Veržlūs, sklidini optimizmo ir entuziazmo jauni žmonės gali sukurti ne mažiau unikalių daiktų nei profesionalai. Vis dėlto studentų dizaino idėjos retai sudomina gamintojus. Gal jie tiesiog jų nepamato?

Ankstesniais metais vien Vilniuje šurmuliuodavusi „Dizaino savaitė“ šiemet gana tvirtai įžengė ir į Kauną. Renginį atidarė dizaino studentų paroda Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno dailės fakultete (KDF).

„Gerų darbų yra nemažai. Didžiausia spraga – dizaino vadyba, viešinimas. Kita vertus, ir užsienyje yra tūkstančiai dizainerių, jie turi savo vadybininkus. Lietuviams konkurencija milžiniška“, – pripažino KDF Dizaino katedros dėstytojas Jonas Venckūnas.

KDF Dizaino katedros atstovai tikina, kad stengiamasi orientuotis į gamybą, pagal galimybes darbai rodomi tarptautinėse parodose. „Pernai buvome Milane, šiemet bandysime dalyvauti Maskvoje“, – pasakojo kitas dėstytojas Saulius Juozas Jarašius.

Aukštosios mokyklos atstovai teigė, kad gaminti lietuviško dizaino produktus mūsų šalies įmonėms neapsimoka, net ir studentų sugalvotų daiktų prototipus įmonės gamina vangiai.

Norint pagaminti produktą, reikalia tam pritaikytų technologijų, gamybos išlaidos turi būti optimalios, kad daiktą apsimokėtų gaminti, kad rinkoje jis būtų paklausus.

„Jau kelerius metus baldų gamintojai pradeda domėtis dizaino naujienomis, tačiau jiems patogiau imti išdirbtą vakarietišką projektą ir pagal jį gaminti. Kitaip tariant, Lietuvos gamintojai išnaudojami kaip darbo jėga“, – pastebėjo dizainą studentams dėstantys atstovai.

Dėstytojai apgailestauja, kad ir architektai, kurdami interjerus, per mažai domisi lietuvių kuriamais gaminiais, siūlo klientams užsienietiškus gaminius.

Kartą lietuvių studentų kurti šviestuvai buvo eksponuojami Vokietijoje. Vokiečiai buvo pasiryžę tris šviestuvus įsigyti, tačiau sužinoję, kad jie lietuvių, ir dar studentų, kaipmat persigalvojo. „Ir Vokietijoje pirmiausia vertinama firma, tik po to – dizainas“, – įsitikino J.Venckūnas.

Pasak jo, vienos studentės darbu – prieškambario baldu – yra susidomėjęs koncernas IKEA, bet dar neaišku, ar imsis jo gamybos.

Vienas perspektyviausių parodoje rodomų darbų, dėstytojų nuomone, suoliukas iš Corian‘o. Jo kaina priklausytų nuo gamybos masto – kuo jų daugiau, tuo pigiau kainuotų.

„Jis nebūtų pigus, bet apsimokėtų, nes yra labai patvarus, atsparus aplinkos poveikiui, ilgaamžiškas, tinka ir patalpoje, ir lauke“, – komentavo J.Venckūnas.

Dar vieno studento sukurtas šviestuvas tapo projekto „Didėja“ vienu iš nugalėtojų, jis galbūt bus gaminamas masiškai. Lietuvių dizaineriams erdvė savirealizacijai ne pati palankiausia, nes mūsų šalies rinka yra per maža.

Dėstytojas Virgilijus Trakimavičius įsitikinęs, kad kuriant produktų pakuotes studentų idėjos galėtų būti itin vertingos, tačiau kažkodėl mūsų gamintojai dažnai mieliau renkasi net ne lietuvius dizainerius.

Artimiausiu metu studentai gaus darbo kuriant vienos įmonės ženklą. „Ieškome kontaktų su įmonėmis, norime, kad studentų darbai nebūtų daromi tuščiai, kad jie išeitų į gyvenimą“, – grindė V.Trakimavičius. Pasak jo, taip pat numatoma kurti pakuotes ekologiškoms sėkloms.

„Kauno technologijos universiteto studentai daro robotukus, kurių niekam nereikia, tačiau tai yra įdirbis į ateitį, technologijų tąsa“, – palygino S.J.Jarašius. Jo nuomone, net jei studentų idėjos lieka tik idėjomis, mokytis kurti produktų dizainą yra reikalinga.