„2011 m. spalio 1 d. mane sukandžiojo Donato S. šuo, kurį jis vedžiojo be antsnukio, be pavadėlio. Šuns savininkas paliko mane sukandžiotą, nesuteikė pagalbos, neiškvietė greitosios. Mane sukandžiojo miške, apie kilometrą nuo namų. Sutelkusi paskutines jėgas grįžau namo pati. Išsikviečiau policiją, kuri svarstė aktą ir skyrė šuns savininkui 500 litų baudą. Tačiau nuo tos baudos man skausmai nesumažėjo, vaistai neatpigo. Tais pinigais (bauda) pasinaudojo valstybė, ji pasipelnė iš mano nelaimės. Savininkas neatlygino man išlaidų už autobuso talonėlius, kai reikėjo važiuoti į ligoninę perrišti rankos, taip pat už vaistus, kurių reikėjo gydymui. Ar galiu per teismus prisiteisti visas išlaidas už gydymą? Ar galima prisiteisti atlyginti moralinę žalą, kokia tai galėtų būti suma?“, - klausia skaitytoja Aldona.

Atsako advokatė Marytė Vietaitė

Civilinio Kodekso 6.267 str. numatyta, kad už gyvūnų padarytą žalą atsako šių gyvūnų savininkai. Jie privalo atlyginti tiek jūsų patirtą turtinę, tiek neturtinę žalą. Dėl patirtos žalos atlyginimo jūs galite kreiptis į teismą su ieškiniu pagal savo gyvenamąją vietą. Prie ieškinio pridedami dokumentai, pagrindžiantys ieškinyje nurodomas aplinkybes, patirtos žalos dydį. Ieškinyje nurodytas aplinkybes galite įrodinėti ir liudytojų parodymais, kuriuos atsivesite į teismo posėdį. Priteisiamos neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į jūsų patirtus sužalojimus, nepatogumus, skausmą, dvasinius išgyvenimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi jums kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl jūsų sveikatai padarytos žalos atlyginimo žyminio mokesčio mokėti nereikės, todėl prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį jūs galite nuspręsti pati, įvertindama anksčiau nurodytus faktorius.