Nekilnojamojo turto pardavėjai meta visas įmanomas pastangas pirkėjams išjudinti. Žinodami, jog bankai vangiai kredituoja būsto pirkimą, jie pastaruoju metu patys intensyviai siūlo šią paslaugą.

Sandorių nuolat daugėja

Pažvelgus į registrų duomenis, galima spėti, kad įmonių suteikiamos paskolos klientams – nėra naujas reiškinys. Tik apie jį nebuvo garsiai kalbama. Pernai įregistruota 1819 turto įkeitimo dokumentų, kuriuose kreditoriais įrašyti ne fiziniai, bet juridiniai asmenys, ne bankai. Statistika rodo, kad tokių sandorių būta ir 2007 m., tiesa, kiek mažiau.

Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių nekilnojamojo turto įmonių asociacijos prezidentas Gediminas Bareika sutiko, kad įmonių pagalba sprendžiant būsto kreditavimo problemą – gera alternatyva bankų išduodamiems kreditams. Turtingesnės bendrovės pasiūlo turtą iš jų pirkti ir išsimokėtinai.

"Tokie žingsniai – tikrai pozityvūs. Kai bankai šiuo metu yra visiškai neveiklūs, net nepaaiškina, kodėl nesuteikia klientams būsto kreditų, įmonių pagalba tikrai naudinga. Be to, ir joms pačioms svarbu rasti klientų", – kalbėjo G.Bareika.

O nekilnojamojo turto įmonės "Ober-Haus" vadovo Vyto Zabiliaus vertinimu, tokios paslaugos vargu ar privers sukrusti bankus. "Gali būti, kad laikui bėgant būsto statytojai klientus, pirkusius butus išsimokėtinai, perleis bankams. Nekilnojamojo turto bendrovės vargu ar bus pajėgios spęsti finansavimo klausimus, nes jie yra labai specifiniai. O bankams ar kitoms finansų institucijoms tokie klausimai yra kasdienybė", – yra sakęs V.Zabilius.

Privertė rinkos sąstingis

Pagal statistiką daugiausia sandorių įkeičiant turtą ne bankams užregistruojama Klaipėdoje.

Uostamiesčio nekilnojamojo turto projektų plėtojimo ir valdymo bendrovė "Kleta", užsimojusi išplėtoti didžiulį golfo kompleksą su jame esančiu gyvenamųjų namų kvartalu, klientus irgi vilioja galimybe gauti kreditą. Įmonės vadovas Arūnas Kuraitis pripažino, jog imtis kredituoti savo klientus privertė šiandienė rinkos situacija.

"Be abejo, anksčiau, kol būdavo nesunku gauti paskolas, mums nereikėjo atlikti bankų funkcijų. Šiandien, matydami, kad šalies bankai yra nelankstūs, turi problemų savo pagrindinėse rinkose, siekiame kažkaip išjudinti sąstingį. Gerai, kad galime sau leisti tokią galimybę – būtų problemiška, jeigu mūsų pačių turtas būtų įkeistas", – komentavo A.Kuraitis.

Pasak pašnekovo, laisvai valdyti savo turtą leidžia ne vien partnerystė su stipriais užsienio investuotojais.

"Iš dalies tai lėmė ir mūsų įmonių grupės politika. Niekada versle nelošėme va bank – iš bankų skolindavomės labai atsargiai, pasverdami kiekvieną savo žingsnį. Savo plėtojamiems projektams niekada netvirtindavome 100 proc. bankų kreditavimo", – tvirtino "Kletos" vadovas.

Vis dėlto A.Kuraitis pabrėžė, jog kreditavimo paslaugos ėmėsi anaiptol ne iš beviltiškumo. Tai veikiau pagalba potencialiems klientams. "Mūsų siūlomas turtas nepigus, tačiau kainų nemažiname, kaip daro kiti nekilnojamojo turto plėtotojai. Vietoj to pasirinkome finansinę paspirtį žmonėms, kurie turi 20, 30 ar net 40 proc. namui įsigyti reikiamos sumos, bet bankai vis tiek jų nekredituoja", – paaiškino A.Kuraitis.

Riziką irgi įvertina

Bendrovė "Kleta" kredituoja savo klientus įsigyjant tiek gyvenamąjį, tiek komercinį nekilnojamąjį turtą. Pasak A.Kuraičio, jo vadovaujama įmonė šiuo metu gali pasiūlyti gerokai lankstesnes sąlygas nei šalies komerciniai bankai. Būsimieji naujakuriai, kredituojami privačios įmonės, gali įsigyti namą ar vien tik sklypą namui statyti.

Pradinis įnašas nustatomas atsižvelgiant į turto vertę. Jei tai yra namas – prašoma 20 proc., jei tik sklypas – 10 proc. pradinio įnašo. A.Kuraičio skaičiavimu, įmonės siūlomos palūkanos litais yra bemaž 20–30 proc. mažesnės nei šalies bankų – jos siekia apie 6,5 proc., o eurais – kiek mažiau.

"Mes irgi vertiname riziką, tačiau ne taip, kaip bankai. Mums mažiau svarbu, ar klientai pagrindžia savo pajamų šaltinius. Neburiame iš kavos tirščių – o kas bus po trejų ar penkerių metų, jei žmogus galbūt praras darbą. Jei klientas atsinešė pinigų dalį, vadinasi, jis puikiai supranta riziką, investuodamas tuos pinigus į būstą, ir žino, kad jam vis tiek reikės pardavėjui grąžinti skolą", – aiškino A.Kuraitis.

Kredituojamiems pirkėjams siūlomi du variantai: nekilnojamąjį turtą apiforminti kaip kliento nuosavybę įkeičiant jį bendrovei arba įsigyti kaip šios nuosavybę išsimokėtinai.

A.Kuraičio duomenimis, kreditavimo paslaugomis sklypams įsigyti jau pasinaudojo keletas klientų.

Pirkėjai savo nuožiūra gali pasirinkti ilgalaikį ar trumpalaikį kreditavimą. Pirmu atveju jis siektų nuo penkerių iki dešimties, antru – iki dvejų metų.