Modernų, daugiau nei 10 tūkst. kv. m ploto "Green Hall" verslo centrą prie sostinės Upės ir Studentų gatvių statantys verslininkai į rinką žengia su neįprastu šūkiu: "Kuo mažiau nuomininkų."

"Tikimės, kad po metų ar dvejų jame įsikurs tik viena ar dvi bendrovės. Tai įmonės, kurių centrinės būstinės veiks būtent čia. Nesivaikome nuomininkų, kuriems reikia po keliasdešimt kvadratinių metrų ploto", – sakė bendrovės "Resolution", konsultuojančios projekto plėtotojus, generalinis direktorius Ričardas Čepas.

Galimi nuomininkai – finansiškai stabilios, žinomos tarptautinės bendrovės, kurių padaliniai veikia Lietuvoje, taip pat teisininkų, finansų ir konsultacinės įmonės.

Projektą plėtojančios bendrovės "Pastatų idėjų įgyvendinimas" direktoriaus Tado Dovbyšo teigimu, kol kas moderniame statinyje įsikurs keliolika įmonių, kurios nuomosis mažesnius plotus. Šiuo metu jau pasirašytos penkios sutartys, pagal kurias išnuomota maždaug pusė nuomai skirto ploto.

100 mln. litų vertės modernų stiklo statinį suprojektavęs architektas Steenas Enrico Andersenas iš Danijos architektų studijos "PLH arkitekter", Vilniaus biurų rinkai irgi pasiūlė novatoriškų, šiuo metu populiarių ekologiškų ir energiją taupančių sprendimų.

Ant pastato stogo žadama įrengti ir modernų saulės kolektorių, kuris užims net 600 kv. m plotą. Suskaičiuota, kad 80 kv. m ploto toks įrenginys vienam biuro kv. metrui pagamins apie 12000 kWh energijos per metus. Pastatui ketinama parinkti tokią įrangą, kuri tiktų mūsų šalies klimatui.

Architektas S.E.Andersenas atkreipė dėmesį, jog elipsės formos pastato dvigubas stiklinis fasadas padės apsaugoti, kad tiesioginiai saulės spinduliai nepatektų į vidų, todėl patalpos neįkais, jas reikės mažiau vėsinti. Tai leis mažiau energijos naudoti patalpų šildymui ir vėsinimui.

T.Dovbyšo teigimu, kitų metų birželį planuojamas baigti "Green Hall" biurų pastatas nuo kitų biurų skirsis tuo, jog jame bus sunaudojama vidutiniškai 10–15 proc. mažiau energijos nei įprasta.

Biuro planas keičiasi

S.E.Andersenas, Danijos architektų studijos "PLH arkitekter" architektas

Kiekvienas biurus projektuojantis architektas turi pagalvoti, kaip jausis jame dirbantis žmogus. Vilniaus biurai neturi išskirtinių akcentų, jie primena bokštus, bet ploto viename aukšte yra pernelyg mažai. Tarkim, Londone pastatyto biurų pastato vieno aukšto plotas siekia kelis tūkstančius kv. metrų, o Vilniuje – vos kelis šimtus.

Juk vietoj vieno ilgo koridoriaus su dvylika kabinetų galima įrengti patogesnį biurą. Dirbantis žmogus turi turėti asmeninės erdvės, kurioje galėtų dirbti susikaupęs, turėtų galimybę atskiroje patalpoje su kolegomis susėsti prie kavos puodelio, aptarti darbo reikalus, o dar kitoje erdvėje – rengti susitikimus su klientais. Todėl svarbu, kad biurai būtų kuo atviresni, taip pat būtų funkcionaliai suplanuotos zonos, kiekviena detalė išnaudota kūrybiškai.

Lietuvą greitai turėtų pasiekti Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse vyraujanti požiūris, kad darbdavys, kviečiantis dirbti specialistą, turi jam pasiūlyti patogią darbo aplinką.