Viengungių bendrabutis. Prašosi pirmoji mintis, vos išvydus vadinamuosius loftus – studijos tipo butus. Tačiau būtent tokia netradicinė erdvė miela čia susibūrusiems uostamiesčio menininkams.

Nepatogumus atperka kaina

Beveik 20 metų neprižiūrėtame sovietmečio laikų skaičiavimo centre Klaipėdos prekybos bazių teritorijoje įsikūrę gyventojai čia įsirengė ne tik būstus. Kai kurie – ir kūrybines studijas.

Kodėl namais tapo daugelio akiai neįprasta vieta, pašnekovai nurodė skirtingas priežastis. Tačiau vienas dalykas juos vienija. Bendraminčiai po vienu stogu – taip kaimynai apibūdino vienas kitą.

Pirmieji gyventojai čia įsikėlė prieš porą metų. Panašu, jog uostamiestyje tai kol kas vieninteliai loftai.

"Žmonės ieško kitokių erdvių, nei gali pasiūlyti miestas – pramoninių teritorijų. Taip norime parodyti alternatyvų gyvenimo būdą ir požiūrį į pačią aplinką", – sakė vienas lofto gyventojų Algimantas Seselskis.

Buvusiame apleistame pastate gyventojai kol kas naudojasi bendru dušu ir tualetu. Įsirengti kiekvienam atskirai būtų prabanga. Vos keletas, pakratę pinigines, šias komunikacijas įsivedė atskirai.

Nepatogumus atperka palyginti nedidelė patalpų nuoma. Padalijus bendrą sumą, kiekvienas gyventojas per mėnesį sumoka nuo 12 iki 25 litų už vieną kvadratinį metrą. Tad nedidelio kambario nuoma atsieina šiek tiek daugiau nei šimtą litų.

Iš lovos iškristi nebijo

Menininkus vienijančios asociacijos vadybininku dirbantis A.Seselskis viename iš loftų įsikūrė nuo rudens. Iki tol standartinio buto gyventoją patraukė netradicinė erdvė.

Minimalizmu alsuojančiame lofte Algimantas įsikūrė vos už pusantro tūkstančio litų.

"Tai priklauso nuo žmogaus kūrybiškumo ir reikalavimų sau. Mano reikalavimai nėra dideli", – įvertino pašnekovas.

Miegamąjį A.Seselskis įrengė virš laukujų lofto durų. Taip aukšta patalpa padalijama į dvi erdves. Antrajame aukšte šalia gulto – lentynos.

Drabužių spintą atstoja tiesiog ant vielos sukabintos pakabos. Įprastų sekcijų paskirtis tenka lentynoms.

Paklaustas, ar nebaisu miegoti viršuje, kad naktį apsisapnavęs nenugarmėtumei žemyn, A.Seselskis patikino, jog neiškristi iš gulto padeda jo būdas. "Aš esu ramus žmogus", – patikino vyriškis.

Atstoja ir dirbtuves

Juvelyro Laimono Vilucko loftas – bene vienas didžiausių iš čia esančių. O kai kurių svečių teigimu – ir pats gražiausias.

Gana erdvus loftas Laimonui atstoja ne tik namus, bet ir tapybos studiją. Tai paliudija ant sienų pakabintos gruntuotos drobės, laikinai atstojančios paveikslus.

Juvelyro dirbtuvės įrengtos gretimoje patalpoje.

Laimonui pasirodė patraukli galimybė gyvenamąją erdvę susitvarkyti individualiai. Tiesa, šis malonumas atsiėjo nepigiai. Įrengti kanalizaciją kainavo per 10 tūkst. litų.

Lofte įsikūręs L.Viluckas vertina ramybę, kurią rasti tradiciniame daugiabutyje gana sudėtinga. Susierzinimo nekelia ir kaimynai, nes aplinkui gyvena bendraminčiai.

Išnaudojo kompaktišką erdvę

Vienuolikoje kvadratinių metrų Donato Ravaičio lofte telpa ir virtuvė, ir darbo kambarys, ir miegamasis, ir kol kas dar tuščia svetainės zona.

Visos šios erdvės išdėliotos skirtingose plotmėse – joms įrengtos atitinkamos pakilos. Aukščiausiai pakelta lova, į kurią pakylama laipteliais. Virtuvė telpa vos keliose lentynose arčiau lango.

Rodydamas į tuščią centrinę erdvę Donatas juokėsi, kad ši vieta palikta būsimam "salionui". Prie sienos įrengtoje pakyloje, vadinamajame darbo kambaryje, bus pastatytas kompiuteris.

Paklaustas, kaip pats vertina tokį kompaktišką gyvenimą, videostudijos bendrasavininkis gūžtelėjo pečiais: "Erdvė apriboja".

Vyras sutiko, kad čia įsikūrusiųjų gyvenimo būdas išties artimas bendrabučiui, kur galėtų gyventi neišrankūs žmonės. Čia daugeliui ne tik tenka naudotis bendru dušu ar tualetu, bet ir parsinešti vandens iš koridoriaus.

Kas yra loftas?

Angliškai "loft" reiškia palėpė, viršutinis aukštas, pastogė, galerija. Nuo šio žodžio kilo būsto tipo pavadinimas loftas. Lietuviško atitikmens kol kas nėra. Tai gali būti apleista gamykla ar koks kitas pramoninis pastatas su didelėmis erdvėmis, pritaikytas gyventi. Priimta, kad mažesnė nei 100 kv. m ploto patalpa į lofto statusą pretenduoti negali. Didelė erdvė gali būti skaidoma nebent atskiriant pagalbines patalpas, įrengiant miegamąjį.

Loftų tėvynė – Amerika, apie 1960 m. jie išplito ir Europoje. Stingant žemės mieste, apleistų gamyklų patalpomis pirmiausia susidomėjo menininkai.

Lietuvoje pirmieji studijos tipo butai pradėti kurti XX a. pabaigoje. Didžiausiu loftų kvartalu tapo Vilniuje, T.Ševčenkos gatvėje, sovietmečiu veikusi radiotechnikos matavimo prietaisų gamykla.

Loftams būdinga:

aukštos, kartais iki 10 metrų aukščio lubos;

dideli langai-vitrinos;

atviros laikančiosios konstrukcijos, metalinės sijos;

atviro plytų mūro ar betono elementai;

atviros lentynos, stelažai;

iš stiklo blokelių statomos pertvaros;

erdvei neproporcingų dydžių daiktai;

betonas, metalas, stiklas, plastikas.