Pereiti į pagrindinį turinį

Nekilnojamojo turto rinką agresyviai užkariauja bankai

2009-03-09 09:00
Nekilnojamojo turto rinką agresyviai užkariauja bankai
Nekilnojamojo turto rinką agresyviai užkariauja bankai / Mindaugo Ažušilio nuotr. Kontrastas: sostinės Perkūnkiemio kvartale esančius panašius butus banko bendrovė parduoda kur kas pigiau nei NT tarpininkai ar net namų statytojai.

Pilnėjantis bankų valdomo nekilnojamojo turto (NT) kraitis statybų bendrovėms kelia priešinfarktinę būseną. Jau dabar bankai siūlo pirkti butus ir namus palankesnėmis sąlygomis nei daugelis NT bendrovių.

Aštrina konkurenciją

Antrinė "DnB Nord" banko bendrovė "DnB Nord būstas" pastaruoju metu vis aktyviau prekiauja NT. Jos parduodamo gyvenamojo ploto kainos daugeliu atvejų kur kas patrauklesnės už NT bendrovių siūlomas kainas, net jeigu pastarosios skelbia taikančios nuolaidas.

Pavyzdžiui, sostinės Perkūnkiemio kvartale "DnB Nord būstas" siūlo net kelias dešimtis smarkiai atpigintų butų. Dviejų kambarių butą Perkūnkiemyje iš banko bendrovės galima įsigyti jau už 176 tūkst. litų (mažiau nei 3400 litų už kvadratinį metrą). Trijų kambarių butų kainos rajone nesiekia nė 300 tūkst. litų.

Dienraščio žurnalistas, prisistatęs potencialiu pirkėju, iš "DnB Nord būsto" čia pat sulaukė pasiūlymo dar sumažinti kainą – esą tam tereikia susitikti ir aptarti paskolos sąlygas.

Palyginkime: tame pačiame Perkūnkiemyje esančiame komplekse, kuriame butus bendromis pajėgomis pardavinėja bendrovės "Statybų vystymo grupė" ir "Ober-Haus", kvadratinio metro kaina kur kas aukštesnė. Perkant pigiausią dviejų kambarių butą, už kvadratinį metrą mokėtumėte jau 3650 litų.

Dar blankiau banko fone atrodo Perkūnkiemio gatvėje butus pardavinėjanti statybų bendrovė "Veikmė" – jos tinklalapyje nurodomos kvadratinio metro kainos nekrinta žemiau kaip 4 tūkst. litų.

O "Ober-Haus" tinklalapyje pateikti pasiūlymai "DnB Nord būsto" kainoms neprilygsta nė iš tolo. Šios įmonės parduodami dviejų kambarių butai Perkūnkiemio kvartale kainuoja ne mažiau kaip 327 tūkst. litų, o už trijų kambarių butą tame pačiame kvartale prašoma bent 370 tūkst. litų. Kvadratinio metro kaina "Ober-Haus" skelbimuose sukasi apie 5 tūkst. litų.

Namas už buto kainą

"DnB Nord būstas" savo interneto tinklalapyje taip pat siūlo pirkti namus už dešimtimis procentų sumažintą kainą. Pavyzdžiui, Pavilnio slėnio komplekse, esančiame šalia Vilniaus, esantys namai, kaip skelbiama įmonės tinklalapyje, nupiginti iki 30 proc.

Štai beveik 150 kv. m namas, anksčiau kainavęs 707 tūkst., dabar parduodamas už 566 tūkst. litų. Pigiausių namų kainos komplekse nesiekia nė 400 tūkst. litų.

Dar neseniai už tokią kainą buvo galima įsigyti nebent trijų keturių kambarių butą viename iš sostinės miegamųjų rajonų. O dabar – ir penkių kambarių namą su garažu. Be to, bankas esą siūlo išskirtines kreditavimo sąlygas, perkant namus ar butus iš savo antrinės įmonės.

"DnB Nord būsto" vadybininkė tariamam pirkėjui paaiškino, kad perkant būstą iš šios įmonės, bankas gali padaryti dideles nuolaidas kredito palūkanoms. Esą metinė palūkanų norma, atsižvelgiant į kliento finansinę būklę, gali būti sumažinta maždaug vienu procentiniu punktu.

Išpardavimas – jau vasarą?

Kol kas bankai oficialiai nesigiria planais mesti į rinką už skolas iš gyventojų ir įmonių perimamą NT. Tačiau atrodo, kad pirmoji tokio turto banga parduoti bus paruošta jau vasarą.

Dienraščio žurnalistas, prisistatęs interesantu, paskambino "Swedbank" tarnautojui, atsakingam už banko parduodamą NT. Vyriškis prisipažino kol kas neturįs itin gerų naujienų būsto pirkėjams – esą dabar bankas bando parduoti ar išnuomoti perimtas komercines patalpas, o butų ar namų teks dar luktelėti. Tiesa, neilgai.

Paklaustas, kada bankas galės pasiūlyti butus ar gyvenamuosius namus didmiesčiuose, tarnautojas nurodė stebėtinai trumpą laikotarpį. Esą jau po dviejų trijų mėnesių "Swedbank" pradės aktyviai prekiauti gyvenamosiomis patalpomis. Pasak jo, tai būtų galima daryti ir dabar, tačiau butus ir namus perimti už skolas kiek sunkiau nei komercines patalpas. Esą darbas vykdomas per antstolius, dažnai procesą vilkina bylinėjimasis teisme ir t. t.

Pašnekovas teigė, kad perkant NT iš banko galima tikėtis palankesnės kainos, nei perkant iš statybų ar NT vystymo bendrovės. Tačiau labai didelių skirtumų "Swedbank" darbuotojas nežada.

SEB skubėti nesiruošia

Didžiausias šalies komercinis bankas SEB, regis, neketina greitai išpardavinėti perimamo turto. Banko pernai gruodį įsteigtos antrinės bendrovės "Litectus" generalinis direktorius Edvinas Malevskis interesantu prisistačiusiam dienraščio žurnalistui teigė, esą įmonė dar nesudarė parduoti ruošiamo NT duomenų bazės.

Pasak jo, greitu laiku NT į rinką neturėtų plūstelėti. Tačiau E.Malevskis užsiminė, kad pirmieji butai ir namai gali būti paruošti parduoti jau po poros mėnesių. Tiesa, tokią galimybę jis vertina gana skeptiškai.

Vilioja mažesnėmis palūkanomis

Tarsi nujausdamos gresiantį pavojų, NT vystymo bendrovės ieško vis naujų būdų pritraukti klientus. Tradiciškai viena aktyviausių yra Arvydo Avulio vadovaujama "Hanner".

Tačiau naujų ginklų kovoje dėl NT rinkos išjudinimo rasti vis sunkiau net patyrusiems šios srities verslininkams. "Hanner" skelbiasi taikanti specialias kainas butams, kuriuos jau mėgino parduoti už tokią pačią kainą. Ši bendrovė bando parduoti butus Gudelių šilo ir Bajorų kalvų kompleksuose.

Vis dėlto A.Avulis tikina radęs dar vieną būdą palengvinti NT sandorius. "Hanner" tinklalapyje skelbiama, kad bendrovės vadovas susiderėjo su bankais, ir butų pirkėjams Gudelių šile ir Bajorų kalvose gali būti taikomos tik 3 proc. metinės palūkanos būsto kreditui.

Potencialiu pirkėju prisistačiusiam dienraščio žurnalistui "Hanner" darbuotoja paaiškino, kad pirmiausiai reikia suderėti dėl konkretaus buto kainos, o paskui NT bendrovė esą mielai tarpininkaus kliento derybose su banku.

"Jums reikėtų eiti į "Swedbank" ir parašyti prašymą išduoti paskolą. Mums pranešite, pas kurį vadybininką, ir mes per savo kelius išrūpintume geresnes sąlygas. Mes viską už jus sutvarkysime, tik reikia iš pradžių išsirinkti butą ir nueiti į banką", – pasakojo "Hanner" darbuotoja.


Statistika

Pirminiais Registrų centro duomenimis, šiemet sausį, palyginti su analogišku praėjusių metų mėnesiu, NT pardavimo skaičius smuko gerokai daugiau kaip 70 proc. Gyvenamųjų namų pardavimo sandorių užregistruota 77 proc. mažiau, butų – 76 proc.

Palyginti su praėjusių metų gruodžiu, duomenys panašūs: sausį namų pardavimo skaičius sumažėjo daugiau kaip 75 proc., butų – 71,3 proc.

Tačiau labiausiai smuko komercinio NT pardavimas. Palyginti su 2008 m. sausiu, pirmą šių metų mėnesį tokių sandorių skaičius krito net 91,6 proc.


Marius Rainys, UAB "Faulana" generalinis direktorius

– Kaip vertinate augantį bankų aktyvumą NT rinkoje?

– Greičiausiai bankai pardavinės NT su finansavimu, kad išstumtų konkurentus iš rinkos.

– Kam jiems to reikia?

– Jeigu jie dar įžūliau elgsis ir Vyriausybė nieko nedarys, jie išvalys rinką ir paruoš ją užsienio kapitalui ateiti. O jis paskui diktuos sąlygas, susipirks geriausius objektus, šlamštą išparduos ir taps vos ne monopolininku.

– Kiek Lietuvos NT bendrovių galėtų atsilaikyti, jeigu bankai dar aktyviau įsijungtų į konkurenciją?

– Jeigu bankai aktyviai dalyvaus NT rinkoje maždaug metus, neatsilaikys nė viena NT bendrovė. O kas galėtų atsilaikyti? Jeigu krizė užsitęs ir Vyriausybė nieko nedarys, bankai mus paprasčiausiai užsmaugs. Kaip ir daugelyje kitų sričių, lietuvių investuotojai išnyks iš žemėlapio ir atsiras vikingai.

– O ką gali padaryti Vyriausybė?

– Vyriausybė gali daug padaryti. Visų pirma reikia pasišnekėti su bankais ir pasakyti jiems, kad jie pradėtų finansuoti verslą. O jeigu jie nieko nedarys, galima pradėti veiksmus prieš bankus – nuo sankcijų iki steigiamo lietuviško banko. Taip pat būtų galima valstybinių įmonių sąskaitas perkelti į tuos bankus, kurie sutiktų geromis sąlygomis finansuoti verslą.


Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas

– Kas lemia bankų sprendimą parduoti savo NT arba dar nemesti jo į rinką?

– Bankų elgesys NT rinkoje priklauso nuo to, kaip jie gyvena. Jeigu yra problemų dėl jų gyvavimo, ir reikia kuo greičiau "išsitraukti" pinigus, jie tai darys (pardavinės NT – red. past.) greitai.

– Kokio elgesio tikitės iš Lietuvos bankų?

– Jeigu jie gali laukti – palauks. Pavyzdžiui, SEB nusiteikęs laukti. Matyt, kiekvienas elgsis taip, kaip jam geriau.

– Ar visi bankai elgsis vienodai?

– Nemanau, kad jeigu savo NT į rinką išmes vienas bankas, visi kiti padarys tą patį. Skandinaviški bankai elgsis taip, kaip lieps jų pagrindiniai bankai. O mažieji lietuviški bankai, na, "lietuviški" bankai, turbūt neabejotinai pardavinės perimamą NT, nes jų rodikliai tikrai nėra geri. Bet kita vertus, jie neturi daug NT parduoti.

– Kaip reaguos Lietuvos NT rinka, jeigu bankai aštriau konkuruos dėl pirkėjų?

– Jeigu bankų NT plūstelės į rinką, tai verslą paveiks negatyviai. Kuo daugiau produktų rinkoje, kurioje nieko negali parduoti, tuo labiau krinta kainos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų