Ką naudingo žmonės išmeta į buitinių atliekų konteinerius, bene geriausiai galėtų pasakyti kasdien juose besirausiantys gėrybių ieškotojai. Kokių šiukšlių žmonės atsikrato, tiria ir mokslo atstovai.
Kauniečių atliekų rūšiavimo įpročiai tiriami jau antrus metus. Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto, Inžinerinės ekologijos katedros studentai kas mėnesį vertina, skaičiuoja, kokias atliekas į bendrus konteinerius meta Šilainių ir Žaliakalnio mikrorajonų gyventojai. Darbas vyksta atliekų perkrovimo stotyje, studentams – tai praktika.
Šių metų birželio mėnesio duomenys parodė, kad tiek daugiabučių, tiek privačių namų gyventojai konteinerius užpildo panašiai. Vienintelis ryškus skirtumas – bioskaidžių atliekų kiekis. Tai maisto likučiai, sodo daržo atliekos, kurios gali būti kompostuojamos. Šilainių daugiabučių konteineriuose bioskaidžios atliekos birželį sudarė 32 proc. visų atliekų, o Žaliakalnio individualių namų dvigubai mažiau – 14 proc.
To paties mėnesio tyrimas parodė, kad šilainiškių bendruose atliekų konteineriuose 9 proc. sudarė popierius, 10 proc. – įvairūs plastikai, 12 proc. stiklas, 2 proc. – metalas. Visa tai galėtų keliauti į atskirus, perdirbti skirtus konteinerius.
Tiesa, KTU Inžinerinės ekologijos katedros profesorius Gintaras Denafas atkreipė dėmesį, kad ne visos plastiko rūšys tinka perdirbti, iš konteinerių turinio tik maždaug pusę reikia mesti į rūšiuoti skirtą talpyklą. Tai yra PET butelius ir polietileninius maišelius.
Daugiabučių gyventojai rūšiuoti bioskaidžias atliekas kol kas neturi galimybės, nes nėra tam skirtų konteinerių. Užsienyje yra konteineriai ir tokioms atliekoms.
Viską kruopščiai surūšiavus, bendruose konteineriuose turėtų likti neperdirbamo plastiko, gumos, medžio ir kitų atliekų, kurios, G.Denafo įsitikinimu, galėtų būti deginamos.
Lyginant su Vakarų šalimis, lietuviai šiukšles rūšiuoja vangiai – tik apie 6 proc. visų atliekų yra Lietuvoje surenkamos rūšiavimo konteineriuose.
Naujausi komentarai