kad kiemo apželdinimo projektą kūrė profesionalai. Jie prieš 5 metus parengė projektą ir viską apželdino.
„Mes ir patys aktyviai dalyvavome kūrybos procese, sakėme, ko norime. Kadangi labai patinka spygliuočiai, jų pas mus gana daug“ , – pasakojo Dalia. Jai norėjosi, kad kiemas kuo labiau primintų natūralią gamtinę aplinką, nors nuo to, pripažino moteris, buvo kiek nutolta.
Šeimininkai kiemą toliau puoselėja patys, tačiau projekto, kokį pasiūlė apželdintojai, nekeičia. Tik vasaromis papildomai pagyvina aplinką žydinčių augalų vazonais. Pasak šeimininkės, aplinką kūrę profesionalai talkina savo patarimais iki šiol, iškilus kokiai problemai, padeda ją išspręsti.
„Mums patiems trūksta žinių, jei kas nors atsitinka, nežinome, ką daryti. Kartą pradėjo raitytis augalo lapai. Atvažiavę specialistai iškart pasakė – įsimetė erkutė. Kol susirastume informacijos kur nors internete, tas augalas turbūt numirtų“, – prognozavo pašnekovė.
Beveik nereikia ravėti
Dar vienas pagrindinis reikalavimas Stankevičių kiemo aplinkai – kad ją reikėtų kiek įmanoma mažiau priežiūrėti. Pasirodo, išeičių būna. Šeimininkei beveik nereikia sukti galvos dėl piktžolių ravėjimo, nes nuo augalų laisva žemė užklota mulčiumi bei akmenėliais. Tiesa, retsykiais reikia nuskabyti nužydėjusius žiedus ar nudžiūvusias šakeles, nugrėbti lapus. Vyras nušienauja veją, du kartus per sezoną tenka dailinti gyvatvorę.
Jokių daržų ir šiltnamių! D.Stankevičienė atvira: tai ne jai. „Grįžti po darbo, kažką pakarpai, pakeli šiukšlę – labai atsipalaiduoji“ , – ne vien akims, bet ir dvasiai kiemo naudą įžvelgia Dalia. „Aišku, gali eiti ir eiti aplink augalus kiekvieną dieną, bet mes tikrai nesame įsikinkę“, – tikino moteris. Be didelio vargo ir kieme raško šilauoges, agrastus, obuolius.
„Jei žmogus labai mėgsta augalininkystę, žinoma, galima pradėti viską pačiam nuo nulio. Jei pernelyg nesidomi augalininkyste, savo kailiu patirti visas klaidas nepatarčiau. Galima pasvarstyti, ar klaidos nekainuotų brangiau nei profesionalų patarimai“, – tvirtino moteris, neatsisakanti specialistų pagalbos.
Dizainas formuojasi savaime
Aleksandra ir Edvardas Dobkevičiai gyvena sodyboje, kuriai bent keli šimtai metų. „Tai vyro prosenelių namai, vyras čia gimė ir augo“, – pagrindinę sodybos Aukštuosiuose Šančiuose ypatybę nusakė Aleksandra. Skaičiuojama, kad kadaise vienkiemyje stovėjusiam rąstiniam nameliui – bent du šimtai metų, tik atnaujintos dailylentės slepia tikrąjį jo amžių.
„Aplinkui kaimynai pasistatė didelius namus, mes stengiamės palikti autentiką“, – paaiškino moteris, neseniai išėjusi į pensiją ir pagaliau galinti skirti daugiau dėmesio kiemui tvarkyti. Jis nepertvarkomas kardinaliai, bet pamažu kinta, rutuliojasi, išlieka tai, kas vertinga.
Antai senas sodybos šulinys nėra vien mažosios architektūros detalė. Iš jo semiamas vanduo augalams laistyti ir ne tik.
„Agurkai būna skanūs užraugti tik su šulinio vandeniu. Kas pagal mano receptą bandė juos raugti su vandentiekio vandeniu, nepavykdavo“, – patikino A.Dobkevičienė.
Kiemo dizainas formuojasi savaime. Anksčiau didžiąją dalį teritorijos užėmė vaismedžiai, nykstant seniems medžiams atsivėrė daugiau erdvės gėlėms. Žydintys augalai sutaria su čia pat augančiomis daržovėmis.
„Galbūt norėtume ir daugiau daržo, bet prie pat sklypo auga penki dideli ąžuolai, todėl žemė pas mus labai rūgšti, rudenį prikrenta daug lapų“, – pasakojo Aukštųjų Šančių gyventoja ir tikino, kad norint kiemą turėti bent švarų, darbo reikia įdėti labai daug.
„Daugiau pradėjau tvarkytis, kai nebedirbu, anksčiau tiesiog nebūdavo kada, juk norėdavosi ir pailsėti. Reikia ne tik veją šienauti, bet ir mažiausiai tris kartus per sezoną karpyti gyvatvores, krūmelius“, – ranka pamojo ji į savo žaliuojančius kaimynus.
Moteris triūsia ne viena – vyras Edvardas kone dar didesnis kiemo gražinimo entuziastas nei jo žmona. Vis dėlto ne viskas klostosi taip, kaip norėtųsi.
„Vienais metais mugėje pripirkome daug gražių augalų. Vieną vakarą susodinome, o po kitos nakties jų neberadome, vagys juos labai gražiai išsikasė“, – apmaudo neslėpė kaunietė. Lygiai taip pat dingdavo ant nudžiūvusios obels šakų vazonuose žydinčios vešlios petunijos. „Kiekvienai nakčiai įnešti augalus į saugią vietą būtų savęs alinimas“, – pridūrė A.Dobkevičienė. Nemažai žalos kiemo grožybėms šiemet pridarė ir škvalai bei vėtros.
Pigiau sodinti mažus augalus
Dviese savo kieme triūsia ir Aleksoto gyventojai – Vilija bei Alvydas Ražanauskai. Jei abu kilę iš kaimo, tad atsikrausčius į miestą norėjosi būti arčiau žemės, gamtos. Gyvendami bute jie įsigijo kolektyvinį sodą ir ten puoselėjo gėlynus. Jau tada pirko ne ūgtelėjusius augalus, o mažus, ir patys juos užaugino.
Sutvarkę sodo aplinką Ražanauskai grįždavo į namus, kuriamo grožio beveik nematydavo. Važinėti – toli. Tad nusprendė statyti namą ir pardavė sodo sklypą su visais gėlynais.
Nenuostabu, kad šios šeimos naujame sklype pirmiausia atsirado ne būstas, o gėlynai ir veja. Pora pradėjo darbą nuo nulio. Vėl pirko nedidelius augalus, nes taip pigiau. Entuziazmas buvo toks didelis, kad būsimuosius kiemo augalus jie sodino ir komponavo kone naktimis.
„Buvo visko. Kai kurie augalai šalo, kitus nešiojome iš vienos vietos į kitą, kol pritapo. Teritoriją susitvarkėme, kai namas dar nebuvo pradėtas statyti“, – teigė V.Ražanauskienė.
Į žurnalus nesižvalgė
Šios poros reikalavimai kiemui apželdinti itin griežti. „Šiemet mūsų veja jau ne tokia graži, jai jau 8 metai. Pirmais metais ji buvo tobula, po to buvo labai užpuolę kurmiai“, – pasakojo kiemo šeimininkė. Triūso reikalauja ir kiekvienas gėlynas – vieni augalai nužydi, prasiskleidžia kiti žiedai. „Turime daug rūšių lelijų ir kitų gėlių. Vasarą vyrui sakau: “Pažiūrėk pro langą, tiesiog tobula!„ Dabar jau ruduo, didžiojo grožio nebesimato“, – apgailestavo moteris.
Grožį prie savo namų Ražanauskai kuria tikrai ne tam, kad būtų įvertinti konkurse. „Mes niekur nesiskelbėme. Tiesiog seniūnaitė važiavo pro šalį ir užėjusi vidun paklausė, ar galėtų pas mus atvesti gražiausių sodybų vertinimo komisiją“, – pasakojo kaunietė, dirbanti buhaltere.
Daug laiko praleisdama patalpoje, sugrįžusi namo prie augalų ji tiesiog pailsi, atsigauna.
„Sukurti grožį buvo brangu. Jei augalus pirktume ūgtelėjusius, būtų dar brangiau. Reikia įvertinti, kad kai kurie nušąla, daug žalos pridaro kurmiai. Tiesiog reikia mėgti tokią veiklą“, – įsitikinusi V.Ražanauskienė.
Ji su vyru kiemą gražino kaip išmano, nekvietė jokių patarėjų. „Gal gėlynas turėtų būti toks, gal akmenys ne tokie, bet mes nieko neklausėme, net jokių žurnalų nevartėme. Darėme taip, kaip mums atrodė“, – prisipažino Aleksoto gyventoja.
Pora mėgsta važinėti po parodas ir dairytis augalų, kurių dar neturi. Kūrybinis procesas Ražanauskų kieme tikriausiai niekada nesibaigs.
Apie konkursą
Per finalinę apžiūrą rugpjūčio 28–29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija įvertino 21 sodybą ir 11 daugiabučių namų teritorijų, kurias pateikė seniūnijos. Konkurso dalyviai bei nugalėtojai bus paskelbti ir pagerbti rugsėjo 26 d. Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje.
Kas dvejus metus rengiamo Kauno miesto gražiausiai tvarkomų sodybų ir daugiabučių namų teritorijų konkurso tikslas – ne vien išrinkti gražiausius kiemus. Skatinant gyventojus gražinti savo aplinką, tikimasi kurti patrauklų miesto įvaizdį. Norima ir kitus miestiečius paraginti puoselėti teritorijų gražinimo, kraštovaizdžio kūrimo tradicijas.
Siekiama ugdyti gyventojų kūrybingumą ir norą išradingai bei originaliai tvarkyti kiemus, poreikį išsaugoti švarią ir tvarkingą aplinką. Specialistų nuomone, geriau yra sodinami ir prižiūrimi tradiciniai želdynai, vaismedžiai, vaiskrūmiai, gyvatvorės, dekoratyviniai augalai.
Kiekvienos seniūnijos komisija apžiūri ir išrenka po dvi gražiausias sodybas bei daugiabučių namų teritorijas ir siūlo jas įvertinti savivaldybės komisijai. Jas apžiūrėjusi komisija išrenka nugalėtojus. Konkurso laimėtojams įteikiamos atminimo lentos, padėkos raštai, rėmėjų įsteigti prizai.
Yra nustatyti tam tikri aplinkos apželdinimo įvertinimo kriterijai. Komisija atsižvelgia, ar originaliai išnaudotas sklypas, kokia yra jame pasodintų augalų įvairovė, stilistinis vientisumas, būklė – vešlumas, komponavimas ir derinimas. Vertinamas ir visos sodybos stilistinis vientisumas – mažosios architektūros, gyvosios gamtos elementai. Be abejonės, svarbu, ar sodyboje švaru, tvarkinga, kur laikomos buitinės atliekos, ar yra įrengtos komposto dėžės.
Naujausi komentarai