Žemę dar kloja sniegas, o prekyba sėklomis įsibėgėja. Dažnam daržininkui teko patirti, kad pasėjus daržovę ji nesudygo. Sėklos – loterija, tačiau sėti ir auginti daržoves reikia išmoningai, įsiklausant į gamtą.
Apsidrausti – keli pakeliai
Sėklų – tiek lietuviškų, tiek importinių – pasiūla labai didelė. Reikia gerai išstudijuoti, kas parašyta ant pakelio: įsitikinti, ar galiojimo laikas nepasibaigęs, atkreipti dėmesį, kur ir kada jas reikia sėti.
Aleksandro Stulginskio universiteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros docentė Liudmila Kmitienė pati yra ne kartą įsitikinusi, kad prekyboje pasitaiko prastų sėklų, kai kurių firmų sėklų ji pati nebeperka. Docentė taip pat patyrė, kad pasėjus vieną daržovę, išdygo visai kita.
Net ir mėgėjiškai daržininkaujant ir nenorint rizikuoti derliumi, verta įsigyti kelių firmų, kelių veislių tos pačios daržovės sėklų. L.Kmitienė pataria neišmesti tuščių sėklų pakelių. Reikėtų pasižymėti sąsiuvinyje, kur ir kas buvo pasėta, bei stebėti, kurios sėklos dygo geriau, kurių derlius kokybiškesnis. Ilgainiui išaiškės mėgstamos veislės, patikimi sėklų gamintojai.
Agurkų sėklos sendinamos
Jei parašyta, kad sėklos yra beicuotos, pasak L.Kmitienės, vadinasi, sėklos yra specialiai apdirbtos ir apsaugotos nuo ligų. „Tokia sėkla išdygsta greitai, nesuserga. Būna, kad bedygdama sėkla suserga ir supūva“, – paaiškino pašnekovė. Beicuotos sėklos dažniausiai būna dar ir spalvotos. Beriant jas į dirvą, jos geriau matosi, lengviau sekti, kad nebūtų pasėta per tankiai ar per retai.
Beicuotos sėklos pakuojamos keliuose pakeliuose. Popierinis maišelis – viso labo yra etiketė, o viduje įdėta dar viena, hermetiška pakuotė, kurioje subertos sėklos. Kaip teigė L.Kmitienė, pradarius pakelį, beicuotas sėklas reikia pasėti tais pačiais metais.
Kai kurios neapdirbtos sėklos dygsta palaikytos iki dvejų metų, o kai kurioms patinka ilgiau „bręsti“.
„Sakome, kad agurkų sėklas reikia panešioti kišenėje. Tai yra, nusipirkti ir palaikyti namuose bent metus ar dvejus, tada jos būna daigesnės. Bet tai būdinga tik agurkams“, – perspėjo daržininkė. Kitos sėklos, pavyzdžiui, salotų, morkų, po dvejų metų pasensta ir būna nedaigios.
Pomidorams šiltnamis nebūtinas
Sėklos kokybė – tik pradinis įnašas į sėkmingą derlių. Reikia nepamiršti sėjos laiko, sėjomainos, tręšimo, priežiūros.
Norintiesiems užsiauginti sodinukų, daržininkė pataria būti kantresniems ir nesistengti sėti juos kuo anksčiau. „Vėliau pasėjus, jie gaus daugiau šviesos ir šilumos, daigeliai greičiau išaugs ir bus kokybiškesni. Kovo mėnesį verta sėti nebent salierus, jų sėklos labai smulkios ir ilgai dygsta. Norint užauginti didelį saliero šakniavaisį, reikia turėti gerą daigą“, – mokė daržininkė.
Jos įsitikinimu, nereikia skubėti sėti ir pomidorų. Užauginti daigams, kol jie sukraus pirmą žiedyną, reikia maždaug 70 dienų. L.Kmitienės teigimu, per anksti pasėjus pomidorus, sodinukai išstypsta, perauga.
Persodinti pomidorus į lauką, kaip teigė daržininkė, reikia ne anksčiau, nei pražysta alyvos, tai yra, maždaug birželio pradžioje.
„Šiltnamiai pas daugelį nešildomi, todėl per anksti sodinti pomidorus į šiltnamį – taip pat nepatartina. Anksčiausiai tai galima daryti balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje“, – teigė docentė.
Apskritai, pašnekovės nuomone, pomidorus nebūtina auginti šiltnamyje, nes jie mėgsta skersvėjus. Todėl šiems augalams užtenka priedangos iš viršaus, galus paliekant atvirus. Pomidorams reikalinga optimali šiluma – 19–20 laipsnių.
Žirniai šalčio nebijo
Kai kurios daržovės turi tradicinį sėjimo laiką. Antai svogūnai turėtų būti sėjami per Stasines, tai yra, gegužės 8-ąją. Kitas orientyras – šalpusniai. Kai jie pražysta, galima sėti tiek svogūnus, tiek morkas.
Per anksti pasėti ir šalnų gavę burokėliai tais pačiais metais sužydės, o turėtų tai daryti tik antraisiais metais. Todėl burokėlius reikia sėti, kai pradeda žaliuoti ieva. Tai yra, balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.
Pupelės – šilumamėgis, ne mūsų kraštų augalas. Pupeles galima sėti, tik kai sužydi alyvos. Štai žirnius galima sėti kuo anksčiau, tuomet per sezoną galima nuimti ir du derlius.
Krapus, salotas galima sėti labai anksti, kad ir rudenį. Ridikėlius taip pat reikia sėti kuo anksčiau, nes pasėti vidurvasarį jie tuoj pat pražysta nespėję suformuoti šakniavaisio. Ridikėlius dar galima sėti vėlai rudenį.
Ir piktžolės reikalingos
Prekyboje yra parduodamos ir ekologiškos sėklos. Deja, tai nelemia būsimo derliaus ekologiškumo, visa priklauso nuo jų priežiūros.
„Jei daržovių niekuo netręšime, nereiškia, kad jos bus ekologiškos. Daržovėms reikia azoto, kalio, fosforo. Augalų mityba turi būti subalansuota“, – aiškino daržininkė. Fosforo ir kalio Lietuvos dirvose, L.Kmitienės žiniomis, pakanka. Papildomai davus azoto, tai yra, mėšlo, papildomai tręšti nebūtina. Tiesa, jei mėšlu patręšiama per gausiai, daržovėse pasigamina daugiau nitratų.
„Nitratai – tai biologinis produktas, ne cheminis. Nitratų baimė pas mus šiek tiek išpūsta“, – pastebėjo Aleksandro Stulginskio universiteto atstovė. Tręšti daržoves, pasak jos, labai gerai metus pastovėjusiu kompostu.
Dalis žmonių bando užauginti derlių netradiciškai, vadovaudamiesi vadinamosios gamtinės žemdirbystės dėsniais. Tai yra, kai žemė aplink augalus ne ravima, o mulčiuojama.
„Tai labai senas žemės dirbimo būdas. Ant žemės užklota organinė medžiaga, pavyzdžiui, šienas ar nupjauta veja, supūva ir šiek tiek praturtina dirvą. Dalis žmonių nuo seno yra pamėgę mulčiuoti braškes. Keičiasi laikai, keičiasi mados, tačiau dar daug dalykų yra neištirta“, – komentavo L.Kmitienė.
Specialistė pastebėjo, kad tinkamas sąlygas augti susikuria ir patys augalai. „Nemažai daržovių turi labai didelę lapiją ir pačios stelbia piktžoles, tad nereikia jų nei mulčiuoti, nei preciziškai išravėti. Piktžolės irgi reikalingos. Kai kurie amerikiečiai žemės per daug nearia, įsėja į griovelį ir augina daržoves tarp piktžolių, augalai vieni kitiems padeda“, – pasakojo daržininkė.
Naujausi komentarai