Būsto rinka klestėtų kaip klestėjusi. Yra tik dvi priežastys, dėl kurių atsidūrėme bemaž nepavydėtinoje padėtyje: bankai vengia suteikti klientams paskolas, o turto vertintojai savo ataskaitose pernelyg smarkiai numuša būsto vertę. Taip tvirtina nekilnojamojo turto agentūrų atstovai, kurie sako turintys išties daug klientų, tačiau negalintys jiems padėti nusipirkti svajonių būstą dėl bankų abejingumo.

Įžvelgia susitarimą

Lietuvos vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto įmonių asociacijos prezidentas Gediminas Bareika sakė pastarąjį pusmetį sulaukęs šimtų klientų, tačiau niekuo negalėjęs jiems padėti.

"Pateikiame prašymą bankui dėl paskolos išdavimo ir gauname neigiamą atsakymą. Kodėl - niekas nesiteikia paaiškinti. Kartais tik užsimena, jog per mažos pajamos, nors pagal oficialiai keliamus reikalavimus sąlygos įvykdomos", - stebėjosi G.Bareika.
Nekilnojamojo turto specialistas pažėrė ir daugiau kaltinimų bankams. Jo įsitikinimu, bankai tarpusavyje yra susitarę laikytis bendros politikos nekredituoti būsto, kol rinkoje padėtis nėra labai stabili. Be to, vienodai sugriežtino sąlygas: nebepriima kaip užstato žemės ūkio paskirties žemės, finansuoja nedidelę būsto vertės dalį.

"Nesuprantu, ko baiminamasi. Juk ir patys bankai tvirtina, kad blogų paskolų portfelis nedidėja. Tai kur čia galima įžvelgti kokią nors grėsmę? Manau, kad susidariusia padėtimi turėtų susidomėti konkurencijos tarnyba. Nesakau, kad paskolos turėtų būti teikiamos į nieką neatsižvelgiant, pernelyg liberaliai. Bet gal šitaip daroma, kad būtų leista pasipelnyti mažoms kredito įstaigoms, kurios skolina už labai didelius procentus?" - svarstė G.Bareika.

G.Bareika sutiko, kad infliacija paveikė žmonių pajamas, jie labiau planuoja, kaip ir kur leisti pinigus. Tačiau kaip pagrindinius būsto rinkos sąstingio kaltininkus jis vis tiek įvardija bankus. Anot nekilnojamojo turto eksperto, iš gyventojų dabar prašoma ne tik įkeisti turtą, kurio vertė būna daug didesnė nei išduodama paskola. Bankai reikalauja, kad žmogus laiduotų paskolą visu likusiu savo turtu.

Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto įmonių asociacijos vadovas ketina kreiptis į Lietuvos banko vadovybę, kad ši atkreiptų dėmesį į paskolų davėjų savivalę.

Agentūros apsiriko

Bankai kategoriškai nenori sutikti su nuomone, kad nepavydėtinoje padėtyje būsto rinka atsidūrė dėl jų kaltės. "DnB NORD" banko atstovas Ričardas Butkus patikino, kad bankai dėl susiklosčiusios padėties niekuo dėti.

"Rinka tikrai nestovi vietoje, žmonės būstus perka. Gal kiek mažiau, nes nebeliko spekuliantų. O tie, kuriems būsto iš tiesų reikia, gal kaip tik mano, jog pats laikas dabar jį įsigyti, nes kainos kiek sumažėjusios. Kai dėl bankų, procedūros išliko tokios pačios, tik sąlygos kiek sugriežtėjo", - teigė R.Butkus.

Jo nuomone, nekilnojamojo turto agentūros, atsidūrusios duobėje, pačios dėl to kaltos. Jos prisipirko žemės ūkio paskirties sklypų pamiškėse, pelkėtose vietose, galvodamos, jog turtas tik brangs ir nuolat bus paklausus. Tačiau pasirodė, jog ne visose vietose apsimoka gyvenamuosius namus statyti.

Vardydamas banko reikalavimus R.Butkus vis dėlto sutiko, kad pokyčių esama. Pirmiausia kur kas atidžiau vertinamas kredituojamas turtas. Be to, keliami didesni reikalavimai gyventojų pajamoms, pavieniais atvejais reikalaujama didesnio pradinio įnašo. Kaip žinoma, nebeteikiamos paskolos žemės ūkio paskirties sklypams pirkti.

Pajuto sumažėjimą

Bankai neslepia, kad klientų, norinčių imti būsto paskolas, gerokai sumažėjo. Tačiau viliamasi, kad žmonių aktyvumas nedings - jie tik laukia, kada kris kainos.
SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas sutiko, kad įtakos turi sugriežtinti bankų reikalavimai. Lietuvos banko duomenimis, fiziniams asmenims suteiktų paskolų portfelio augimas sumažėjo. Šių metų pirmą pusmetį paskolų portfelis padidėjo 3,1 mlrd. litų - 1,1 mlrd. litų mažiau, nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

"Bankai pagrįstai griežtina sąlygas. Kyla palūkanų norma, keičiasi šalies ekonominė padėtis ir norinčių pasiskolinti finansinės galimybės bei gyventojų lūkesčiai. Visa tai vyko praėjusiais metais, tebevyksta ir dabar. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiuo metu bankų būsto paskolų portfelio augimas mažėja - gyventojų lūkesčiai, jog kainos gali mažėti. Arba jie nėra įsitikinę, kad būstas vertas tos kainos, kurios prašo pardavėjas", - kalbėjo J. Murauskas.

Kita priežastis, anot bankininko, yra gyventojų galimybės imti būsto paskolas ir tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus. Bankas vykdo atsakingą kreditavimo politiką, todėl bendrąsias kreditavimo sąlygas nustato ir peržiūri atsižvelgdamas į esamus būsto kainų pokyčius, prognozuojamą infliacijos lygį, gyventojų pajamų kitimo tendencijas.

Vertinant kliento finansines galimybes imti kreditą pirmiausia atsižvelgiama į tai, kiek žmogus gauna pajamų, ar jis turi kitų finansinių įsipareigojimų, ar laiku juos vykdo.
Šiuo metu būsto paskola suteikiama, jei atėmus grąžinamos paskolos įmokos sumą vienam šeimos asmeniui Vilniuje lieka ne mažiau kaip 750 litų, Kaune, Klaipėdoje - 675 litai, kituose miestuose - 525 litai. Toks minimalus pajamų dydis nustatytas 2007 m. gruodį.