Žmonės jau pamažu susitaikė su mintimi, kad kaitinamosioms lemputėms artėja paskutinioji. Dabar kyla kita dilema – ką pirkti: taupiąsias liuminescencines ar šviesos diodų lemputes?

Šviesa turi spalvą

Naujosios lemputės skirstomos į pagerintas kaitinamąsias, kompaktines dienos šviesos ir šviesos diodų (LED). Pagerintomis kaitinamosiomis lemputėmis gali būti prekiaujama dar kelerius metus, tačiau jų energetinės charakteristikos gerokai atsilieka nuo naujesnių rūšių apšvietimo priemonių.

Norint apsispręsti, ką rinktis: taupiąsias liuminescencines ar LED lemputes, reikia įvertinti parametrus. Vienas svarbiausių – energetinis efektyvumas. Kuo mažesnis lemputės galingumas išgaunant tą patį šviesos srauto intensyvumą (matuojama liumenais (lm)), tuo labiau taupoma energija.

Kai kurios liuminescencines lemputės, skirtingai nuo LED lempučių, ne iš karto įjungus pasiekia šviesumo maksimumą – turi praeiti nuo kelių iki keliolikos sekundžių, kol jos pradeda šviesti maksimaliai ryškiai. Tai nelabai patogu tose vietose, kur šviesa įjungiama labai dažnai ir trumpam. Čia tyko ir kita bėda – dažnai perjunginėjant trumpėja kai kurių taupiųjų lempučių ilgaamžiškumas.

LED lemputės iškart įjungus pradeda šviesti maksimaliai ryškiai, o dažnas įjungimas nedaro įtakos jų ilgaamžiškumui.

Renkantis lemputes gyvenamosioms patalpoms, patariama atkreipti dėmesį ir į šviesos spalvą. Apšvietimo technologijoje balta spalva apibūdinama vadinamąja spalvine temperatūra (matuojama kelvinais (K)), kuri paprastai nurodoma ant lempos pakuotės. Natūralios (dienos) šviesos lempų spalvinė temperatūra yra 4 000–4 500 K, vadinamųjų šaltai baltų – 5 700–7 000 K, šiltai baltų – 2 700–3 500 K.

Kas geriausia – brangu

Kuo aukštesnė spalvinė temperatūra, tuo daugiau spektre yra mėlynų komponentų ir mažiau – raudonų. Olandų mokslininkas Arie Andriesas Kruithofas dar 1941 m. nustatė ryšį tarp spalvinės temperatūros ir regimojo komforto: kuo stipresnis aplinkos apšviestumas, tuo aukštesnės spalvinės temperatūros reikia, kad apšvietimas būtų malonus akiai.

Todėl paprastai svetainei, kur reikia palyginti nedidelio apšviestumo, patariama rinktis žemos spalvinės temperatūros (2 700–3 500 K) šviesos šaltinius. Būtent tokia spalvine temperatūra pasižymi įprastos kaitinamosios ir halogeninės lempos. Netinkamai pasirinkus spalvinę temperatūrą, pavyzdžiui, nuosaikiai būstui apšviesti naudojant šaltai baltus šaltinius, jaučiamas diskomfortas – šviesa atrodo melsva, šalta.

Išnagrinėjus visų rūšių lemputes, pirmauja LED technologijų lemputė. Jos taupios, ilgaamžės, joms nekenkia dažni įjungimai ir išjungimai, jos neturi kenksmingų medžiagų ir gali skleisti labai įvairią spalvinę temperatūrą. Didžiausias jų trūkumas – gana aukšta kaina – gali kainuoti iki 130 litų.

Teigiama, kad, apskaičiavus sutaupomą energiją ir tarnavimo laiką, dažnai LED lemputės yra taupesnis sprendimas nei energiją taupančios liuminescencinės lempos.

Diodinės lempos remontuojamos

Specialistai atkreipia dėmesį, kad kartais LED šviestuvai supainiojami su pačiomis lempomis. Lubų LED šviestuvai turi viduje sumontuotas optines lęšių sistemas, kurios sugeba išsklaidyti paprastai kryptingą šviesos diodo šviesą – tokiu būdu tolygiai apšviečiama visa patalpa. Tie patys optiniai lęšiai leidžia šviestuvų šviesą ne tik išskaidyti, bet ir koncentruoti norima kryptimi ir kampu.

Jau yra galimybė išsirinkti LED šviestuvus, kurie leidžia keisti apšvietimo spektrą. Patalpa gali būti apšviečiama labai skirtingais atspalviais: dirbant – dienos spalvos šviesa, ilsintis – šilta skaidria spalva.

Be to, LED šviestuvai leidžia reguliuoti apšvietimo intensyvumą, o kai kurie iš jų turi ir programuojamas intensyvumo ir spektro temas. Pavyzdžiui, galima nustatyti skirtingus apšvietimo parametrus tokioms temoms: „Pasimatymas“, „Naktis“, „Svečiai“ ir pan.

LED lemputės niekada neperdega. Jas naudojant, švietimo intensyvumas tolygiai mažėja. LED lempas reikia keisti tuomet, kai jų švietimo intensyvumas sumažėja iki 70 proc.

Diodinių lempų ilgaamžiškumą labiausiai lemia tai, kiek kokybiškas yra pats LED diodas. Patariama nepirkti tokių šviestuvų, kurių tiekėjai duoda mažesnę nei penkerių metų garantiją.

Kita vertus, net ir sumažėjus LED skleidžiamos šviesos intensyvumui, lempų nereikia išmesti – jas galima suremontuoti ir pasibaigus garantiniam laikotarpiu. Specialistai tikina, kad tai atsieis pigiau, nei pirkti naują šviestuvą.

Taupiąsias lemputes draudžiama išmesti bet kur

Taupiąsias liuminescencines mesti į paprastus buitinių atliekų konteinerius draudžiama. Jas galima priduoti prekybos centre, kuriame jos parduodamos. Šių lempučių sudėtyje yra gyvsidabrio, todėl jos priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį aplinkai turinčių atliekų. Sudužus lemputei namuose, apie 15 minučių reikia vėdinti patalpas. Jei dideli tokių lempučių kiekiai patektų į sąvartynus, kur jos sutraiškomos, pasklidęs gyvsidabris gali patekti į gruntinius vandenis arba artimiausius vandens telkinius. Šiuose vandenyse sugautose žuvyse gali būti didelė gyvsidabrio koncentracija. Saugiai surinktas nesudužusias taupiąsias lemputes perdirba elektroninių atliekų perdirbėjai – saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam naudojimui.