Penkerius metus Jungtiniuose Arabų Emyratuose statytas "Burj Dubai" dangoraižis pasistiebė 818 metrų ir keliais šimtais metrų aplenkė savo pirmtakus tapdamas aukščiausiu pasaulio pastatu.

Betono, plieno ir stiklo bokštas gerokai lenkia Taivano sostinėje Taibėjuje stūksantį dangoraižį "Taipei 101", kurio aukštis – 508 metrai. Tiesa, statytojai iki atidarymo oficialiai neskelbė, koks tikslus naujojo milžino ūgis. Pastato viršūnė buvo kuriama jį statant.

Dangoraižį suprojektavusios Čikagoje įsikūrusios firmos "Skidmore, Owings and Merrill" atstovai tikino, kad pavyko pasiekti didesnį aukštį, nei patys įsivaizdavo. Esą pasimokę, dabar galėtų pastatyti ir kilometro aukščio statinį.

Dangoraižyje įsikurs viešbučiai, biurai ir prekybos centrai daugiau kaip tūkstantis butų. 123 ir 124 aukštai palikti vestibiuliams, apžvalgos aikštelėms.

Giedrą dieną bokštas matyti iš 100 km atstumo, o iš 124-ojo aukšto matyti teritorijos maždaug 80 km spinduliu. Oro temperatūra ties pastato viršutiniais aukštais 8 laipsniais žemesnė nei apačioje.

Apskaičiuota, kad pastato fasadui sunaudotu stiklu galima būtų užkloti 17 amerikietiško futbolo aikščių, juos nuvalyti užtrunka 7–8 savaites. Vėdinimo sistemose per metus susidarančio vandens kondensato užtektų užpildyti 20 olimpinius standartus atitinkančių baseinų. Dangoraižio vanduo bus naudojamas laistyti.

2004 m. dangoraižio pamatą vienu metu pradėjo statyti 2 tūkst. žmonių. Artėjant prie finišo ir įrengiant interjerą 2009 m. pabaigoje darbavosi 14 tūkst. žmonių, kurie atstovavo 45 tautybėms ir kalbėjo 35 kalbomis.

Statybinės medžiagos gabentos iš Kinijos, Italijos, Brazilijos, Vokietijos. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad pastatas atsiėjo 1,5 mlrd. dolerių.

Milžinišką smailės pavidalo dangoraižį "Burj Dubai" statė nekilnojamojo turto kompanija "Emaar", iš dalies priklausanti valstybei.

Skelbiama, kad Kinija, Saudo Arabija ir Kuveitas jau planuoja statyti dar aukštesnius pastatus, viršijančius 1000 m ribą.

Architektas Audrius Ambrasas, aukščiausio Lietuvos pastato – 148,5 m aukščio verslo centro "Europa" kūrėjas:

Aišku, kad statyti dangoraižį sunkiau nei žemus pastatus, bet tai tikrai nėra architektūros šedevras. Apie aukštus pastatus kalbama su perdėta pompastika. Atsižvelgiant į inžineriją, aukštas pastatas nuo neaukšto skiriasi tuo, kad pastatą veikia ne tik žemės trauka, bet ir šoninės jėgos, tai yra, vėjas. Taigi, skaičiavimai visai kitokie, kitokios apkrovos. Tokių aukštų statinių kūrimas – jau ne visai architektūra. Manau, tai labiau inžinerijos įrenginys, jame atsispindi techniniai pasiekimai, panašiai, kaip kuriant raketą ar lėktuvą. Architektūra – tai erdvių, aplinkos kūrimas žmogui. Ypač aukšti pastatai yra egoistiški, jų statybai ir eksploatacijai sueikvojama labai daug įvairių pastangų, pradedant minties galia ir baigiant energetiniais resursais. Mano galva, tai tam tikra prasme yra ėjimas prieš gamtą. Tokiam pastatui atjungus energijos šaltinius, jis negalėtų egzistuoti, nes jis turi nuolat siurbti energiją – slėgiui palaikyti, oro srautams užtikrinti, liftams funkcionuoti. Žmogus, įsigijęs butą 800 m aukštyje, per savo langus nelabai ką ir mato, nes vaizdas – ūkuose. Dėl to ir sakau, kad iškreiptai dangoraižiais žavimasi. Jie pradėti statyti ekonomikos pagrindu, tausojant žemę, tačiau peraugo į ambicijų demonstravimą. Kompiuterių amžiuje galima apskaičiuoti, kad pastatas nejudėtų, nevibruotų. Tai didelio daikto kūrimas, jo estetika – daiktinė. Aš sakau – o kam to reikia? Netgi skaičiau straipsnį, kad pagal dangoraižių dydį galima prognozuoti ekonomikos krizes.