Krosnis mūsų protėviai mūrijo ne tik tam, kad šildytųsi, bet ir gamintų ant jų maistą. Ugnis, malkos, iki raudonumo įkaitusios anglys šiuolaikiniuose moderniuose būstuose buvo tapusios vien pasigėrėjimo, papildomos šilumos šaltiniu.

Šiandieniai dizaineriai kuria pasigėrėjimą keliančius židinius, tačiau sykiu ir krosneles. Ant jų lyg ant elektrinės viryklės galima galima pastatyti arbatinuką, o gal dėti keptuvę?

Antai šveicarų dizaineris Wuehlas Yanesas sukūrė židinį, ant kurio viršaus paliko kaistančią plokštumą, netgi sudarė galimybę ugnimi grožėtis ne pro stiklą, bet tiesiogiai. Ant židinio šylantis arbatinukas Vakarų šalių gyventojams yra tarsi egzotika.

Toks židino sprendimas sukėlė dizainu besidominčių žmonių abejonių: "Dizainas puikus, bet autorius nepagalvojo apie dūmus!" Autorius ramino, kad dūmai išeina pro nesimatantį dūmtraukį, įmontuotą už įrenginio.

Dizaineris atkreipė dėmesį, kad ir negaminant maisto ant šio židinio galima jį naudingai panaudoti. Pastačius ant įkaitinto metalinio paviršiaus arbatinuką su vandeniu, drėkinamas patalpos oras.

Olandų dizaineris Dickas van Hoffas siūlo šildytis prie kiek kitokio, tradicinio židinio-krosnelės. Židinys, ugniakuras, krosnis – kad ir kaip pavadinsi įrenginį, kuriame kuriamas laužas, jis atlieka ne vien tiesioginę funkciją.

Dizaineris primena, kad ugnis yra tarsi namų širdis.Nuo akmens amžiaus aplink pagrindinį šilumos, šviesos šaltinį koncentravosi visas gyvenimas. Prie židinio ar krosnies buvo derinamas tiek būsto interjeras, tiek pats pastatas. Tad, olandų dizainerio nuomone, ir šiuolaikiniame interjere židinys turi telkti apie save visa – ir žmones, ir daiktus.