Medelyno "Tado ūkis" kraštovaizdžio specialistė Kristina Cvilikienė apžvelgia svarbiausius darbus, kurių šiuo metu turėtume nepamiršti atlikti savo soduose.

Paruošti žiemojimui

Vienas svarbiausių rudens darbų sode – augalų paruošimas žiemai. Svarbu nepamiršti pasirūpinti avietėmis ir stačiastiebėmis gervuogėmis. Remontantinės avietės jau baigė derėti, tad drąsiai galite nukirpti baigusius derėti jų ūglius (kad turėtume du derlius), taip pat ir vasarinių aviečių bei gervuogių ūglius.

Nors daugelis vaismedžių balinimo darbus nukelia pavasarį, visgi rekomenduojama juos atlikti rudenį.

Nugenėtų vaismedžių šaknis naudinga mulčiuoti durpėmis. Jei pranašaujama vėsi žiema, vaismedžius reikėtų uždengti ir taip apsaugoti nuo šalnų. Neuždengti medžiai labai nukenčia, o ypač tie, kurie turi paviršutinę šaknų sistemą.

Dar vienas svarbus darbas rudenį – sutvarkyti braškes ir žemuoges, net jei jos remontantinės ir dar yra pasipuošusios uogytėmis. Šios uogos jau vandeningos ir nebeskanios, tad jas galima drąsiai nukirpti. Sutvarkę uogakrūmius, sugrėbkite šalia esančius lapus ir mulčiuokite augalus.

Vaismedžių genėjimą kraštovaizdžio specialistė rekomenduoja atidėti ankstyvam pavasariui – vasario–kovo mėnesiams.

Lapus paverskime trąša

Nors dauguma sodininkų teigia, kad reikia sugrėbti visus nukritusius lapus, tačiau to daryti nebūtina. Sugrėbti lapus galima tada, kai sode auga mažai vaismedžių.

Tačiau, jei augalai pasiskirstę dideliame plote ar sodas užima keliasdešimt arų, jų grėbti nebūtina: lapus galima nupurkšti azotine trąša – karbamidu. Jis sudegina visus lapus, kurie vėliau sudyla ir virsta natūralia trąša.

Vaismedžių purškimas

Svarbu atminti, kad būtina prevencija nuo ligų ir kenkėjų – augalų purškimas. Augalų purškimui puikiai tiks karbamidas, vario ar geležies sulfatas. Rudenį labai rekomenduojama nupurkšti vaismedžius, o ypač tuos, kurie sirgo šią vasarą ar buvo pažeisti kenkėjų.

K.Cvilikienė siūlo pasinaudoti tokiu receptu: 700 g karbamido sumaišykite su 10 l vandens ir juo purkškite vaismedžius. Papildomai į šį tirpalą galite įmaišyti vario ar geležies sulfato: 500 g pasirinkto sulfato sumaišykite su 10 l vandens ir minėtu kiekiu karbamido mišiniu. Priklausomai nuo to, kiek vaismedžių planuojate nupurkšti, mišinio proporcijas atitinkamai galite sumažinti. Jei sodas nenukentėjo nuo ligų ar kenkėjų, tirpalo koncentraciją taip pat galite sumažinti: imti 400 g karbamido ir 200 g sulfato.

Nors purkšti galima daugelį augalų, yra keletas, kurių specialistė iš savo patirties nepataria purkšti. Tai – šilauogės, visžaliai augalai, rododendrai, persikai.

Purkšti reikėtų kamienus (visus plyšelius, žieves, rieves), lapus (jei tokių vis dar yra), medžių pomedžius, taip pat pomedžiuose likusius lapus.

Jei medžiai yra seni, labai apsamanoję, apkerpėję, reikia purkšti visą medį: kuo didesnę jo dalį nupurkšite, tuo geriau, nes samanose knibždėte knibžda kenkėjų. Nuo nupurkšto medžio samanos gražiai nusilups ir medis atrodys dailiau. Į mišinį, skirtą šiems medžiams nupurkšti, naudinga įpilti geležies sulfato.

Kraštovaizdžio specialistė Kristina su šiuo tirpalu rekomenduoja nupurkšti ir kompostuojamas atliekas, taip pat pakeltas lysves.

Palikime komforto būsenos

Prieš pat šalnas labai svarbu patikrinti, ar dirva yra drėgna. Tai padaryti nesudėtinga: išsikaskite kastuvo gylio duobelę, paimkite saują žemės ir suspauskite ją kumštyje. Atleiskite kumštį ir stebėkite: jei žemė išbyrės pro pirštus, tai reiškia, kad ji yra sausa. Tai ženklas, kad būtina palieti augalus, jog jie nenukentėtų ir neiššaltų.

Vyraujant šaltai, besniegei žiemai, augalai labai kenčia ir ima džiūti, sausa žemė paprasčiausiai užšąla. Siekdami apsaugoti augalus, prieš prasidedant šalčiams, gausiai palaistykite juos. Kad augalas jaustųsi gerai, neužtenka palaistyti tik viršutinio žemės sluoksnio: dirva turi būti gausiai prilieta 0,8–1 m gylyje. Tačiau, jei dirvoje vyrauja gruntiniai vandenys, tai papildomai augalų laistyti nereikia.

Kiek vandens reikia augalui? Pavyzdžiui, didesnei šilauogei reikia apie 20–40 l vandens, o žemaūgiui vaismedžiui – apie 100–160 l. Jei prieš šalčius vyraus sausra, nepatingėkite palaistyti ir viso sodo augalų. Nepagailėkite vandens – tai gali išgelbėti augalus. Ypač svarbu gausiai palaistyti rododendrus ir kitokius visžalius augalus.

Vaismedžių balinimas

Ne paslaptis, kad balinti medžiai atrodo išties dekoratyviai, tačiau pagrindinė balinimo paskirtis yra apsaugoti medžius nuo žievėplaišos ir nudegimų – žiemos ir ankstyvo pavasario, kai nuo saulės spindulių apsauganti lapija dėl natūralių priežasčių dar nėra susiformavusi. Nors daugelis vaismedžių balinimo darbus nukelia pavasariui, visgi rekomenduojama juos atlikti rudenį.

Svarbu paminėti, kad jaunų vaismedžių balinti nereikia. Jauną augaliuką nuo saulės spindulių galima apsaugoti paprasčiausiai šalia jo iš pietinės pusės įkalant storesnę plokščią lentą – ši užstos saulę ir taip apsaugos jauno vaismedžio kamieną. Galima vaismedžio kamieną apvynioti pagamintais bintais.

Kalbant apie senų vaismedžių balinimą, reikėtų iš anksto pagalvoti apie balinimo mišinį. Vaismedžių balinimo mišinių galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse. Į balinimo mišinį galima įpilti vario sulfato, kuris veikia kaip antiseptikas, tačiau jei medžius jau nupurškėte, papildomai jo naudoti nereikia.

Bus lengviau pavasarį

Jei pavasarį planuojate sodinti vaismedžius, svarbus darbas sode, kurį reikės atlikti, – paruošti duobes iš rudens. Reikia iškasti 50 x 70 cm dydžio duobę, į kurią galima įmesti apverstą velėną. Vėliau žemes sumaišyti su kompostinėmis žemėmis ir palikti iki pavasario. Duobėje esančios žemės susės natūraliai: tokiu būdu sodindami augalus pavasarį išvengsite klaidos, kai augalai pasodinami per giliai.

Pavasarį dažnai vyrauja nenuspėjami orai: kartais būna šilta, o kartais netikėtai iškrinta sniegas. Taigi, kol mus lepina išties puikus rudeniškas oras, naudinga atlikti kuo daugiau sodo darbų rudenį, kad vėliau, išaušus pavasariui, nereikėtų sukti galvos, kaip suspėti viską padaryti.