Daugeliui būtų sunku ir įtarti, jog šis Nidos centre stūksantis namas suręstas vos prieš tris dešimtmečius. Vietos architektūros paveldo pavyzdžiu suprojektuotas statinys atrodo autentiškai, tačiau išties tik po rekonstrukcijos atsiskleidė visu grožiu.

Pradžia – nuo „dėžutės“

Buvusią vaikų poilsiavietę naujam gyvenimui prikėlusi klaipėdietė interjero dizainerė Eglė Rekašienė pripažino, jog pirmiausia norėjosi, kad pastato išorė ir vidus harmoningai derėtų.

„Čia vyravo visiškai kitoks koloritas. Tai buvo paprastas vasaros stovyklos medinukas, kuriame net nebuvo įrengta šildymo sistema, – prisiminė kūrėja. – Nors namas statytas apie 1980-uosius, iš išorės atrodo senoviškai. Tad šis įvaizdis bet kokiu atveju diktavo tai, kas turėtų atsirasti ir pastato viduje.“

Po rekonstrukcijos buvusios poilsiavietės išplanavimas pasikeitė iš esmės. Pasak interjero dizainerės, viduje viskas buvo visiškai išgriauta, palikta tik „dėžutė“.

„Vien braižymas užtruko kokius penkis mėnesius, o viską įgyvendinti reikėjo spėti maždaug per tris mėnesius. Tai buvo labai įtemptas, bet ir be galo įdomus darbas“, – patikino kūrėja.

Tarsi mini būstai

Apie 250 kv. m ploto statinys virto septynerių apartamentų namais. Visi jie, vienijami bendro motyvo, – tarsi atskiri nedidukai būstai.

Kūrėjai būtų sudėtinga apibrėžti čia vyraujantį interjero stilių.

„Ko gero, skandinaviškas su Provanso priemaišomis. Tačiau svarbiausia buvo sekti ne kokiu nors konkrečiu stiliumi, bet visas patalpas įrengti taip, kad čia būtų labai jauku, patogu, kad kiekvienas galėtų pasijausti tarsi namuose“, – aiškino kūrėja.

Eglė pasidžiaugė, jog užsakovai jai suteikė visišką laisvę, kuri, kita vertus, ir įpareigoja.

„Projektas buvo visiškai atiduotas į mano rankas – pradedant tuo, jog turėjau sugalvoti pavadinimą, jį apginti, bei baigiant pačia koncepcija, kas čia galiausiai bus“, – pasakojo pašnekovė.

Išskirtinumas – langų arkos

Svarbiausiu kūrybiniu impulsu klaipėdietei tapo legendomis apipinta Neringos istorija bei šios vietovės vardo kilmė.

„Vokiškas žodis Neringe reiškia ilgą, siaurą smėlio juostą. Iš čia atsirado ir apartamentų pavadinimas “Smėlio juosta„, ir kodinės interjero reikšmės“, – pripažino kūrėja.

Sienų apmušalų dryžiams čia antrina medžio sijos bei medinių lentučių apdaila. Griežtas taisyklingas linijas minkština išraiškingi langų arkų linkiai, pastelinių tonų potėpiai.

Pasak Eglės, spalvinei išraiškai buvo skiriamas ypatingas dėmesys – kiekvieni apartamentai turi dominuojantį koloritą, pagal kurį jiems suteikti ir pavadinimai: „Indigo Sand“, „Gold Sand“ ir panašiai.

Eglė pripažino, kad nors dideli arkiniai langai, šlaitiniai stogai suteikia žavesio, tačiau projektuojant ir įrengiant erdvę tai tampa nemažu galvos skausmu.

„Teko pavargti ir meistrams, kad galėtų sukalti lenteles“, – šypsojosi pašnekovė.

Įkvėptų studentus

Kūrėjai ne mažesniu iššūkiu tapo ir užduotis išmintingai išnaudoti kompaktišką erdvę.

Apartamentų plotas siekia nuo 18 iki 32 kv. m, o kiekvieni jų turėjo tapti mini butu su virtuvėle bei miegamojo ir vonios kambariu.

„Tikslas – kuo racionaliau išnaudoti kiekvieną erdvės centimetrą. Tad reikėjo gerai apskaičiuoti visus atstumus nuo kiekvienų durų ir kiekvieno kampo. Nemažą dalį baldų meistravome pagal individualius eskizus – faktiškai visos lovos pagamintos, nes nestandartinėms patalpoms reikėjo nestandartinių sprendimų“, – kalbėjo interjero dizainerė.

Kaip šmaikštavo Eglė, ankštai gyventi pripratę studentai čia tikrai galėtų pasisemti vertingų idėjų ir įkvėpimo.

„Studentai gali pasimokyti, kaip įsirengti 30 kv. m gyvenamojo ploto. Ir dar jame gyventi trise“, – juokėsi pašnekovė.