Per Kalėdas namus puošti galima ne tik puansetijomis, kurios jau tapo įprastomis kalėdinėmis gėlėmis, LRT RADIJUI sako Lietuvos edukologijos universiteto Biologijos katedros vyresnioji botanikė Teresė Jokšienė. Jos teigimu, namus papuoštų bet kuris ryškesnis, įdomesnis ar tiesiog žydintis augalas.

– Puansetiją ir tikrąjį plokštenį, nors buityje jie vadinami kitaip, daugelis žino. Kokias gėles dar būtų galima vadinti primirštomis, bet tinkančiomis Kalėdoms?

– Kalėdos – sena šventė, turinti daug tradicinių apeigų: kuklus, bet prasmingas Kūčių stalas, žaidimai prie stalo ir šventė Kalėdų dieną. Šventę kuria visa, kas yra gražiausia, ryškiausia. Senais laikais Lietuvoje nebuvo ryškiaspalvių puansetijų. Buvo kuklūs žalialapiai augalai. Tie augalai sukūrė jaukią, malonią aplinką.

Žinoma, žydintys augalai kambariui suteikdavo spalvų. [...] Kalėdoms galima panaudoti bet kuriuos augalus. Stalą reikėtų suprasti plačiau. Prie jo renkasi ne tik tėvai, vaikai, anūkai. Įtraukiame ir kitus. Augalai gali sukurti dar malonesnę, jaukesnę aplinką.

– Jeigu gėlė žydi, ji tinkama Kalėdoms – ar galima taip sakyti?

– Taip. Spalvos, ypač šiltos, yra aktyvios, atkreipia dėmesį. Raudoną iš karto pamatysime ir iš karto atsiras šventinė nuotaika. Kuo skiriasi šventė nuo kasdienybės? Šventė negali tęstis du mėnesius. Tos kelios dienos, kai aplink ryškios spalvos, tikrai mums įsimins kaip išskirtinės.

– Populiariausia Kalėdų gėlė – puansetija. Tarp penkių populiariausių Kalėdoms skirtų augalų ji užima pirmą vietą. (Kiti keturi: rojaus obuoliukai, kalėdinis kaktusas, bugienis ir amalas.) Kas lemia puansetijos populiarumą?

– Ryškumas – žydėjimo metu viršutiniai lapai nusidažo ryškiai raudona spalva. Jie vadinami pažiedėmis. Tai labai puošniai atrodo ir atkreipia dėmesį. Taip pat įtakos turi tradicijos. Šis augalas nuo senos naudojamas kaip kalėdinis augalas.

Jo kalėdinė istorija prasidėjo Meksikoje. Pasakojama, kad viena neturtinga mergina, kurios vardas, kaip manoma, buvo Marija, neturėjo, ko padovanoti Jėzui gimtadienio proga. Jai prisisapnavo angelas, kuris pasiūlė priskinti pakelės augalų ir nunešti į bažnyčią. Kai ji tas lauko žoles padėjo prie altoriaus, jos nusispalvino ryškiai raudonai. Jos virto mūsų vadinamomis puansetijomis. Tai legenda, bet nuo XVII a. šis augalas naudojamas bažnytinėse apeigose per Kalėdas.

– Puansetijų jau kurį laiką galima nusipirkti prekybos centruose. Nuo jų pasiūlos tiesiog lūžta lentynos. Kaip išsirinkti pačią sveikiausią, gražiausią?

– Pirkime pačią gražiausią. Kadangi grožis individualus, individualiai ir rinkimės. [...] Dabar jų yra su skirtingų spalvų pažiedėmis – ne tik ryškiai raudonomis, bet ir rožinėmis, gelsvomis. Net yra puansetijų su kitų formų spalvotais lapeliais.

Pirkime pačią puošniausią. Reikia atkreipti dėmesį, kad ji tikrai būtų graži, puošni, lapai neapdriskę, nes augalas naujų lapų iki švenčių ar per šventes neužsiaugins. Kokią ją parsinešime į namus, tokią ir turėsime. Rinkdamiesi iš visų pusių atidžiai apžiūrėkime.

– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį – laistymą, šaknų sistemą? Jei gėlė ilgai nelaistyta, ar tai gali pakenkti augalui?

– Kai ruošiamės šventėms ir negalvojame apie tolimą ateitį, į šaknų sistemą kreipsime mažiau dėmesio. Jeigu šis augalas būtų ilgai nelaistytas, jo lapeliai būtų pavytę, iš karto tai pamatytume. Tiesiog apžiūrėkime lapus, kad jie nebūtų dėmėti, suplėšyti.

– LRT RADIJO klausytoja skundžiasi, kad praėjusiais metais žydėjusi puansetija šiais metais jau nekeičia spalvos. Ar tai lėmė netinkama priežiūra?

– Jeigu ji nepradėjo žydėti, tai jau ir nesužydės. Turbūt gėlė buvo laikoma kambaryje, kuriame vakare įjungiamas apšvietimas. Puansetija sužydi, kai diena trunka apie 10 valandų ir tai tęsiasi 6–8 savaites. Vadinasi, reikia trumpos dienos periodų. Jeigu laikytume kambaryje, kur neprailginame dienos, kur būtų natūralus apšvietimas, tada ji suspėtų sužydėti Kalėdoms ir pažiedės nusispalvintų. Ji ir dabar sužydės, bet jau po Kalėdų – sausio ar vasario mėnesį, kai „prisirinks“ trumpų dienų.

– Kaip prižiūrėti puansetiją?

– Visų pirma ją laikome šildomame kambaryje. Visiškai nešildomame kambaryje nestatykime. Galima pastatyti tamsesnėje vietoje, kur ji puošniai, gražiai atrodytų. Auginant ilgesnį laiką, reikia pasirinkti apšviestą vietą, kur ji galėtų normaliai augti. Augalą, žinoma, reikia laistyti. Jeigu to nedarysime, lapeliai iš karto suglebs, gali net nukristi.

Puošniai po sužydėjimo puansetija atrodys dar ilgai – apie du mėnesius turės spalvotus lapus. Paskui reikėtų ją nukarpyti, patrumpinti. Patrumpinimas yra individualus – kurioje vietoje nupjausite šakeles, ten stiebų viršūnės išsišakos. Per vasarą užaugs maži ūgliai, kurie sulapos, o nusispalvins, kai trumpų dienų laikotarpis truks 6–8 savaites.

Tokį periodą galima sukurti laikant gėlę ten, kur yra natūralus apšvietimas. Jeigu vis dėlto augalą laikome gyvenamajame kambaryje, kur įjungiamas dirbtinis apšvietimas, turime jį įkišti į sandarią dėžę arba užmauti labai tankų maišą, pro kurį visiškai neprasiskverbtų šviesa. 10 valandų augalas turi būti šviesoje, o likusį paros laiką – visiškoje tamsoje. Tuomet jis prieš Kalėdas, Kalėdų metu pradės žydėti.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, kaip reikėtų auginti ciklamenus?

– Ciklamenas irgi žydi žiemą. Juo galime puošti kambarius Kalėdų proga, bet jis sudėtingesnis augalas, nes mėgsta vėsesnį orą. Apsipylęs žiedais jis gali būti kelis mėnesius ir labai mėgsta vandenį. Tiesiog reikia jį dažnai laistyti, bet tai daryti atsargiai, kad kuo mažiau sušlaptų virš žemės pakilęs gumbas, kad vanduo neužsilaikytų tarp lapų ir žiedkočio. Kitu atveju ten įsimes puvinys. Reikia kruopščiai, atsargiai laistyti, laikyti vėsiame kambaryje. Nužydėjusius žiedelius ne skinkite, o tiesiog ištraukite, kad neliktų jokios žaizdelės. Tada jis ilgai žydės ir puoš.

– Tikrasis plokštenis – taip pat Kalėdoms skirtas augalas, dar vadinamas kalėdiniu kaktusu. Parduotuvėse jų gausos kažkodėl nesimato. Ar tai reiškia, kad augalas lepus?

– Ne, jis nėra lepus ir Lietuvoje pradėtas auginti turbūt anksčiau nei puansetijos. Gal taip yra todėl, kad jis mažiau ryškus. Be to, jo transportavimas sudėtingesnis: stiebai nulinkę į šonus, žiedai – stiebų viršūnėlėse. Žydinčius daug sudėtingiau vežti, dažniau nukenčia, gal todėl rečiau juos ir matome. Tradiciškai žmonės nuo seno juos augina. Tai trumpos dienos augalas, kuris sužydi būtent per ar prieš Kalėdas.

– O kokie šio augalo priežiūros ypatumai?

– Kad jis sužydėtų, reikalingas ramybės periodas. Norint išsiaiškinti bet kurio augalo ramybės periodą, reikėtų sužinoti, kur jis natūraliai auga, kokia temperatūra ten būna skirtingais metų laikais, kaip pasiskirstę krituliai. Plokštenis yra kaktusas. Nors tai keista, nes jis nepanašus į tuos, kurie plačiai paplitę ir auginami kambariuose, bet tai kaktusas.

Natūraliai plokštenis auga drėgnuose Brazilijos miškuose. Ištisus metus drėgmės jis gauna pakankamai, bet, norint, kad sukrautų žiedus, reikalingas sausesnis periodas. Gamtoje šis kaktusas paprastai auga ant medžių šakų. Kai auginamas vazone, su juo reikia labai susidraugauti – jį reikia stebėti. Substratas turi būti nuolat drėgnas, bet ne per šlapias, išdžiūti taip pat negali. Žydėjimas gali nusikelti į vėlesnius mėnesius, jeigu jis stovės kambaryje, kuriame įsijungiame dirbtinį apšvietimą, bet vis tiek sužydės.

– Dabar parduotuvėse jau galima įsigyti hiacintų. Nors jie dar nežydi, daug kas siūlo patirti pražydinimo džiaugsmą. Ar tai nesudėtinga padaryti?

– Galime patirti ir auginimo, ir pražydinimo džiaugsmą. Iš gėlyno vasaros pabaigoje galima išsikasti svogūną, įsisodinti į vazoną, bet reikėtų atkreipti dėmesį į laiko tarpą, kada reikėtų atsinešti augalą į šiltą patalpą, kad jis laiku sužydėtų – ne per anksti ir ne per vėlai.

Galima nusipirkti jau pasodintą hiacintą, kuris augina žiedyną arba net žydi. Hiacintai taip pat yra labai ryškūs. Žinoma, jie trumpaamžiškesni. Tai daugiametis augalas, kuris galėtų žydėti kelerius metus, bet turi ramybės periodą.

Hiacintai labai kvapnūs. Stiprus aromatas kambaryje gali ne visiems patikti, ypač tuomet, jeigu tai mažas kambarys. Kvapas gali sukelti ir galvos skausmus, žmonės gali pasijausti nemaloniai, todėl jų skaičių derėtų rinktis pagal erdvės dydį.

– Ar renkantis augalą derėtų atkreipti dėmesį, kad jis galėtų augti keletą metų? Juk vis tiek turbūt yra mažesnių, silpnesnių  augalų?

– Perkant reikėtų galvoti, ar augalą perkame tik šventėms, ar norėsime, kad jis išliktų ilgiau. Jeigu dovanojame, žinoma, galvojame apie tą momentą, todėl nekreipiame dėmesio į tai, kokios augalo šaknys, kokio dydžio svogūnas. Jeigu norime augalą auginti ilgesnį laiką, reikėtų atkreipti dėmesį į jo šaknis ir svogūną. Ten yra visa potencija, sukauptos medžiagos. Įsigyjant svogūninius augalus, reikia žiūrėti, kad svogūnas būtų kuo didesnis.

– Kokias gėles patartumėte įsigyti ir auginti specialiai šventėms, be jau minėtų? Minėjome, kad labai svarbu, jog jos būtų ryškios. Ar tokiu atveju orchidėja irgi tinka?

– Kodėl gi ne? Be abejonės, tinka visi žydintys, bet gali būti ir nežydintys augalai. Švenčių proga galime pasiieškoti retesnių augalų, kokių dar neturime. Bus staigmenos momentas, kuris dar labiau mus pradžiugins. Pasipuošti galima bet kokį lapinį augalą, kad ir fikusą – vazoną galima apvynioti ryškia medžiaga ar popieriumi.