Kauno pašonėje virš stataus Neries šlaito įsitaisė vienaukštė trobelė. Ji nė kiek nepanaši į savo kaimynes, veikiau primena ant kalvos užsikorusią kepurėtą būtybę, asimetrišką ir be kampų.

Perprojektavo iš pagrindų

"Pastatas nėra stulbinamai efektingas. Šeimininkų užuominą, kad namas būtų humaniškas, išpildėme. Jis tarsi susigyvenęs su aplinka", – pasakojo namo projekto autorius architektas Vilius Adomavičius, su Vida Vyšniauskiene kūręs tiek pastato išorę, tiek interjerą.

Namo be kampų projektas popieriuje atgulė toli gražu ne nuo pradžių. Pirminiuose sumanymuose jis buvo ne tik kampuotas, bet ir kelių aukštų.

"Lyg ir buvome apsistoję ties vienu dviaukščio namo variantu, bet patys, kaip architektai, suabejojome, ar jis bus tinkamas užsakovams. Rodos, nelogiška viską iš esmės keisti, kai belieka tik užbaigiamieji potėpiai", – pasakojo architektas.

Vis dėlto projekto autoriai ryžosi perdaryti namą iš pagrindų, paliko jį vieno aukšto. Pastaruoju metu V.Adomavičius ir V.Vyšniauskienė yra linkę kurti būtent vieno aukšto individualius namus. "Kai yra erdvės, kam antras aukštas? Nereikia laiptų, laiptinių", – pasiteisino architektas.

Įlenktose sienose – terasos

Kodėl lygiagrečias sienas subangavo, namo kampus užapvalino – racionalios priežasties autorius neturi.

"Net negaliu paaiškinti, kuriuo momentu atsirado aptakios formos, pastatas buvo elementari dėžutė. Tiesiog bebraižant užgimė skulptūriška forma", – kūrybos eigą nupasakojo V.Adomavičius.

Jei ne užapvalinimai – iš viršaus namas atrodytų stačiakampis. Po plokščiu stogu "išskaptuoti" įgilinimai savaime suformavo lauko terasas. Viena jų – ties svetaine, kita – prie išeigos iš pirties. Nenulipus nuo terasos galima pliūkštelėti į apskritą mozaikinį baseiną.

Namo pagrindas – mūrinės sienos. Apšiltintas mūras paslėptas po ekologiškomis, perdirbtos medienos lentomis.

Architekto teigimu, sienų užapvalinimai ne ką pabrangino statybą. Tiesa, apdailos meistrai turėjo dirbti kruopščiau – tvirtinti lentas ant lygios sienos jas būtų buvę daug paprasčiau ir greičiau. Bene brangiausiai fasado apdailai atsiėjo lenkti vitrininiai stiklai, atveriantys pavydą keliančius vaizdus: medžių lapiją, horizontą kitoje Neries pusėje.

Teko pirkti apvalią lovą

Architektams norėjosi maksimaliai išnaudoti šlaitą. Šis išvalytas, užsėta veja. Virš šlaito, tarsi lieptas ore pakibo apžvalgos terasa. Nuo jos galima žvelgti į miniatiūrinę Kauno miesto panoramą, pavasarį nuo jos bus galima stebėti plaukiančias ledo lytis.

Aptakios formos kartojasi ir interjere. Žvilgsnis slysta pro užapvalintus baldus, šviestuvus, veidrodžius, organiškų formų ornamentai kartojasi sienų ir grindų apdailoje. Antai pailgas šviestuvas valgomajame įsilieja į lubas, tarsi būtų iš jų išaugęs – sudūrimo linijos nesimato.

Apvalios sienos nesukėlė problemų pastatyti baldus, jie tiesiog neglausti prie sienų, juolab kad svetainės ir valgomojo zonoje vyrauja langai. Bene vienintelis baldas, sąmoningai taikytas lenktai sienai – apvali lova šeimininkų dukters kambaryje.

Intuityviai gimę užapvalinimai galbūt ir turi sąsajų su rytietiškomis fengšui taisyklėmis, tačiau projekto autorius tikino šiomis taisyklėmis nesikliaująs.