Sėkmingas projektas yra tuomet, įsitikinusi bendrovės „AG studija“ architektė G. Akelienė, kai pasiekiama harmonija tarp pastato vidinių erdvių, geros proporcijos pastato tūrio ir architektūrinės išraiškos. Visi išvardinti dėmenys leidžia užsakovui turėti kokybišką gyvenamąjį namą. Kurdami savo svajonių namus, pasitikėkite pasirinktu „savo“ architektu, tik tuomet pasieksite geriausią rezultatą, rašoma pranešime spaudai.

„Pirmiausia kiekvienas, kuris svajoja pasistatyti svajonių namą, turėtų susitikti su architektu ir pasikalbėti apie savo svajones, išdėstyti viziją, o ne ieškoti pavyzdžių internete“, – sako G. Akelienė.

Architekto pasirinkimas yra svarbus žingsnis į svajonių namą. Pirmiausia, tai turi būti savo profesijai atsidavęs profesionalas, kuris perteiks savo geriausias patirtis, žinias ir idėjas, taip pat nukreips, padės susivokti, skirs laiko bendravimui ir, žinoma, techniniam projekto atlikimui, kurio detalumas ir išsamumas padės sėkmingiau ir greičiau vystyti projektą statybos aikštelėje.

Svarbu ne kambarių kiekis

Gyvenę kelių kambarių bute, žmonės paprastai ima namą planuoti nuo kambarių skaičiaus. Architektė G. Akelienė siūlo pakeisti požiūrį ir dėmesio centre turėti ne patalpas, o šeimos narius ir jų poreikius.

„Ne žmogus yra namui, o namas žmogui. Todėl pirmiausia reikia susėsti ir aptarti, kokie yra šeimos poreikiai – taigi reikia planuoti namą, kuris tenkintų poreikius. Tokia yra svajonių namo pradžia, – sako architektė, pabrėždama, kad naujos kokybės gyvenimo naujame name nevalia planuoti pagal gyvenimo daugiabučiame name standartus ir kokybę. – Ir dar patarčiau poreikius aiškintis ir juos realizuoti planuojant namą ne patiems, o sykiu su profesionalais. Žmogus žino savo poreikius, o architektas turi žinių, kurios padeda sudaryti profesionalią schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šeimos gyvenimo scenarijų, sudėlios pagal kiekvieno šeimos nario poreikius, paversdamas juos patalpomis ir erdvėmis. Tai yra užtikrintas būdas pasistatyti namą, kurio erdvės būtų idealiai pritaikytos to namo gyventojams.“

Kai apsibrėšite pirminius poreikius, tada ateis investicijų eilė.

Padėdama susiorientuoti, architektė G. Akelienė siūlo klausimyną, į kurio klausimus pirmiausia atsako šeimos nariai vieni, o tada aptaria su architektu. Tai yra elementarūs klausimai, bet jie padeda susisteminti poreikius bei mintis ir pačiam užsakovui pamatyti galimą perspektyvą, kur kas realiau suvokti būsimas erdves.

1. Padarykite reikiamų patalpų sąrašą.

2. Virtuvės vizija (uždara, atvira, pusiau uždara). Ar reikia virtuvės „salos“?

3. Pagalbinės patalpos: šaltas sandėliukas (įrankiams, žoliapjovei ir pan.), skalbykla-dujinė katilinė, rūbinė (viena didelė ar dvi mažesnės), sandėliukas prie virtuvės?

4. Garažas. Keliems automobiliams?

5. Ar turite papildomų pomėgių, kurių įrangai reikalinga vieta?

6. Bendras namo plotas, koks jis turėtų būti?

7. Ar reikalingas židinys? Akvariumas? Vieta pianinui?

8. Šildymo sistema.

9. Ar planuojate pasirengti projektą su visomis inžinerinėmis dalimis: šildymu, vėdinimu, oro kondicionavimu, vandentiekiu, nuotekomis ir elektra?

10. Gyvenamojo namo architektūrinė vizija (modernus, klasikinis, pan.).

Kada skaičiuoti pinigus?

Architektė G. Akelienė piniginius dalykus pataria kol kas palikti ramybėje. Pirmiausia, išsiaiškinus poreikius, reikia galvoti ir planuoti plotą. 

„Pirmiausia apsibrėžkite pirminius poreikius: kiek žmonių gyvens name, taigi kiek šeimos nariams reikės privačių erdvių, kokios reikia svetainės, ar reikia darbo kabineto, automobilius statysite garaže ar stumsite į pastogę ir panašiai, – sako G. Akelienė. – Kai apsibrėšite pirminius poreikius, tada ateis investicijų eilė. Ir čia lems ne tik „norime prabangaus“, „norime vidutinės klasės namo“. Kiekvienas iš mūsų skirtingai įsivaizduojame, kas yra prabangus arba vidutinės klasės namas, tad svarbu išsiaiškinti, ką tai reiškia konkrečiam žmogui.“ 

Šeimai, turinčiai vaikų, yra svarbūs vaikų kambariai. Ir čia jau neužtenka norėti vienokio ar kitokio ploto. Reikia išsiaiškinti ir tai, ką vaikas mėgsta, kokių daiktų jis turės savo kambaryje – tai lems ir jo plotą, kurį pasiūlys architektas. Analogiškai planuojamas ir kitų šeimos narių kambarių dydis, vieta. 

Kaip pastebi G. Akelienė, reta šeima, gal viena iš dešimties, planuoja patalpas trečiajai kartai – tėvams. O kai toks poreikis išsakomas, dažnai garbaus amžiaus tėvams planuojamas atskiras korpusas ar kambarys. 

Kam statyti tris namus?

Visuotinai žinomas posakis, kad tik trečias namas yra toks, kuris atitinka visus poreikius. Tačiau mūsų žmonės planuoja vieną namą visam gyvenimui, pastebi G. Akelienė, nes skaičiuoja pinigus. Retas kuris stato namą gyvenimui „čia ir dabar“, nes vėliau bus kitas.

 Viena iš dešimties šeimų planuoja patalpas trečiai kartai – tėvams.

„Kada žmogus stato namą? Paprastai iki savo 40-mečio, o po kelerių ar keliolikos metų imasi jį rekonstruoti arba stato naują, – sako architektė. – Dar ir dėl būsimų pokyčių siūlau labai gerai pagalvoti, kokio ploto namas bus, nereikėtų jo „išpūsti“ dirbtinai su nereikalingomis ar pernelyg didelėmis patalpomis. Ateina laikas, kai vaikai užauga ir išeina iš namų – šeimos namas lieka dviem žmonėms, o dalis kambarių praranda intensyvaus gyvenimo funkciją.“

Architektė sako, kad optimalus šeimos namas galėtų būti iki 170 kv. metrų gyvenamojo ploto, tada jame nebus per daug erdvių ir likus dviem šeimos nariams. Didelį namą ne tik sunku išlaikyti, bet jis yra ir nefunkcionalus. 

„Galbūt verta gyventi šiek tiek pasispaudus, kol yra vaikų, ir erdviau, kai lieka du ar trys žmonės“, – pataria G. Akelienė. 

Verta rinktis vieno aukšto namą

Retai kas besirenka šeimos namui daugiau negu du aukštus. Geriausias variantas – vieno arba dviejų aukštų namas. Patogiausias, G. Akelienės nuomone, yra vieno aukšto namas, bet tam ne visada užtenka sklypo.

„Jeigu tik galima suprojektuoti vieno aukšto namus, siūloma statyti tik vieno aukšto namą, – dalijasi architektė. – Tai patogiau net ir jaunam žmogui, auginančiam vaikus. Bus patogu ir tuomet, jeigu šeimos namuose teks apsigyventi tėvams“, – sako G. Akelienė, pastebėdama, kad tokio namo pigesnė ir statyba, nes nebereikia tam tikrų elementų, pavyzdžiui, laiptų, – tai yra pakankamai brangus statybos elementas. Tačiau vis tik vyrauja dviejų aukštų šeimos namai, nors architektai tokius siūlo statyti tik tuomet, kai kitaip neleidžia sklypo dydis ar konfigūracija.

Kodėl verta pasiginčyti?

Ieškant sklype vietos namui, reikia teisingai jį orientuoti pasaulio šalių atžvilgiu, atsižvelgiant į sklypo konfigūraciją. Tai reiškia įvertinti, kokios patalpos kurioje pusėje bus rengiamos. Patalpos viduje, anot architektės, yra tarsi atskiras kūrinys, kurį lemia patys namo gyventojai, bet svarbiausia – patalpų turi būti tiek, kiek reikia, o jų funkcija ir tarpusavio ryšys – patogus.

„Viena šeima virtuvėje mėgsta būti sykiu, kai ruošiamas maistas, užuosti jo kvapą, kita – prašo uždaros erdvės, – sako G. Akelienė. – Čia taisyklių nėra – tik šeimos sutarimas. Tačiau būtina, mano įsitikinimu, prie virtuvės turėti sandėliuką, kur sudėta papildoma virtuvės technika, maisto produktai, galbūt dar vienas šaldytuvas. Kita vertus, uždarei sandėliuko duris ir lieka švari, tvarkinga virtuvė. Atskirą patalpą arba net kelias reikia planuoti rūbinei, reikia galvoti ir apie pagalbines patalpas.“

Dabartinės namų katilinės nė iš tolo nebeprimena anų laikų anglimis užverstų nešvarių patalpų. Dabar tai yra švarios patalpos, kuriose galima įrengti ir skalbyklą.

Sandėliukas visuomet pravers įrankiams, žoliapjovei, kitiems ūkio padargams. Tačiau gerai reikia pagalvoti, ar tikrai reikia židinio, ar bus akvariumas, kiti atraktyvūs dalykai, kaip sauna ar sporto salė, kurie gali būti naudojami kad ir tik sykį per metus.

Profesionalai pataria įrengti atskiras vonios bei tualeto patalpas tėvams, vaikams ir svečiams. Dažnai vaikų sanitarinis mazgas dubliuojamas su svečių tualetu. 

Norintiems name turėti židinį, reikia priminti, kad tai ne tik romantika, bet ir šiukšlės, malkos, priežiūra. Žinoma, jeigu esate ugnies mylėtojai, būtinai įsirenkite židinį!

Architektė pataria tokiais atvejais gerai pagalvoti, ar tikrai reikia vienos ar kitos paskirties patalpų, atraktyvių dalykų. 

„Terasa, manau, yra būtina, patogu išeiti, ji yra ant žemės ir terasoje verda gyvenimas. Tačiau visai kas kita balkonas. Jei jau jis yra, tai dažniausiai projektuojamas prie pagrindinio miegamojo ir žmonės į jį tikrai eina labai retai, gal dukart per 10 metų, – pastebi architektė. – Jeigu gražūs vaizdai, tai nebūtina jais grožėtis iš balkono – galima tiesiog pro langą. Kita vertus, Lietuvoje ne tiek ir daug gero oro sėdėti balkone ir medituoti. Tiesiog nėra ką daryti balkone, kai turi kiemą, terasą.“ 

Universalus dizainas

Turint savo namą, norisi juo naudotis patogiai, kad kuo mažiau reikėtų pastangų, fizinių jėgų. Namas tarnauja žmogui, bet ne žmogus namui.

Yra namų, kurie statomi gražiose, tačiau sudėtingose gamtinėse sąlygose – sklypų reljefas nelygus ir su dideliais aukščių skirtumais. Tokiuose sklypuose projektuojami pastatai, turintys kelis tūrius skirtinguose aukščiuose, tai verčia įrengti laiptus, kurie tampa problema tiek mažiems vaikams, tiek garbaus amžiaus žmonėms, tiek apsirgus, nekalbant apie žmones, turinčius judėjimo negalią. Kaip tik dėl tos priežasties patogiausiu laikomas vieno aukšto namas. 

Labai retai kas benori namo su rūsiu. Prie jo prisirišę yra vyresniosios kartos atstovai, jie neįsivaizduoja savo gyvenimo be to. Tačiau ne vienas užsakovas, pamatęs rūsio įrengimo sąmatą, atsisako šios idėjos. 

Rūsiai iš gyvenamų namų pamažu išgyvendinami.

„Rūsiai iš gyvenamų namų pamažu išgyvendinami, pradėjo nykti poreikis. Ir kam jų reikia – pamatai, laiptai, papildomos išlaidos“, – dėlioja architektė G. Akelienė, kalbėdama apie patogų gyvenimą, kurį leidžia sukurti universalaus dizaino principas, ir detales, kurios buitį padaro sudėtingesne.

Būdingiausios klaidos

• Žmogus prisiriša prie kokio nors projekto, aptikto internetinėje erdvėje, ir, nepaisant to, kad toks namas galbūt netinka jo sklypui, netinka pagal sklypo konfigūraciją, patalpų išdėstymą pasaulio šalių atžvilgiu, reljefą, vis tiek bando „pritraukti“ architektą prie savo susikurtos vizijos. Tokie „pritempimai“ paprastai baigiasi nusivylimu. 

• Nesutinkate su tuo, ką siūlo architektas? Pagyvenkite su ta mintimi, paieškokite informacijos, dar kartą pasikalbėkite su architektu ir tik tuomet apsispręskite.

• Jeigu matote, kad neužsimezgė žmogiškas ryšys su architektu, ieškokite kito. Svajonių namą pastatysite tik tuomet, kai su architektu susikalbėsite. Bet tai nereiškia, kad jis turi užsakovui vien tik pritarti.

• Architektą reikia rinktis atsakingai, nesiorientuojant į pigiausius sprendinius. Gal ir sutaupysite dabar, bet ne statybos aikštelėje. Taip galutiniame variante sumokėsite brangiau. Statydami šeimos svajonių namą, labai gerai subalansuokite kainos ir kokybės santykį.

• Geras statybos darbų rangovas retai kardinaliai keičia projekto sprendinius.