Kas dvejus metus Kaune renkama gražiausiai tvarkoma daugiabučio namo teritorija. Titulus dažniausiai pelno keli entuziastai, mylintys augalus. Vis dėlto specialistai pasigenda visokeriopos kiemo kokybės.

Dalyvauja ne visos seniūnijos

Kaune yra daugybė išradingai tvarkomų kiemų, bet ne visi jie papuola į jas vertinančiųjų akiratį. Šiemet finaliniame gražiausios Kauno miesto aplinkos konkurso etape dalyvauja 12 daugiabučių namų bendrijų ir 19 privačių sodybų. Kandidatus savivaldybės organizuojamam konkursui pateikė seniūnijos, kurių iš viso Kaune yra 11.

Šilainių seniūnija apskritai atsisakė dalyvauti konkurse. Šilainių seniūno pavaduotojas Donatas Čiuderis paaiškino, kad interneto svetainėje gyventojai buvo kviečiami siūlyti gražiausiai tvarkomas savo ar kaimynų teritorijas, taip pat buvo raginami tai daryti ir seniūnaičiai. Nė viena sodyba ar daugiabučio namo teritorija nebuvo pasiūlyta, todėl seniūnija, pasak D.Čiuderio, neturėjo ką pateikti.

Kai kurios seniūnijos pateikė tik gražiausias sodybas arba tik daugiabučių namų bendrijas. „Gražiausių sodybų pavyzdžių neteikėme, nes sodybos per daug uždaros, praeiviai už tvorų esančio grožio nemato“, – pagrindė Eigulių seniūnijos vyriausiasis specialistas Jurgis Maceina.

Kai kurie daugiabučių kiemai jau ne pirmus metus pretenduoja tapti gražiausi, tačiau atsiranda ir naujų kruopščiai tvarkomų teritorijų prie gyvenamųjų namų.

Gražu, kas racionalu

Daugelis daugiaaukščių namų yra seni, standartiniai, todėl, kaip pastebi Eigulių seniūnijos atstovas J.Maceina, ypatingų aplinkos tvarkymo sprendimų gyventojai neišradinėja, tiesiog tvarko, gražina savo gyvenamąją aplinką.

J.Maceinos įsitikinimu, ne vien augalai apsprendžia aplinkos kokybę. Todėl į konkurso finalininkų sąrašą Eigulių seniūnija pasiūlė naujos statybos daugiabutį Ukmergės gatvėje, kurio kieme nėra nė vieno žydinčio augalo. Nedidelis kiemas apjuostas tvora, didžiąją jo dalį dengia asfaltas. Tik viename namo gale likęs žalios vejos plotelis, kuris apstatytas įrenginiais vaikams ir suoliukais prisėsti.

„Šis namas turi suformavęs žemės sklypą. Gyventojai turi ir vaikų žaidimų, ir automobilių stovėjimo aikšteles. Mano supratimu, ne augalai apsprendžia teritorijos tvarką. Sutvarkyta prie šio namo taip, kaip galėtų būti prie visų daugiabučių. Po to jau galima kalbėti apie papildomą grožį“, – komentavo seniūnijos atstovas.

Kiemą saugo kameros

Maždaug prieš septynerius metus statyto Ukmergės gatvės 9A namo bendrijos vadovas Tadas Vabalas pripažino, kad jo kaimynai kieme neužsiima gėlininkyste, kai kurie žmonės yra pakabinę žydinčių ant fasado, prie savo langų. Patvoryje pasodinta tujų, kurios ateityje turėtų tapti gyvatvore.

Teritoriją tvarko samdyta valytoja, o veją šienauja pats pirmininkas. Tiesa, už tai jis gauna atlygį.

Periodiškai būna skelbiamos talkos, per kurias visi gyventojai kviečiami prisidėti prie aplinkos puoselėjimo. Ir ne tik savo kiemo, bet ir kitapus tvoros.

Žaliojoje zonoje jau anksčiau buvo keletas įrenginių vaikams, o prieš metus jų atsirado dar daugiau. Pirkti vaikams apie 15 tūkst. litų kainuojančias karstynes, sūpuokles ir kitus įrenginius nusprendė dauguma bendrijos narių, nors buvo ir tokių, kuriems ši mintis nepatiko.

Vaikų žaidimo aikštelė įrengta panaudojant sukauptas bendrijos lėšas. Pasitaiko, kad pažaisti užsuka vaikai iš kitų kiemų. Bendrijos vadovas tikino, kad jie neišvaromi, jei įrenginių neniokoja.

Be to, kad teritorija aptverta, ją saugo ir vaizdo stebėjimo kameros. Kiekvienas gyventojas gali stebėti per savo televizorių, kas vyksta vienoje ar kitoje kiemo vietoje. Kai kurie tėvai, juokėsi pašnekovas, taip netgi prižiūri žaidimų aikštelėje žaidžiančias ūgtelėjusias savo atžalas.

Vis dėlto ir naujam namui reikia turėti atliekamų lėšų įvairiems bendriems reikalams, juos tenka išleisti ne vien aplinkai. „Tai statybininkų brokas išlenda, tai dar kas nors, būna einamųjų reikalų“, – tarstelėjo T.Vabalas.

Nelegalioms aikštelėms – atlaidūs

Seniūnijos atstovo J.Maceinos nuomone, gyventojai pirmiausia turi suvokti, kad tai jų kiemas, kad jie patys, o ne kas kitas turėtų juo rūpintis. Vis dėlto dauguma daugiabučių yra supami valstybinės žemės, nėra parengtų detaliųjų planų.

Dabar gėlių ir kitų augalų sodinimas, šienavimas valstybinėje kieme nelaikomas savivale, bet priešingai, prievole. Pasak J.Maceinos, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse yra įrašytas papildymas, kad daugiabučių namų gyventojai, jei aplink jų namą nėra suformuotas detalusis planas, turėtų tvarkyti teritoriją 20 m atstumu nuo namo lauko sienų.

„Lyg ir leidžiama sodinti gėles, tik negalima keisti žemės paskirties“, – svarstė J.Maceina.

Kadangi namai neturi detaliųjų planų, gėlės ir kiti augalai dažniausiai sodinami stichiškai, ne visada išlaikoma viso namo kiemo sutvarkymo vienovė. Būna taip, kad viena gėlių entuziastė puoselėja darželį vienaip, kita po savo langu reiškiasi kitaip. Vieniems jų saviraiška patinka, kitiems – ne.

J.Maceinos nuomone, namo gyventojai galėtų susirinkti ir nuspręsti, kur ir kokios gėlės žydės jų kieme, kur bus palikta veja, kur stovės suoliukai, sūpynės, kur galima laikyti automobilius.

Namo teritorijos tvarkymas dažniausiai paliktas savieigai ten, kur nėra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija. Tiesiog atsiranda entuziastų, kurie negali gyventi negražioje aplinkoje ir tvarko kiemą, už tai negaudami jokio atlygio.

Seniūnijos atstovas užsiminė, kad Eigulių mikrorajone savivaldybė rengė koncepciją, kaip jį sutvarkyti patenkinant visus gyventojų poreikius. „Pribraižyta sklypų, aikštelių, diskutuota su žmonėmis. Iki detaliųjų planų tvirtinimo neprieita“, – dėstė J.Maceina.

Viena opiausių problemų – vietų stygius automobiliams, todėl ne viename kieme automobiliai statomi ten, kur anksčiau žaliavo veja. Kai kur, neslėpė seniūnijos atstovas, žmonės nelegaliai panaikino dalį žaliųjų plotų, pakietino dangą ir stato ten savo automobilius.

Suformavus detaliuosius planus, galbūt oficialiai būtų naikinama dalis žaliosios zonos. Bendras aikšteles automobiliams statyti, pasak J.Maceinos, galima būtų įrengti kiek atokiau nuo namų esančiuose nenaudojamuose žaliuosiuose plotuose, pavyzdžiui, prie sankryžų.

Kiemas gražėja, namas kiūra

Kiemo estetika nebūtinai atspindi paties namo kokybę. Juk aplinkos priežiūra mažai kainuoja, jei atsiranda entuziastų, kurie tai daro už dyką.

Taikos prospekto 76-ojo namo bendrijos pirmininkė Irena Vazgienė pasakojo, kad namo aplinką daug metų puoselėjo viena namo gyventoja, o jai mirus gėlynus perėmė kelios kaimynės.

Veją šienauja, šaligatvius šluoja samdyti darbuotojai. Pasak pirmininkės, tvarkoma ir ta teritorija, kurią prižiūrėti namui nepriklauso. Gyventojai patenkinti, neatsisako už tai mokėti.

Ir patys blokinio penkiaaukščio savininkai nesibodi darbo. Pasak pirmininkės, jie patys perdažo suoliukus ir kitką patvarko.

„Žmonės tvarkosi ne tam, kad lenktyniautų su kitais namais, o dėl to, kad jiems norisi gyventi gražiai“, – svarstė pirmininkė, kuri šiame name pati negyvena, tik jį administruoja.

Nors aplinka tvarkoma, tačiau pats namas, statytas 1965 m., pasak pirmininkės, labai prastos būklės. Apie kapitalinį namo šiltinimą negalvojama, kol kas kamšomos pačios didžiausios spragos. Teko remontuoti stogą, keisti vamzdynus ir kita. Pasak I.Vazgienės, kapitaliniams darbams reikia daugumos savininkų pritarimo, o jį gauti sunku, nes žmonės teigia neturintys pinigų – daug gyventojų yra pensinio amžiaus.

Kitame Taikos prospekto name, kuriame gyvena pati I.Vazgienė, dauguma gyventojų yra dirbantys. Jie neturi laiko puoselėti gėlynus, tačiau priimti sprendimus namo remonto klausimais šiame daugiabutyje kur kas paprasčiau.

Konkurso vertinimo komisija gražiausiai tvarkomų teritorijų nugalėtojus ketina išrinkti ir apdovanoti rugsėjį.

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė:

Rengdami konkursą siekiame, kad žmonės tvarkytų savo aplinką tausodami gamtą, išsaugodami žaliuosius plotus, kad gyventume gražiau. Daugiabučiai namų, ypač senųjų, kiemai gana niūrūs, ne visi gyvenantieji juose kreipia dėmesį į aplinką. Nemažai jų linkę žaliuosius plotus paversti automobilių stovėjimo aikštelėmis. Todėl norime parodyti gražiai besitvarkančias bendrijas kaip pavyzdį kitiems daugiabučių gyventojams, kad ir jie imtų tvarkytis. Svarbi ne tik žalioji aplinka – tinkamai prižiūrėti medžiai, gėlynai. Labai pasigendame balkonų apželdinimo. Viena kita gėlelė atsiranda, bet galėtų sužydėti daug daugiau balkonų. Vertiname, kai naudojama daugiau mūsų kraštui būdingų augalų, kai yra ir mažosios architektūros elementų, kai sprendimai skoningi, be kičo. Kiekvieną daugiabučio kiemą reikia vertinti individualiai, nes ne visų teritorijos vienodos. Kiemuose poilsio zonos turėtų būti išdėstytos protingai, priklausomai nuo poreikių. Jei yra daug vaikų, reikia numatyti jiems žaidimo vietą. Kiemą puošia ne vien gėlynai. Kartais galbūt užtenka laiku nušienauti veją, pavyzdžiui, jei kiemas labai ankštas. Svarbu, kad būtų ne tik gražu, bet ir patogu.