Nors žinia apie vieną iš daugelio Vilniuje vykdomų statybų projektų visuomenę pasiekė tik prieš savaitę, 10 proc. butų jau nebėra. Žmonės perka net ne sienas ar pamatus, o brėžinius.

„Jeigu prieš gerus metus laiko buvo 4 iš 10 butų Vilniuje maždaug baigti arba baiginėjami, tai šiai dienai vos pora butų yra baigiamojoje stadijoje“, – kalbėjo „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra.

Vilniuje per pirmąjį pusmetį būsto pardavimai išaugo beveik dvigubai. Ekspertai aiškina, kad dėl šio fenomeno kaltos mažėjančios palūkanos.

„Sumažėjo iš esmės palūkanos, kurias nustato Europos Centrinis Bankas, jos šiuo metu siekia 2 proc. Mes tikimės, kad palūkanos bus kerpamos dar du kartus – iki 1,5 proc.“, – teigė ekonomistė Greta Ilekytė.

LNK stop kadras

Pasak specialistės, tokios tendencijos vyrauja ne tik Vilniuje, bet ir Rygoje ar Taline. Kol nekilnojamojo turto rinka ūžia, statytojai ramina – būstų užteks visiems.

„Vystytojai yra pasiruošę ir visiškai aktyviai reaguoja į pasikeitusią situaciją iš klientų pusės. Būstų, matomai, reikia gerokai daugiau – rinką papildo atitinkamas kiekis butų“, – šnekėjo T. Žiaugra.

Būstų bus, tačiau nėra aišku, ar žmonės ir toliau sugebės juos įpirkti. Dabar kainos kilo nesmarkiai, nes būstų buvo pastatyta labai daug.

„Labai didelė pasiūla, iš esmės, stabdo tą kainų augimą“, – pabrėžė ekonomistė.

LNK stop kadras

Pasak ekspertės, vidutinė šeima Vilniuje gali įpirkti 63 kvadratinių metrų būstą. Tačiau pats butų dydis vis mažėja.

„Jeigu, sakykime, dviejų kambarių butas prieš dešimt metų – toks tipinis, naujos statybos – buvo apie 50 kvadratinių metrų, dabar jis telpa į 40–45, nes tiek baldai, tiek mūsų visa buitinė technika, kompiuteriai, telefonai tapo mažesni“, – kalbėjo nekilnojamojo turto ekspertas Marius Čiulada.

Daugėja ir žmonių, kurie būstą perka ne tik gyvenimui, bet ir taip investuoja.

„Tas investuotojas atsargesnis, bet vėl sugrįžta į tą nekilnojamojo turto investicijų rinką“, – teigė M. Čiulada.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Populiariausi mikrorajonai yra Pilaitė, Pašilaičiai, Naujamiestis, Žirmūnai, tačiau pirkėjams ne visada pasiseka gauti butą norimoje vietoje, nes kai kuriuose mikrorajonuose sunku gauti sklypą.

„Sklypų pardavėjai turi kažkokius aukštus lūkesčius kainoms, o kai pasižiūri, ką ten gali padaryti, vystytojai mato, kad ta kaina turėtų būti gerokai mažesnė“, – aiškino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Nors planuojama, kad pardavimai augs, tačiau pokyčių pirkėjai neišvengs. Gali augti ne tik kainos, bet ir lėtėti statybų procesas.

„Dideli projektai – tokie kaip poligonai, karinės infrastruktūros objektai, kur Krašto apsaugos ministerija labai aktyviai veikia – tikrai rinkoje atsikąs didelę dalį tiek darbuotojų, tiek darbo jėgos, tiek ir medžiagų“, – nurodė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.

Pasak ekspertų, paskutinį kartą tokia gera nekilnojamojo turto situacija Vilniuje buvo tik prieš pandemiją.