Daugiau nei dvejus metus savo svajonių būstą kūrusio klaipėdiečio sumanymai nepalieka abejingų – vienus verčia žavėtis, kitus stebina, o trečius net piktina. Kam ant grindų kloti granito plokštes, jei paskui jos bus uždengtos kita danga? Patyręs inžinierius statybininkas šypsojosi, jog namo statybose plušėję darbininkai to niekaip negalėjo suprasti ir užsakovo sprendimą palaikė kone šventvagyste.
Granitas – užslaptintas
Pašnekovas pasakojo, jog natūralus granitas po grindimis paslėptas tuose plotuose, virš kurių įrengti miegamieji. Mat šis akmuo esą neutralizuoja nepageidautiną požeminių vandenų srovių poveikį žmogaus organizmui.
Pirmame pastato aukšte išklijuota speciali izoliacija, skirta apsaugoti nuo grunte susikaupusių dujų raudono spinduliavimo.
"Ar to reikėjo, ar ne, apsidraudžiau – blogiau nebus. Kitiems gali pasirodyti, kad čia persistengta. Tačiau sveikata – brangiausias turtas. Žinau, kad jokios dujos nespinduliuoja, jokie vandenys neveikia. Oras ventiliuojamas ir kondicionuojamas, vanduo išvalytas", – šypsojosi verslininkas.
Uostamiesčio centre ramybės oazę savo šeimai sukūręs vyras apsirūpino ir kitomis įmantriomis technologijomis, palengvinančiomis buitį. Virtuvėje ir prieškambaryje įrengti specialūs siurbliai, kurie "suryja" sušluotus nešvarumus ar smulkias šiukšles. Bulvių lupenos ar kitos organinės atliekos susmulkinamos specialiu smulkintuvu ir užpiltos vandeniu keliauja tiesiai į kanalizaciją.
Namas leidžia tingėti
Savo būstą klaipėdietis juokais vadina tinginio namu. "Pastatei ir daugiau niekuo nereikia rūpintis", – aiškino pašnekovas.
Tad statinio fasade neatsitiktinai atsisakyta tinkuotų paviršių – pajūrio zonoje jie nepraktiški, kas kelerius metus reikėtų atnaujinti. Tais pačiais praktiškumo sumetimais pastato viduje langų rėmai mediniai, o iš lauko pusės – aliumininiai: tokių nereikės restauruoti ar dažyti. Ypatingas dėmesys skirtas ir garso bei šilumos izoliacijai. "Be abejo, pradinė investicija didelė, bet vėliau gyventi – pigu ir patogu", – patikino verslininkas.
Su didžiule kantrybe ir meile kurtas namas staigmena tapo ir klaipėdiečio šeimai. Žmonai ir trims atžaloms naująjį būstą verslininkas parodė tik tada, kai namai buvo visiškai įrengti. "Be abejo, neoficialias apklausas, kas ko norėtų, dariau, ir į pageidavimus buvo atsižvelgta", – juokėsi pašnekovas.
Būstą įrengti verslininkas patikėjo klaipėdiečiui interjero dizaineriui Eduardui Bytautui. Patyrę specialistai bemat surado bendrą kalbą. "Nereikėjo, kaip kartais tenka, krauju ginti, teisinti savo idėjų, buvo galima įgyvendinti ir sudėtingus sumanymus, kada reikia, profesionaliai pasitarti", – prisiminė E.Bytautas.
Iššūkiu tapo laiptai
Pirmame 270 kv. m ploto statinio aukšte įrengtas erdvus garažas su katiline, bendra svetainės ir valgomojo zona, virtuvė, darbo kambarys ir oranžerija. Antrame – trys šeimos miegamieji ir du vonios kambariai.
Pasak namų šeimininko, su dizaineriu iškart buvo sutarta, jog interjere derės klasikinis ir modernus stilius. "Nors manęs visiškas minimalizmas netenkina, žmona būtų norėjusi dar kiek daugiau klasikos", – šypsojosi verslininkas.
Vienu sudėtingesnių sprendimų tapo laiptų pakopos ir jų turėklai. Interjero kūrėjas prisipažino, jog buvo nelengva rasti meistrų, kurie sugebėtų techniškai įgyvendinti jo autorinį projektą. Turėklų viršutinė dalis buvo kurta kaip skulptūrinis elementas, kai sudėtingos plastikos linijos švelniai pereina iš vienos formos į kitą.
Užsakovas antrino, jog visame procese – pradedant projektavimu ir baigiant būsto įrengimu – siekta aukščiausios kokybės ir preciziškumo. "Esu pastatęs labai daug namų ir nemoku dirbti bet kaip. O jeigu nori kokybės, reikės palaukti", – samprotavo būsto šeimininkas.
Žinodamas šią užsakovo nuostatą E.Bytautas pasiūlė židinio apdailai naudoti marmurą su fosilijomis. "Tinkamo akmens neretai tenka palaukti keletą mėnesių. Todėl tiems, kurie neturi kantrybės, jo net nesiūlau", – sakė interjero kūrėjas.
Židinio akmens plokštumos meistriškai suderintos su ąžuolo faneruotės skydais, kiekviena briauna tiksliai susilieja į bendrą visumą. Visos techninės detalės, ventiliacijos grotelės išmoningai paslėptos nišoje.
Maitina naujos idėjos
Vengiant eklektiškumo, būsto erdvėse buvo derinamos medžiagos, spalviniai tonai, siekiama formų vienovės. Tad visuose namuose nuspręsta naudoti vienos rūšies – ąžuolo – medieną. Svetainėje ir suaugusiųjų miegamajame trumpaplaukį kailį imituojančiais tapetais akcentuotos atskiros sienos. Pastarojoje zonoje nepabūgta juodai pilko tono. Prie jo puikiai pritapo dailininko Alfredo Jurevičiaus išraiškingas darbas.
Būstą puošia nemažai tapybos kūrinių, kurie taip pat specialiai derinti prie konkrečių erdvių.
Po ilgų svarstymų, kaip miegamajame būtų galima paslėpti televizorių, galiausiai jis buvo įmontuotas sienos nišoje ir įrėmintas it paveikslas puošniu rėmu.
Vos prieš du mėnesius į naująjį būstą įsikėlęs verslininkas tikino, jog kol kas čia nemato jokių trūkumų ir nežinotų, ką reikėtų keisti. Tačiau vyras prisipažino, jog tai tikrai ne paskutinis jo šeimos namas.
"Netgi esu numatęs, kur jis galėtų stovėti. Būsimajame name svajoju įrengti ne tik geoterminį šildymą, bet ir saulės baterijas, sukonstruoti nedidelę vėjo jėgainę", – planais dalijosi užsispyrimo ir kūrybinės ugnelės nestokojantis klaipėdietis.
Naujausi komentarai