Neseniai atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė lietuvių išmeta visas elektronines atliekas į buitinių atliekų konteinerius, 13 proc. jas kaupia, vos daugiau nei trečdalis jas atiduoda perdirbėjams. Greitai jas bus galima pristatyti pardavėjams.

Parduotuvėms – papildoma pareiga

Elektros ir elektronine įranga laikomi visi prietaisai, kuriems veikti reikalingas elektros tinklas, baterijos arba elektromagnetiniai laukai. Taip pat prietaisai, kurie skirti kurti, perduoti, išmatuoti tas sroves bei laukus. Tai ir skalbyklės, viryklės, šaldytuvai, televizoriai, monitoriai, įvairi kompiuterių technika, garso įranga, lygintuvai, skrudintuvai, maišikliai, elektriniai įrankiai, žaislai, šviestuvai, žibintuvėliai bei kita.

Kaip teisingai reikėtų atsikratyti šiais nereikalingais daiktais? Ar vežti juos į pavojingų atliekų aikšteles yra vienintelis būdas?

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) vadovas Giedrius Mikulskas paaiškino, kad, vadovaujantis šiandien galiojančiais įstatymais, įmonė, platinanti elektroninę įrangą, galvaninius elementus ar akumuliatorius, privalo iš vartotojų priimti tokią pat seną įrangą santykiu 1:1 su nauju perkamu daiktu.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios įstatymas, įpareigosiantis elektroninės įrangos platintojus priimti analogišką seną nenaudojamą elektroniką, nepriklausomai nuo to, ar perki parduotuvėje tokią naują prekę, ar ne. Pavyzdžiui, jei universalus prekybos centras prekiauja mikrobangų krosnelėmis, jis besąlygiškai turės priimti iš gyventojų senas mikrobangų krosneles.

„Gali būti, kad ne visi gyventojai tiksliai žino savo teises, o įrangos platintojai ne visada matomoje vietoje pateikia informaciją apie galimybę pristatyti senus daiktus“, – svarstė G.Mikulskas, paklaustas, ar ir dabar visos parduotuvės priimtų seną krosnelę, jei pirkėjas čia pirko naują.

Vis dėlto jis patikino, kad dauguma elektroniką platinančių įmonių, kurios priklauso EEPA, jau šiandien neribotai priima seną įrangą. Apie tai galima teirautis parduotuvių informacijos centruose.

Kenkia pradėję irti

„Konteineriai, į kuriuos be darbuotojo pagalbos gyventojas galėtų išmesti seną įrangą, nestatomi, nes įranga yra grobstoma, ardoma ir galiausiai nežinia kur padedama“, – paaiškino G.Mikulskas.

Elektronika, kol ji yra veikianti, neyra, neveikiama atmosferos reiškinių – drėgmės, oro temperatūros pokyčių. „Nėra taip, kad naujas daiktas visiškai nekenkia. Visos elektromagnetinės bangos veikia žmones. Tik galbūt poveikis nėra didelis arba ne iš karto jaučiamas. Antai yra žinoma, kad ir mobilieji telefonai nėra visiškai nekenksmingi“, – pridūrė G.Mikulskas.

Neatsakingai išmesta elektroninė įranga yra ne šiaip sunkiai suyranti šiukšlė. „Nuo tos minutės, kai elektronika atsiranda šiukšlyne, ji pati savaime nepasidaro kenksminga. Kenkti ji pradeda tada, kai joje esančios dalys pradeda rūdyti, irti, plisti į aplinką – orą, vandenį, dirvožemį, augalus, gyvūnų organizmus“, – paaiškino pašnekovas ir priminė, kad kai kurios detalės yra pagamintos iš sunkiųjų metalų.

G.Mikulskas nepataria ir namuose kaupti senos nenaudojamos elektroninės įrangos. „Iš seno, neveikiančio šaldytuvo gali pradėti varvėti kenksmingi skysčiai“, – pavyzdį pateikė EEPA vadovas.

Surenka ir nelegalai

Išsivysčiusiose šalyse, pasak G.Mikulsko, žmonėms net nekyla minčių seną laikrodį, radijo imtuvą ar televizorių švystelėti į bendrą buitinių atliekų konteinerį, nes jiems rūpi poveikis aplinkai. Galbūt nebūtina kiekvieną bateriją ar kitą smulkų daiktą skubėti pristatyti į juos surenkančią įmonę. Galima jais atsikratyti kur nors sandėliuke sukaupus keletą tokių daiktų.

Seną įrangą galima išvežti į savivaldybių įsteigtas pavojingų atliekų surinkimo aikšteles. „Deja, šių aikštelių Lietuvoje labai trūksta, todėl kuriame savo elektronikos surinkimo vietų tinklą. Tikimės, kad žmonės taps atsakingesni ir suras galimybę tinkamai atsikratyti senais daiktais“, – viliasi EEPA vadovas.

Tiesa, Lietuvoje egzistuoja ne tik legalūs, licencijas turintys, bet ir nelegalūs elektronikos surinkėjai, kurie siūlosi žmonėms nemokamai išgabenti senus šaldytuvus ir kita.

„Tie, kam rūpi aplinka, turėtų pasidomėti, ar įmonė, kuriai jis atiduoda seną daiktą, turi teisę užsiimti tokia veikla. Nelegalūs surinkėjai dažniausiai nededa skelbimų, jie važiuoja per kaimus ir tiesiogiai teiraujasi gyventojų, ar jie turi kuo atsikratyti“, – komentavo G.Mikulskas. Nelegalūs surinkėjai, išardę prietaisus, pasiima tai, kas vertinga, o kur nukeliauja likusios atliekos – galima tik spėlioti.

Faktai apie elektronines atliekas

Gaminant elektrinius ir elektroninius prietaisus sunaudojama įvairių metalų, plastiko, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų ir pan. Daugelis šių medžiagų, padarius jas nekenksmingas, gali būti perdirbtos ir panaudotos pakartotinai.

Į sąvartynus išmesti ar netinkamai ardomi elektroniniai prietaisai, irdami į aplinką išskiria ypač pavojingas medžiagas: sunkiuosius metalus, plastikus, ozono sluoksnį ardančias dujas (freonus), nervų sistemą galintį pažeisti šviną, o smegenis – kadmį. Ypač neigiamų padarinių žmogaus organizmui gali turėti vandens telkinius ir dirvožemį užteršiantis gyvsidabris bei tepalai ir plastikai.

Lietuvoje elektroninės atliekos atskirai renkamos aštuonerius metus. Oficialios statistikos duomenimis, per metus surenkama maždaug 10–12 tūkst. tonų šių atliekų. Tai sudaro tik apie 30–40 proc. visų atliekų, susidarančių šalyje. Likusios atliekos patenka į sąvartynus arba nelegalias supirktuves. Nelegaliai elektronines atliekas superkantys ir ardantys asmenys siekia išgauti tik vertingas antrines žaliavas.

2011 m. mūsų šalies gyventojai tinkamai perdirbti daugiausia atidavė stambios buitinės technikos (šaldytuvų, viryklių, skalbyklių ir pan.) – 6500 tonų. Įvairios IT ir telekomunikacijų įrangos bei televizorių ir monitorių atiduota 2700 tonų, o elektrinių ir elektroninių įrankių surinkta beveik 900 tonų. Mažiausiai surenkama žaislų ir smulkių namų apyvokos prietaisų, kuriuos lengva išmesti tiesiog į šiukšlių dėžę.

2012 m. kovą bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 46 proc. lietuvių visas elektronines atliekas išmeta su komunalinėmis atliekomis, o 13 proc. jas kaupia sandėlyje, garaže ar sode. Vos šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų elektronines atliekas atiduoda jas perdirbančioms įmonėms.

Elektronines atliekas galima atiduoti visose šios įrangos prekybos vietose (jose perkant naują prietaisą), savivaldybių stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse bei EEPA ir jos partnerių atliekų surinkimo vietose. Stambiagabaritė įranga gali būti išvežta tiesiai iš namų ar biurų, paskambinus tel. 8 695 55 111 ir sutarus tinkamą laiką.