Puikios šiluminės savybės, nedidelė kaina ir ekologija – tokie pagrindiniai namo iš šiaudų pranašumai prieš tradicinę statybą.

Pabėgo iš miesto

„Galime pasidžiaugti, kad šiaudiniai namai statomi. Ir jie sparčiai populiarėja tarp įvairiausių socialinių sluoksnių žmonių – studentų, pensininkų, verslininkų“, – pasakojo vienas iš šiaudinės statybos pradininkų Lietuvoje Jonas Kačerauskas.

Jo teigimu, pirmą kartą apsilankius statomame, dar netinkuotame šiaudiniame name, jis pajuto iki tol nepatirtą jausmą. Svarbiausia tuo metu jam buvo statomo namuko kaina, kuri atrodė visiškai nesuvokiama įprastinių statybinių kainų kontekste.

Viskas prasidėjo 2004 m., kai J.Kačerauskui kilo mintis pačiam pastatyti tokį namą iš šiaudų savo šeimai. Jauna šeimyna nebenorėjo gyventi daugiabutyje, tad išsikėlė į gamtos apsuptį Vilniaus rajone. Čia ir pradėta statyti pirmąjį šiaudinį namą.

„Pagal išsilavinimą esu teisininkas, tačiau pagal profesiją – statybininkas. Pirmasis namukas išėjo kreivas šleivas, tačiau statytas savo rankomis. Tai buvo karkasinis namas, be pamatų – tiesiog ant žolės susitempiau akmenis ir ant jų pradėjau statyti“, – statybą prisiminė J.Kačerauskas.

Vyras namą statė su draugų pagalba, o pagrindinę statybinę medžiagą, šiaudų briketus, vežėsi iš Anykščių rajono. Juos vyras gavo už dyką, kainavo tik transportas.

„Šiaudus kišau, kur netingėjau, – į sienas, grindis. Namą aptinkavome moliu – norėjosi išlaikyti natūralios statybos principus. Tai turi būti kvėpuojantis namas. Aišku, jis turėjo daugiau trūkumų, nei statomi dabar. Šitas 160 kv. m namukas man kainavo iki 10 tūkst. litų“, – teigė J.Kačerauskas.

Stovi šimtmečius

Nors namas, kaip sako jo statytojas, buvo neišbaigtas, šeimyna jau turėjo stogą virš galvos. Persikėlę čia gyventi jie susilaukė ir atžalų.

2007 m. jį susirado žmogus, kuris taip pat pageidavo šiaudinio namo. J.Kačerauskas pirmą kartą panaudojo dvigubo karkaso technologiją su šiaudiniu užpildu. Šio namo apdailai buvo pasirinktas ne molis ar kalkės, tačiau medinės lentelės. Hobis po truputėlį virto verslu ir pragyvenimo šaltiniu.

„Kalbant apie tinkavimą moliu, teko šiek teik nusivilti, nes mūsų šalies klimato sąlygos šiai medžiagai yra šiek tiek per žiaurios“, – sakė statytojas.

Dar po dvejų metų J.Kačerauskas su kolega Domantu Sūrkiu pastatė ir pirmąjį šaudinį-skydinį namą. Kauno rajone įrengtas 150 kv. m namukas iškilo per kelias dienas – skydinė statyba labai greita. Atvežtus sunkvežimiu šiaudinius skydus tereikia surinkti ir namas kyla akyse.

Tiesa, tai kainuoja brangiau nei statant iš šiaudinių briketų.

Šiaudiniam namui, pasak meistro, svarbiausia – geri batai ir kepurė, t. y. geras pamatas ir sandarus stogas. Šiaudų dūlėjimo procesas gali trukti ir 200 metų, tad namas savo ilgaamžiškumu prilygsta mūriniam.

„Vienas toks namas, statytas dar 1863 m., JAV stovi iki šiol. Dabar technologijos ir priemonės bei medžiagos gerokai tobulesnės, tad galima tikėtis dar ilgesnio amžiaus“, – sakė J.Kačerauskas.

Ne vien namai

„Šiaudininkai“ stato ne vien namus. Vienas kūrinių, kuriais J.Kačerauskas labai didžiuojasi – Palangoje, vienoje alinėje, pastatytas ūkinės paskirties statinukas.

Autoriui buvo leista laisvai improvizuoti – molio tinku apdirbtose sienose gausu ne tik dekoratyvinių elementų, bet ir kiek netikėtų sprendimų. Vienas tokių – įmūryti tušti stikliniai buteliai, kurie, žvelgiant iš vidaus, dieną šviečia.

Kitas kiek netikėtas meistro kūrinys – Kauno rajone stovinti šiaudinė pirtis. Ji prišyla itin greitai. Viskas atlikta be jokių įprastinių sandarinimo medžiagų.

Dar vienas namas-eksperimentas – jo kolegos Audrio Kručio vadinamasis saulės namas. Po ilgų svarstymų paveldėtoje žemėje, apie 15 km nuo Kauno, Kručių šeima iš pradžių ryžosi pasistatyti nedidelį vasarnamį. Kartu tai buvo ir tebėra eksperimentinis kūrinys, kuriame vis dar ieškoma sprendimų, kaip maksimaliai išnaudoti gamtos teikiamas dovanas – namas itin gerai prišyla nuo saulės šviesos.

Išskleistas tarsi vėduoklė, siaurajame gale visiškai uždaras, o plačiajame – atsiveriantis vitrininiais langais vieno aukšto namas iš yra vos 36 kv. m ploto.

Pagrindinė tokio namo taisyklė – langai įrengti į pietų pusę.

Atgal į miestą

„Vėliau mes su Domantu (Sūrkiu – red.) nusprendėme žengti į Vilnių. Čia pastatėme dviejų aukštų šiaudinį-skydinį namą. Jis iš išorės visiškai nesiskiria nuo aplinkinių namų. Uždėtas struktūrinis tinkas, gal kažkiek keistai atrodo užapvalinti kampai. Viduje namas taip pat niekuo nesiskiria nuo įprasto statinio – jame gyvena dvi šeimos“, – pasakojo J.Kačerauskas.

Jo teigimu, šaltąjį 2010 m. gruodį abi šeimynos už tokio namo dujinį šildymą sumokėjo 260 litų.

2011 m. Prienų rajone pastatytas dar vienas šiaudinio namo variantas – vidinėmis namo pertvaroms panaudotos plaušmolis. Namas apšildytas šiaudais – jie eina per grindis, sienas bei lubas.

Šiam namui taip pat panaudota per 3 tūkst. nedegto molio plytų. Jas statytojai patys gamino ir džiovino saulėje, tačiau minėjo, kad tokį malonumą galima leisti tik statant sau, nes kitur jį naudoti yra tiesiog per brangu.

„Patirtis parodė, kad tai įdomus procesas, bet tai yra brangu“, – sakė statytojas.

Nebeatsimena skaičiaus

Vienas meniškiausių šiaudinių pastatų – Vilniaus Pilaitės mikrorajone iškilusios „Beepart“ kūrybinės meno dirbtuvės. Ant keturių kolonų besiremianti erdvė – sukomponuoti trys jūriniai konteineriai.

„Konteineriai sujungti, viduje kai kur išpjauti. Viskas apdėta šiaudais – namas netinkuotas, nes jis turi tik laikino statinio leidimą. Miesto valdžiai paprašius jį patraukti, statinį bet kada galima greitai perkelti į kitą vietą. Atvažiuotume, išsirinktume šiaudus, viską susidėtume ir išvažiuotume“, – sakė J.Kačerauskas.

Vienas paskutinių statinių – praėjusiais metais pradėtas statyti 12 m skersmens apvalus namas Kernavėje.

Statytojo teigimu, pats namo savininkas buvo įsijungęs į statybos procesą – formavo vidines pertvaras. Tai dar vienas šiaudinio namo pranašumas, kad pats savininkas gali tapti architektu.

Dauguma šiaudinių namų sienų – nevisiškai lygios, tačiau savo išvaizda gyvos.

Pats J.Kačerauskas šiuo metu gyvena medyje įkeltame „inkile“. 18 kv. m šiaudinis namas – visiškai civilizuotas. Čia galima rasti dušą, tualetą.

„Norėjau gyventi aukščiau dangaus. Vieni dėl to gyvena dangoraižiuose, aš pasirinkau medį. Net nebežinau, kiek tiksliai pastačiau šiaudinių namų. Džiugu, kad “šiaudininkų„ judėjimas vyksta“, – sakė J.Kačerauskas.

Šiaudinukų pranašumai prieš tradicinę statybą

Savo charakteristikomis šiaudinukai ne tik kad nenusileidžia įprastos statybos namams, bet pagal kai kurias kategorijas net juos lenkia. Šiaudinės nutinkuotos sienos varža skirtingose valstybėse yra nurodoma nuo 7 iki 9 m²×K/W. Tokia siena labai gerai izoliuoja garsą ir atitinka aukščiausius, t. y. ypač gero akustinio komforto sąlygų klasės A pastatų išorinėms sienoms keliamus reikalavimus.

Taip pat ji yra sunkiai degi, mat, esant atitinkamoms apkrovoms, ji atlaiko pusantros valandos ir ilgesnius tiesioginio veikimo ugnimi bandymus.

Statytojai pabrėžia ir teigiamas šių namų bioenergetines savybes.

Šiaudinukai gali būti pigūs, vidutinės kainos arba labai brangūs. Pigius šiaudinius namus renkasi daug pinigų neturintys žmonės, o jau gerokai brangesnių namų kategorijai priskiriami vadinamieji ekskliuzyviniai šiaudiniai namai.