Siūloma leisti daugiabučių savininkams laisvai rinktis šildymo būdą

Sostinės valdžia nepataiko į ritmą. Prieš keletą metų panorus naujai statomame name įsirengti autonominį šildymą, o ne jungtis prie centralizuoto, ir siekiant gauti tam leidimą, reikėjo nueiti kryžiaus kelius. Autonominio šildymo poreikis anuomet buvo didžiulis. Nuolat brangstančios dujos jau įtikino gyventojus, kad bene pigiausiai atsieina centralizuotas šildymas. Tačiau miesto vadovai nusprendė, kad naujai statomiems daugiabučiams galbūt geriau būtų šildyti autonomiškai. Savivaldybės kolegija priėmė sprendimą. Jeigu jį patvirtins miesto taryba, bet kurio naujai statomo daugiabučio savininkai galės rinktis šildymo būdą, nežiūrint kurioje vietoje jis pastatytas.

Neskaito teisės aktų

Prieš keletą metų kai kurie verslininkai buvo įsitraukę į teismų maratoną su savivaldybe, nes ši netvirtindavo statyti ketinamų daugiabučių projektų. Priežastis – nauji namai norėjo šildytis autonomiškai. Anuomet valdininkai tvirtino, esą jokiu būdu negalima menkinti centralizuoto šildymo svarbos, ūkį reikėtų tik stiprinti. Juolab kad siekta stoti į ES ir jau buvo žvalgomasi į jos teisės aktus, kurie pasisakydavo už miestuose plėtojamą centralizuotą energetikos ūkį.
Paprašytas pakomentuoti, kodėl atsirado būtinybė keisti galiojančią tvarką, kokią naudą tai duotų miestui, Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir Statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas tegalėjo pasakyti, kad šiuo klausimu neturi komentarų. Atsakymą valdininkas pateikė ne tiesiogiai, bet per savo padėjėją – esą pats neturintis laiko.
„Labai keistai skamba ketinimai spjauti į ES teisės aktus. Suprantu, kad ekonomiškai nepagrįsti būtų reikalavimai prijungti naujai statomus namus prie centralizuotų miesto tinklų, jeigu jie yra gana toli. Tačiau ar derėtų miesto centre dar labiau teršti orą, leidžiant iškilti keliems šimtams ar tūkstančiams pavienių kaminų“, – klausė bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Jo nuomone, projektą parengę valdininkai tikriausiai nėra gerai susipažinę su ES teisės aktais, kurie nurodo, jog statant didesnį kaip 1000 kv. metrų pastatą, pirmiausia turi būti išnagrinėta galimybė jį prijungti prie kogeneracinių elektrinių tinklų. „Būtent tokie yra ir Vilniuje“, – aiškino R.Germanas.
Be to, jis įsitikinęs, jog dujų kainoms kylant lyg ant mielių vargu ar verslininkai norėtų naujai pastatytuose namuose diegti autonominį dujinį šildymą. Butų tokiuose daugiabučiuose paprasčiausiai niekas nepirktų.

Grėsmė – ekologinė tarša

Jei nutiktų taip, kad sprendimas statomo daugiabučio savininkams leisti rinktis šildymo būdą būtų palaimintas, neišvengiamai didėtų atmosferos tarša. R.Germanas prisiminė prieš kelerius metus Aplinkosaugos instituto atliktą tyrimą, kuris parodė: jei Vilniaus mieste būtų naudojamasi ne centralizuotu šildymu, išmetamų teršalų kiekis padidėtų keliasdešimt kartų.
„Nesiginčiju, kad gamtinės dujos – bene švariausias kuras. Tik nereikėtų pamiršti, kad norint sudeginti kubinį metrą dujų, reikia 15–16 kub. metrų oro, kurio sudėtyje yra 80 proc. azoto ir 20 proc. deguonies. Taigi deginant dujas išsiskiria nuodingi azoto oksidai. Kontroliuoti jų išsiskyrimo kiekviename bute neįmanoma. O kai mieste yra tik keli kaminai, suvaldyti padėtį galima. Neįsivaizduoju, kaip tai reikėtų daryti esant autonominiam dujiniam šildymui“, – žėrė argumentus R.Germanas.

Išsakė daug abejonių

Dujininkai sutinka, jog vartotojai turi galėti rinktis, kaip šildyti namus. „Ypač jei yra pasirinkimo galimybė. Nereikia manyti, kad brangsta tik dujos. Kitų kuro rūšių kaina irgi nestovi vietoje“, – sakė bendrovės „Lietuvos dujos“ atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė.
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininkas Vytautas Miškinis negaili kritikos sostinės valdininkų sprendimui leisti ignoruoti centralizuotas miesto komunikacijas. Specialisto teigimu, miestas turėtų būti suskirstytas į zonas pagal šildymo būdą, kaip daroma ekonomiškai brandžiose pasaulio šalyse.
Investuotojai tuomet puikiai žinotų, kaip bus šildomas statyti planuojamas daugiabutis. Jeigu bus apskaičiuota, kad neperspektyvu šildyti autonomiškai, projekto galbūt iš viso bus atsisakyta. Rinktis galės ir gyventojai. Jei jų netenkins rajone esantis šildymas, jie būsto ieškos kitame.
„Jei miestą valdo ne vienai kuriai nors energetikos rūšiai palankūs korumpuoti veikėjai, jie neturėtų priimti neaiškių sprendimų. Anksčiau buvo viskas suprantama ir logiškai pagrįsta. Kvartaluose, kuriuose stovi seni daugiabučiai ir kur jau nutiestos centrinio šildymo trasos, autonominio šildymo niekas neįrenginėjo. Tačiau kalnuotoje Naujojoje Vilnioje tokių trasų nėra, nes neįmanoma techniškai to padaryti. Tad numatyta statyti autonomines dujines katilines“, – aiškino V.Miškinis.
Energetiko nuomone, autonominis dujinis šildymas galimas toliau nuo Vilniaus statomuose kvartaluose, kuriuose sudėtinga nutiesti centralizuotas šilumos trasas.
Jei valdžia nuspręstų, jog autonominis dujinis šildymas miesto centre reikalingas, V.Miškinis palaikytų tik tokį sprendimą, kuris įpareigotų montuoti grupines dujines katilines ant daugiabučių stogų, įrengti centrinį valdymo pultą, o ne leisti kiekviename bute montuoti pavienius katilus. „Taip būtų saugiau. Sprogdama katilinė nenugriautų statinio, skeveldros išsisklaidytų“, – aiškino specialistas.
Vilniečiai prisimena ne vieną atvejį, kai naudodamiesi autonominiais dujų katilais daugiabučių gyventojai sukėlė grėsmę ne tik savo gyvybei, bet ir visam pastatui. Vienas nelabai senas įvykis – kai bute Žvėryne sugedus autonominiam katilui dujomis apsinuodijo merginos.
Centralizuoto šildymo šalininkai stebisi miesto valdžios pozicija ir spėlioja, kas galėtų būti šios idėjos iniciatorius. O Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas V.Miškinis mano, kad priimant diskutuotinus sprendimus būtų galima paklausti energetikų nuomonės, pasitarti su mokslininkais. „Gal dabar tai nemadinga?..“ – piktinosi V.Miškinis miesto valdžia.