Sutaupytos lėšos šildymui negreitai atperka investicijas namo renovacijai. Vis dėlto atnaujinti senus daugiabučius reikia ne vien dėl šilumos taupymo – netvarkomi jie tiesiog paliks žmones benamiais.

Siūlo įsikišti valdžiai

„Šildymui per sezoną sutaupau 850 litų, o renovacija metams kainuoja 2,3 tūkst. litų. Renovacija reikalinga ne vien šildymo išlaidoms mažinti. Juk neremontuojamas namas tiesiog sugrius“, – perspėja savo daugiabučio namo Prienuose renovacijai vadovavęs bendrijos pirmininkas Leonardas Puodžiuvėlis.

Pasak jo, šildymo sezonu sąskaitos už šilumą sumažėja maždaug perpus, tačiau šildoma apie 5 mėnesius, o už renovacijos darbus reikia mokėti ištisus metus.

Nors jo penkiaaukščiam namui pavyko įvykdyti milžinišką darbą – apšiltinti stogą, sienas, balkonus, pakeisti langus, tačiau patyręs bendrijos pirmininkas įsitikinęs, kad esamomis aplinkybėmis renovacija netaps masinė.

„Be tam tikros prievartos, valdžios įsikišimo, rezultato nebus. Namai greičiau sugrius, nei susikurs bendrijos, pasirengs projektus, skelbs konkursus ir juos įgyvendins. Skaičiai labai akivaizdūs. Valdžia tai turi spręsti visiškai kitaip, neužkabinti šios naštos likimo į daugiabutį namą sumestiems žmonėms“, – tiesiai šviesiai kalbėjo vyras.

Pasak jo, nebūnant šios srities profesionalais, gyventojams visą procesą suorganizuoti per sunku. „Viskas priklauso nuo to, ar atsiranda žmogus, kuris imasi sunkią naštą ant savo pečių. Tai gali būti nebent žvalus pensininkas, kuris dar pajėgia dirbti, bet turi galimybę namo reikalams skirti daug laiko“, – pridūrė L.Puodžiuvėlis.

Įdarbino administratorius

Renovaciją „stumiantys“ specialistai mano, šio proceso galėtų imtis daugiabučius namus administruojančios įmonės. Kol kas tai daroma vangiai. Tiesa, tokiu pasuko Ignalina, kurioje renovavimo ėmėsi savivaldybės įmonė „Ignalinos butų ūkis“. Šiai įmonei suteikta visiška iniciatyvos ir organizavimo teisė.

Ji atrinko 53 „kiauriausius“ namus – daugiausia šilumos energijos suvartojančius daugiabučius Ignalinoje, Dūkšto miestelyje ir Vidiškių kaime ir parengė jiems energinio naudingumo sertifikatus ir investicijų planus. Pusšimtį namų ketinama modernizuoti per ateinančius metus.

Ignalinoje jau atnaujinti 8 namai, dar 7 – atnaujinami. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA) skelbia, kad šioje savivaldybėje prasidės pirmoji Lietuvoje kvartalinė renovacija, kai iniciatyvos ir organizavimo teisė suteikiama savivaldybės įsteigtoms bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonėms, kurios gali imti kreditus savo vardu ir įgyvendinti daugiabučių namų renovavimo projektus.

Šiuo atveju namo gyventojams nereikia asmeniškai prisiimti finansinių įsipareigojimų – užtenka susirinkime nuspręsti ir protokolu užfiksuoti įsipareigojimą mokėti kredito įmokas ir palūkanas už daugiabučio namo modernizavimo darbus.

Šalia valstybės JESSICA programos teikiamos 30 proc. kompensacijos už rangos darbus (pasiekus reikalaujamą energinio efektyvumo klasę) ignaliniečiams papildomai 15 proc. kompensuojama iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo. Teigiama, kad, sudėjus visas valstybės kompensacijas už dokumentų rengimą, parama gyventojams sudaro apie 50 proc. visų renovacijos išlaidų. Skaičiuojama, kad atrinktų 53 Ignalinos rajono daugiabučių atnaujinimas iš viso kainuos 33,9 mln. litų.

Per kelis metus – visi namai?

Pasiekti, kad atnaujinami būtų ne pavieniai namai pirmūnai, o ištisi kvartalai, siekia ne viena savivaldybė. Štai Druskininkai prieš kelis mėnesius skelbė, kad ši savivaldybė pirmoji šalyje pradėjo įgyvendinti plataus masto daugiabučių namų atnaujinimo ir jų energinio efektyvumo didinimo projektą.

Esą pirmiausia bus atnaujinti daugiau kaip 30 Druskininkų centre esančio kvartalo daugiabučių namų.

Savivaldybė savo lėšomis apsiėmė parengti kiekvieno namo investicinius planus, kitus techninius dokumentus rengs BUPA. Teigiama, kad gyventojams teliks nuspręsti, ar jie sutinka dengti 70 proc. renovavimo darbų kainos.

Jeigu gyventojai pritars, Druskininkų savivaldybė inicijuos modernizuoti ne tik namus, bet ir kvartalų viešąją infrastruktūrą – sutvarkys automobilių stovėjimo aikšteles šalia namų, apšvietimą, vaikų žaidimo aikšteles, želdinius ir įvažas.

Per porą metų Druskininkų savivaldybė, jeigu būstų renovacijai pritars gyventojai, planuoja renovuoti visus daugiau nei pustrečio šimto kurorto daugiabučių.

Norint pavarvinti seilę, toli važiuoti nereikia. Jonava pačiame miesto centre puikuojasi atnaujintais daugiabučiais. Šiam suvargusiam miestui pasisekė, nes pagal Vidaus reikalų ministerijos kuruojamą priemonę ES struktūrinių fondų pinigais apmokama net 85 proc. visų daugiabučių mamų renovacijos darbų.

Ši parama buvo tik skirta vadinamosioms probleminėms teritorijoms. Tai yra tiems šalies regionams, kuriuose palyginti didesnis nedarbas ir žemesnis pragyvenimo lygis. Gavę solidžią paramą, gyventojai ilgai nesispyriojo ir pasirūpino savo būstų kokybe bei ilgaamžiškumu.

Suteiks pradinį įnašą

Kaunas jau ne pirmus metus pasišovęs išsiūbuoti daugiabučių atnaujinimą kvartalais, tačiau pagrindinė darbų organizavimo ir finansavimo našta vis tiek tenka patiems gyventojams, procesas neišjuda.

Miesto savivaldybė sumanė šiek tiek patalkinti žmonėms – išvaduoti juos nuo pradinio kapitalo. Kauno miesto tarybai bus teikiamas tvirtinti projektas, kad savivaldybė padengtų projektų rengimo išlaidas kvartalinėje renovacijoje dalyvaujantiems namams. Tam miesto biudžete būtų numatyta apie 3 mln. litų – maždaug tiek gali kainuoti investicinių projektų parengimas 120 daugiabučių namų, kurie yra įtraukti į atrinktus renovuotinus kvartalus.

Kad būtų atnaujinami ne tik pavieniai namai, bet ir kvartalas bei jų infrastruktūra, tam turi pritarti gyventojai ir pradėti savo namo atnaujinimą. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) vyriausiosios specialistės Jolitos Maženienės teigimu, pradžiai, tai yra dokumentams parengti, namas turi surinkti apie 20–30 tūkst. litų. Jie kompensuojami tik įgyvendinus projektą, bet pradžiai namas tokių lėšų neturi.

Projektų rengimo išlaidos žmonėms grąžinamos, bet tik tada, kaip įvykdomi renovacijos darbai, žmonės dažnai neturi pradinio kapitalo šiems dokumentams rengti. Tad savivaldybė šiuos darbus apmokėtų, o vėliau lėšas susigrąžintų.

Pavyzdiniai kvartalai atnaujinti galėtų būti nebent per penkmetį, ir tik tuo atveju, jei gyventojai pritars. Kvartalų infrastruktūra bus tvarkoma tada, kai susiburs ir savo namus nutars atnaujinti visi kvartalo namai. Tuomet įmonės savo lėšomis atnaujins magistralinius tinklus, savivaldybės lėšomis bus tvarkoma infrastruktūra: klojami takai, įrengiamos vaikų žaidimo, automobilių stovėjimo aikštelės. Kaip pavyzdiniai kvartalai atrinkti tie, kuriuose jau yra atnaujintų daugiabučių.

Atimtų kompensacijas

Renovacijos propagandininkai įsitikinę, kad yra daugybė sunkiai besiverčiančių žmonių, kurie priešinasi renovavimui net nežinodami, kad jiems tai gali nieko nekainuoti. Daugelis nežino, kokios turi būti pajamos, kad galėtų pretenduoti į paramą.

Be to, kauniečiai imasi iniciatyvos duoti niuksą socialiai remtiniems asmenims, kuriems kompensuojamos šildymo išlaidos ir jie nesuinteresuoti namo šiltinimu, o be jų parašo darbai neprasideda.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vygaudo Molio teigimu, Kauno miesto savivaldybė pasiryžusi ištaisyti šį nesusipratimą ir žada siūlyti Vyriausybei keisti teisės aktus: tie žmonės, kurie gauna kompensacijas už būsto šildymą, bet nepritaria renovacijai, turi netekti kompensacijos.

V.Molis tvirtina, kad reikalingas prievartos mechanizmas. Jei tokios renovacijos sąlygos būtų siūlomos 1–2 butų namams, abejojančiųjų nebūtų, skiriama milijardinė valstybės parama kaipmat būtų išgraibstyta. „Pats šiltinausi savo 20 senumo namą, bet niekas nieko man nekompensavo, o daugiabučiai namai turi galimybę gauti iki 50 proc. kompensaciją“, – kalbėjo V.Molis.

Vieno pirmųjų Kaune atnaujinto P.Lukšio gatvės 4-ojo namo bendrijos pirmininkas Olegas Mackevičius pasakojo, kad jo name kone trečdalis gyventojų gauna paramą, ir patys už renovavimo darbus nemoka – tai už juos padaro valstybė.

Savas žmogus – patikimiau

A.Ramanausko-Vanago gatvės 3-iojo namo bendrijos pirmininkas Zenonas Baranauskas įsitikinęs, kad atiduoti namą svetimam asmeniui ar įmonei – rizikinga, nes jis sieks kuo daugiau išplauti pinigų. Jo namui buvo apskaičiuota 2,3 mln. litų sąmata, o jis sugebėjo išsiversti su 1,8 mln. litų. Be to, beveik iki pat pabaigos buvo stengiamasi apsieiti be banko paskolų.

„Nenulipau nuo pastolių“, – prisimena bendrijos pirmininkas, įdėmiai prižiūrėjęs statybininkų darbą. Bendrija iš viso skelbė 7 konkursus ir atskiriems darbams rinkosi skirtingus rangovus. Z.Baranauskas atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, jog namas būtų atnaujintas kompleksiškai, priešingu atveju norimo efekto nebus.

BUPA vyriausiojo specialisto Žydrūno Vilčinsko duomenimis, Kaune baigti renovuoti 64 daugiabučiai namai, dar 61 daugiabučio gyventojai jau apsisprendė dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo programoje ir parengė investicinius planus. 15 namų šiuo metu jau vyksta rangos darbai, 32 daugiabučiai perka techninius darbų projektus ir turėtų atnaujinimo darbus pradėti pavasarį, dar 40-ies daugiabučių investicinius planus jau patvirtino BUPA. Iš viso Kaune šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. renovuotinų daugiabučių namų.

Kauno miesto savivaldybės atrinkti kvartalai

Kovo 11-osios gatvės, Pramonės prospekto ir Draugystės gatvės trikampis, kuris apima 32 daugiabučius, 2 darželius ir mokyklą.

K.Škirpos kvartalas su 37 daugiabučiais ir 3 darželiais.

P.Lukšio kvartalas su 31 daugiabučiu ir darželiu.