Individualių namų šeimininkai dar labiau nei daugiabučių gyventojai yra suinteresuoti šiltinti būstus, bet į valstybines paramos programas pretenduoti negali. Šie gyventojai jaučiasi ignoruojami, bet jau yra prošvaisčių.

Elvyra Radavičienė: Išeitų, kad kaimuose kone visus individualius namus reikėtų modernizuoti valstybės lėšomis.

Dokumentų šūsnys negąsdina

„Absoliuti diskriminacija! Kaip galima skirstyti žmones į gyvenančius daugiabučiuose ir nuosavuose namuose? Vieni gauna valstybės paramą, kiti savo būstą gali tvarkyti vien savo lėšomis“, – svarstė kaunietis Ramūnas. Vyro pastebėjimu, gyvenantiesiems daugiabutyje renovacija kainuoja mažau, nes gyventojai turi bendras sienas ir stogą, o nuosavame name visus darbus reikia finansuoti vienam šeimininkui.

Savo namą Ramūnas prieš kelerius metus apšiltino be jokios paramos. Antrasis namo aukštas kiek anksčiau buvo perstatytas ir apšiltintas. 90 kv. m ploto pirmojo aukšto patalpų mūrines sienas, pamatus apšiltinti putų polistirolu ir nutinkuoti jam kainavo apie 20 tūkst. litų. Jei būtų reikėję šiltinti dar ir mansardą bei stogą, suma būtų dar beveik dvigubai išaugusi.

„Jei būčiau gavęs bent 4–5 tūkst. litų – tai būtų nemaža parama. Dėl jų būčiau galėjęs sutvarkyti reikalingus dokumentus“, – neabejojo kaunietis. Nors namą kaunietis jau apšiltino, tačiau jis ir toliau domisi renovacijos galimybėmis. Vyrui apmaudu, kad tik dabar pradedama kalbėti apie individualių namų modernizavimo rėmimą.

Įsigaliotų nuo kitų metų

Pavieniai politikai jau anksčiau yra mėginę kelti individualių namų šeimininkų diskriminacijos klausimą renovuojant namus. Neseniai Seimo narys Petras Auštrevičius įregistravo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas. Jose siūloma įtvirtinti nuostatą, kad į valstybės paramą – siekiant didesnio pastatų energetinio efektyvumo – galėtų pretenduoti ne tik daugiabučių namų, bet ir individualių gyvenamųjų namų savininkai.

Politiko nuomone, individualius namus norintys atnaujinti žmonės yra ignoruojami, o turėtų turėti tokias pat teises, kaip ir daugiabučių namų savininkai.

Įstatymo projekte teigiama, kad gyvenamojo namo atnaujinimas (modernizavimas) – tai statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės, užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.

Valstybės parama, kaip numatyta įstatymo projekte, būtų teikiama kompensuojant 15 proc.gyvenamojo namo savininko išlaidų dalį namo energijos gamybos sistemoms atnaujinti, įsigyjant energijos efektyvumą didinančias energijos gamybos sistemas. Konkrečius reikalavimų kriterijus, kuriais remiantis būtų teikiama valstybės parama, turėtų nustatyti Vyriausybė.

Projekte numatoma, kad valstybės parama gyvenamiesiems namams atnaujinti (modernizuoti) būtų teikiama ir jos administravimo išlaidos padengiamos iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Planuojama, kad pakoreguotas įstatymas įsigaliotų nuo 2013 m. sausio 1 d.

Kaimai – ant valstybės pečių?

Aplinkos apsaugos ministerijos Būsto skyriaus vedėjos Elvyros Radavičienės žiniomis, ankstesnių siūlymų remti individualių namų renovaciją Seimas nepriimdavo dėl ekonominių priežasčių.

„Jei 100 proc. būtų remiami labiausiai nepasiturintieji, kaip kad remiami mažas pajamas gaunantys renovuojamų daugiabučių gyventojai, išeitų, kad kaimuose beveik visus individualius namus reiktų modernizuoti valstybės lėšomis“, – prognozavo E.Radavičienė.

Jos pastebėjimu, daugelis kaimuose individualių namų yra apšildomi ne centralizuotai, o atsinaujinančios energijos ištekliais – malkomis. Tad namo šiltinimo klausimas, pasak E.Radavičienės, ne toks aktualus, kaip kad iškastinį kurą naudojantiems namams.

Dėl to, paaiškino pašnekovė, renovacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas daugiabučiams namams, kurie šildomi centralizuotai, o šiluma dažniausiai gaminama naudojant naftos produktus.

„Ką gali žinoti, gal šį kartą įstatymo projektui pritars? Juk artėja rinkimai. Pritarta gali būti daug kam, tik kokios bus finansinės galimybės. O mes – visada už, kodėl gi ne?“ – kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė.

Valstybė, pasak jos, remia namų modernizavimą dėl dviejų pagrindinių priežasčių: kad taupant šilumą reikėtų pirkti mažiau dujų. Be to, suvartodamos mažiau šilumos energijos, valstybės siekia mažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą.

Be to, priminė E.Radavičienė, individualių namų savininkai gali pretenduoti į paramą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF).

Prošvaistė – taršos vienetai

LAAIF direktorius Arvydas Dragūnas patvirtino, kad individualių namų savininkai galbūt ir galės pretenduoti į subsidiją, siekiančią iki 30 proc. namo modernizacijos kainos. Tam turi susiklostyti palankios aplinkybės, kol kas jų Lietuvoje dar nebuvo. Mat, norint pasinaudoti parama, turi būti gautos šiai sričiai skirtos lėšos.

„Ši programa susideda iš lėšų, gautų Lietuvai pardavus taršos vienetus. Šalys, perkančios Lietuvos taršos vienetus, nustato, kokioms sritims pinigai gali būti išleidžiami. Pavyzdžiui, ispanai nustatė biokuro katilų diegimui ir ekologiško transporto įsigijimui. Liuksemburgas – mokyklų renovacijai“, – vardijo fondo atstovas.

Pasak jo, taršos vienetus parduodančių šalių yra daugiau negu perkančiųjų. „Labai sunku kam nors įsiūlyti, nes visi siūlo“, – A.Dragūnas. Pasak jo, programa visiškai nauja, pradėta vykdyti tik pernai, individualių namų renovacijai lėšos dar nebuvo skirtos.

Paaiškės šį mėnesį

„Dėl šių metų tiksliai dar negalima pasakyti, nes sąmata dar bus svarstoma Seime. Vadovaujantis Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymu, tokia individualių namų renovacijos kryptis yra remiama, tereikia, kad pinigai nebūtų susieti su konkrečiomis kryptimis ir kad pinigų apskritai būtų“, – komentavo A.Dragūnas.

Ar šiemet bus teikiama parama nuosavų namų šeimininkams, pasak LAAIF direktoriaus, turėtų paaiškėti šį mėnesį – informacija bus išplatinta viešai.

Jei ne šiemet, lėšų galbūt atsiras kitais metais. Tokiu atveju žmonėms būtų mokama piniginė kompensacija. Tiesa, kreiptis paramos reikėtų dar prieš pradedant vykdyti darbus, panašiai, kaip ir dalyvaujant asbestinių stogų keitimo programoje. Pašnekovo teigimu, norint dalyvauti programoje, būtų reikalingas minimalus dokumentų skaičius.

Pasak A.Dragūno, paramos galės tikėtis ne tik tie, kurie keis langus, šiltins sienas ir stogus, bet ir tie, kurie diegs saulės elementus, pasitelks geoterminę šilumą ir kitaip sieks taupyti energiją savo namuose.

Pernai Lietuvai pavyko parduoti taršos vienetų už daugiau kaip 200 mln. litų. LAAIF vadovo teigimu, tiek ekologiškiems autobusams įsigyti, tiek mokykloms renovuoti paraiškų buvo daugiau, nei finansinių galimybių jas visas tenkinti.