Tai, kas kadaise buvo kasdienė statybine medžiaga, šiandien tapo egzotika. Nors senųjų tradicijų puoselėtojai tikina, jog ši danga turi gausybę privalumų, retas kuris susigundo nuosavam namui rinktis nendrių stogą – tai dažniau įvairių visuomeninės paskirties statinių atributas.

Reikalauja kruopštaus darbo

„Mūsų protėviai buvo išmintingi žmonės, jie rinkdavosi labai geras medžiagas ir mums reikia jas puoselėti“, – įsitikinęs rusniškis ūkininkas Alfonsas Demereckas.

Tačiau nendrinių stogų meistro sertifikatą turintis vyras pripažino, jog šiandien šio tradicinio amato puoselėtojų Lietuvoje – vos vienas kitas.

Pasak pašnekovo, iš šio verslo didelių turtų nesusikrausi, o darbas – sunkus, reikalaujantis daug kantrybės. „Pas mus rankų darbas dar nevertinamas, todėl Lietuvoje gana žemos kainos – trečdaliu pigiau nei Vakarų Europoje“, – patyrė ūkininkas.

Nendrės pjaunamos šaltuoju metų laiku – užšalus pirmam ledui. Parvežtos jos sustatomos į guobas, kaip kadaise rugiai, kad gerai išdžiūtų.

„Gegužę specialiu aparatu jau galima valyti nuo žolių. Perrišame į pundelius, nupjaustome galus, surūšiuojame, sudedame į ritinius, sutraukiame juosta ir galime vežti į sandėlį. Taigi tai ilgas ir kruopštus darbas“, – aiškino pašnekovas.

Atsparios vėjui ir lietui

A.Demerecko žodžiais, gamta dosni šios medžiagos, tačiau esą nuolatos tenka „kariauti“ su regioniniu parku.

„Nendres galime pjauti tik žiemą, o jos pastaruoju metu pasistūmėjo porą mėnesių į priekį. Turime apsiskuti per vasarį, nespėjame, tada grasina visokiomis sankcijomis“, – neslėpė ūkininkas.

Kaip tinkamai paruošti nendrių žaliavą, pats A.Demereckas patirties sėmėsi iš senųjų Rusnės gyventojų. Ūkininkas skaičiavo, jog šia veikla užsiima bemaž dvi dešimtis metų.

Pašnekovas pasakojo, jog Rusnės saloje žmonės stogams dengti nendres naudodavo nuo senų senovės. Vietos gyventojai patyrė, jog jos pasiteisino kaip puiki danga, kuri yra itin atspari vėjams, gerai sulaiko lietų.

„Be to, tai kvėpuojanti, ekologiška, niekuo neimpregnuojama medžiaga, pasižyminti gera garso izoliacija. O ir iš vidaus įrengimo mažai bereikia – apkalimas, 5 cm apšiltinimo vatos ir stogas gatavas“, – aiškino specialistas.

Liks ir vaikams

A.Demerecko teigimu, daugelis nepagrįstai baiminasi gaisro grėsmės. Priešingai, pasak pašnekovo, nendrinius stogus ugniagesiai priskiria mažesnės rizikos – ne A, o B kategorijai.

„Suspaustos nendrės nedega, kaip daugelis įsivaizduoja, o rusena. Pabandykite uždegti suspaustą knygą – tas pats principas“, – aiškino ūkininkas.

Pasak A.Demerecko, nors gali atrodyti neįtikėtinai, tačiau nendrių žaliava – viena ekonomiškiausių stogo dangų.

„Nieko nėra brangesnio už bitumines, ypač metalines dangas. Mūsų skaičiavimu, klojant stogą skarda 1 kv. m su apdaila atsieitų 225, o nendrėmis – 170 litų. Žmonės pasiskaičiuoja išlaidas tik pačiai skardai, bet neįvertina, kad dar reikės 30–40 cm apšiltinimo vatos, o tai taip pat kainuoja“, – vardijo pašnekovas.

Per 10 metų nendrinis stogas nutrupa apie 1 cm. Tad tokia danga, kaip tikino pašnekovas, tarnaus apie 100 metų – visą žmogaus gyvenimą ir dar liks jo vaikams.

Dėžutėms netinka

Nepaisant visų privalumų, A.Demereckas pripažino, jog ši statybinė medžiaga Lietuvoje – nepopuliari.

„Esame užkloję vieną kitą stogelį, apžvalgos bokštelį, muziejus. Bet tai pavieniai darbai. Tokią medžiagą renkasi patys išmaniausieji, tie, kurie apie ją išmano. Girdėjau, kad Vilniuje krepšininkai Lavrinovičiai statosi namą ir ketina klotis nendrinį stogą“, – atskleidė ūkininkas.

Pašnekovas svarstė, jog, viena vertus, žmonėms vis dar stinga informacijos. Žinoma, tokia danga pritiks ir ne bet kokios architektūros statiniui.

„Šiuolaikiniams namas, ypač amerikietiško tipo dėžutėms, tikrai tokie stogai netinka. Gaila, kad perėmėme šią bjaurią madą – nekaip tos dėžutės atrodo, tik darko kraštovaizdį“, – apgailestavo A.Demereckas.

Tapo prabangi žaliava

Kaip pastebėjo Lietuvos liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotojas informacijai ir muziejininkystei Eligijus Juvencijus Morkūnas, stogai anuomet turėjo labai didelę įtaką net sodybos formavimuisi.

„Suvalkijos kiemas mažėjo, kai pastatai buvo pradėti dengti molinėmis čerpėmis. Nors jos ir ilgaamžės, tačiau brangios“, – teigė pašnekovas.

Anot specialisto, nuo žilos senovės kaimiškoje buityje būdavę populiarūs šiaudiniai stogai, o ilgainiui juos keitė skiedrų, gontų ir panaši danga.

„Šiaudai būdavo prieinamiausia medžiaga, jų vien kraikui nesunaudodavo. Rugius specialiai nukuldavo, šukuodavo ir naudodavo stogams dengti arba remontuoti“, – aiškino pašnekovas.

Esą yra bene septyni būdai, kaip stogai būdavo klojami šiaudais. Pasak E.J.Morkūno, iki šiandien išliko tik menki aprašai, o autentiškų šiaudinių stogų nėra. Specialisto teigimu, tinkamai prižiūrima tokia danga galėdavo tarnauti apie 20–30 metų, o po to būdavo klojamas naujas stogas.

„Šiais laikais gauti šiaudų – problema, tai labai brangi medžiaga. Pigiau uždengti stogą duonos kepaliukais negu šiaudais. Todėl dabar labiau populiarios nendrės“, – konstatavo Lietuvos liaudies buities muziejaus atstovas.