Vos peržengus tapytojos Dalios Čistovaitės namų slenkstį neįmanoma apsirikti – čia gyvena kūrybiškos sielos žmonės. Bemaž pusantrų metų būsto paieškoms sugaišę sutuoktiniai mano radę tinkamą medžiagą darniai gyvenamajai aplinkai susikurti.

Erdvė „apaugo“ pamažu

„Žinojome, ko ieškome. Be to, norėjosi, kad nereikėtų daug investuoti. Ir kai su Vasilijumi pamatėme šį butą, iš karto sau pasakėme – tai mūsų, – priminusi nusišypsojo Dalia. – Būstą įsigijome iš jaunos šeimos, kuri faktiškai nieko iš čia nepasiėmė. Tad atsisakėme to, kas mums netiko, ir susikūrėme savo erdvę, papildę ją tam tikromis detalėmis, baldais.“

Nors naujų daiktų neprireikė daug, anot D.Čistovaitės, jie į namus atėjo tarsi savaime, pamažu, ne iš bėdos, o tokie, kokių norėta.

„Neskubėjome, nesiplėšėme, po katalogus neieškojome. Tiesiog imi ir netyčia kažką randi. Nusprendėme, kad esame ne tokie turtingi, kad daiktus pirktume po antrą kartą. Žinau, kad jei man kažkas netiks, vis tiek negalėsiu su tuo susigyventi, teks išmesti“, – prisipažino pašnekovė.

Butas senos statybos „stalininio“ tipo pastate porą pirmiausia papirko aukštomis lubomis, dideliais langais, pro kuriuos beveik visą dieną šviečia saulė, o atšilus atsiveria gaivi medžių žaluma.

Norisi lengvai kvėpuoti

Nors ir nedidelis – maždaug 45 kv. m ploto – dviejų kambarių būstas atrodo erdvus ir patogus. Viena vertus, tai ir nemažas ankstesnių jo šeimininkų nuopelnas. Po kapitalinio remonto butas buvo iš esmės perprojektuotas, atsisakyta kai kurių sienų.

Naujiesiems būsto savininkams imponavo ir tai, jog erdvių apdailai panaudotos natūralios, kokybiškos medžiagos – medinės grindys, taip pat langų rėmai.

Pasak Dalios, buvo kiek netikėta, kad bendras vaizdas gali radikaliai pasikeisti vien po nedidelių korekcijų – kad ir juodą, gremėzdišką minkštąjį kampą svetainėje pakeitus šviesiu, plastiškesniu bei gerokai kompaktiškesniu baldu.

„Esame minimalistai, namuose turi būti lengva kvėpuoti. Tad norėjosi švarios, neužgriozdintos erdvės, juo labiau kad ir butas nėra didelis“, – pasakojo Dalia.

Spalvos skleidžia energiją

Dėl šios priežasties namuose saikinga ir kūrėjos darbų. „Netoliese turiu galeriją, paveikslų tikrai atsižiūriu, todėl plikos sienos namuose man netrukdo. Kaip tik norisi, kad akys pailsėtų“, – šypsojosi pašnekovė.

Nepaisant to, šių namų interjeras išduoda, kad jų gyventojai ypatingą dėmesį skiria detalėms, spalviniam koloritui. Ir nors aplinkoje nestinga ryškių akcentų, Dalia neneigė, jo jų būste apsilankę svečiai neretai prasitaria, jog čia jiems jauku ir ramu.

Moteris prisipažino, jog jai atgrasi šiuolaikinių sterilių, anemiškų interjerų stilistika.

„Esu spalvų “maniakė„ nuo vaikystės, o ilgainiui pradėjau domėtis jų poveikiu, terapija. Spalva skleidžia energiją – ji žmogų gali atgaivinti emociškai, tonizuoti, ar, priešingai, nuraminti. Kartais pavarčius interjero žurnalus pasidaro klaiku nuo pilkų, sterilių interjerų. Neretai interjero dizaineris tiesiog pateisina savo ambicijas, o žmogui reikia gyventi jo sukurtoje aplinkoje“, – kalbėjo pašnekovė.

Įpynė savos kūrybos

Dalios ir jos sutuoktinio būste dominuoja šviesių, pastelinių spalvų fonas, tad originalūs, ryškūs akcentai suteikia ne tik žaismės, bet ir kuria išskirtinį šių namų veidą.

Štai svetainėje puikuojasi tapytojos kūrybos vaisiai – jai labai mielas, iš ankstesnių namų atkeliavęs paveikslas, taip pat neseniai sukurtas meno darbas, kuriam panaudoti drobės bei tapyto šilko fragmentai.

Kūrėjai teko suprojektuoti ir keletą baldų – komodą, kuri apšviesta saulės sušvinta sodriais vyšniniais tonais, bei nedidelę, tačiau talpią spintą slankiomis durimis. Balsvo stiklo detales menininkė pagyvino autoriniais darbais – žaismingomis mozaikomis.

Sienos daliai tarp virtuvinių spintelių bei stalviršio menininkė atsisakė tradicinės plytelių ar stiklo apdailos – šį fragmentą Dalia papuošė nuotaikingų spalvų piešiniu.

Jam buvo panaudoti akriliniai dažai, galiausiai darbas buvo „sutvirtintas“ matiniu laku. Tad, anot kūrėjos, tai ne tik estetiškas, bet ir racionalus sprendimas.

Veidrodžių neišsigando

Šios idėjos tąsą galima išvysti ir kitoje namų erdvėje – miegamajame. Vaizdas, kuris atsiveria šeimininkų poilsio zonoje, priverstų iš nuostabos aiktelėti ne vieną.

„Tai mano pusantrų metų darbo rezultatas, žinoma, tapydavau ne kas dieną.“, – šypteli Dalia, žvelgdama į įspūdingą piešinį – beveik per dvi sienas ir visas lubas išsikerojusį medį.

Šis vaizdas tarytum paskandina – žiedais aplipusi obelis visa galybe atsispindi ir veidrodinėse spintos duryse.

Nors dėl veidrodžių miegamajame nestinga prieštaringų vertinimų, tai sutuoktiniams netapo kliūtimi.

„Viena spinta su veidrodžiais jau buvo įrengta koridoriuje, tad įsirengę dar vieną spintą miegamajame išdrįsome pratęsti tą veidrodį. Neturėjome dėl to kokių nors baimių, antraip būtume to nedarę. Priešingai, dabar čia atrodo didesnė erdvė“, – pastebėjo pašnekovė.

Užtruko metus ilgiau

Dalia prisipažino, jog miegamajame nesėkmingai bandžius pritaikyti tai vieną, tai kitą paveikslą, galiausiai gimė rojaus medžio idėją. Tačiau ilgainiui ji gerokai transformavosi.

„Pavasarį, vasarą pro mūsų langus matyti žaliuojantys medžiai. Kai čia gyvendami sulaukėme pirmos žiemos, kažkaip pajutau, kad labai pradėjo trūkti tos žalumos. Todėl pamaniau, kad tas rojaus medžio piešinys galėtų būti kaip pavasario, vasaros pratęsimas. Tik iš pradžių ketinau nutapyti nedidelį dekoratyvinį fragmentą ant vienos sienos, bet kartais idėja nuveda ten, kur net neįsivaizdavai, viskas išėjo dešimt kartų kitaip. Na, užtruko metus ilgiau, bet užtat patenkinti abu“, – šmaikštavo pašnekovė.

Kūrėja prisiminė, jog jau yra turėjusi panašų, tačiau ne tokios didelės apimties darbą – kadaise jai teko tapyti darželio sieną.

Dalia neneigė, jog pasinerti į šią sritį būtų įdomu, tačiau tai ne tik daug laiko, energijos reikalaujantis, bet ir ne pigus kūrybinis procesas, tad vargu ar atsirastų daug užsakovų.

„Nėra taip, kad žmonės pas mus vaikščiotų kaip į parodą, šį mano darbą matė nedaug kas. Tačiau nedaugelis ir galėtų sau tokį leisti. O kaip menininkei praplėsti savo įprastus rėmus, žinoma, būtų labai smagu – tai yra nuotykis, iššūkis ir sykiu augimas“, – pripažino kūrėja.