Pereiti į pagrindinį turinį

Žiemos sodai kuria vasarą

2010-01-24 00:44
Gyvybė: kambariniai augalai namų dekoravime atsirado XIX a. Prancūzijoje ir lydi mus iki šių dienų.
Gyvybė: kambariniai augalai namų dekoravime atsirado XIX a. Prancūzijoje ir lydi mus iki šių dienų. / Reginos Malakauskienės nuotr.

Interjerinių augalų asortimentas bei kiekis didėja ir tam įtakos turi ne tik mados tendencijos, estetinė samprata, bet ir augalų teikiama nauda.

Lemiamos reikšmės turi mūsų klimatas, kuris nesuteikia galimybės žaliuojančia aplinka gėrėtis ištisus metus.


Klaipėdos valstybinės kolegijos Kraštotvarkos katedros lektorė

Estetiškas augalas – sveikas

Interjero dekoravimą vazoniniais augalais ne maža dalimi lemia gyvenimo tempas, uždarose patalpose praleidžiamas laikas. Kai kurių specialistų teigimu, vidaus patalpų oro tarša, kai ilgai išbūname užsidarę, labiau grėsminga sveikatai negu išorės.

Ir ne kas kitas kaltas dėl šio laikmečio dažniausiai kamuojančių ligų – astmos, akių, nosies, gerklės uždegimų, nuovargio, galvos skausmų ir kvėpavimo problemų.

1980-aisiais NASA ėmėsi išsamių tyrinėjimų kosmoso erdvėje oro kokybės problemai spręsti. Išeitis paprasta – augalai. Jie valo atmosferą, tad yra pasaulio plaučiai, ne kitaip – ir mūsų namuose. Fotosintezė papildo deguonies, augalai iš aplinkos surenka toksinus ir juos sunaikina padedami komposto mikrobų.

Kambarinių augalų perkama vis daugiau, ir rinkos poreikiai pamažu kinta. Keičiasi ir požiūris į kambarines gėles – daugelis žmonių pasirenka įspūdingus vienmečius, o ne visžalius augalus.

Augalas namuose atlieka ne tik oro kokybės gerinimo funkciją, bet ir estetinio aplinkos formavimo darbą. Kad jis atrodytų estetiškai, turi būti sveikas.

Prisiekę gėlininkai, namuose puoselėjantys retesnių ir lepesnių rūšių augalus, žino, kaip juos nelengva prižiūrėti šaltuoju metų laiku.

Nuo spalio vidurio iki vasario pabaigos gerokai nukenčia augalų dekoratyvumas – krinta lapai, gelsta ir džiūva jų galiukai, nusilpusias gėles neretai puola įvairūs kenkėjai bei ligos.

Tyko nemažai problemų

Patyrę augintojai žino, kad tai kasmetinė problema dėl netinkamų sąlygų – augalams stinga šviesos, santykinės oro drėgmės, būstuose tvyro per aukšta temperatūra.

Dėl šių problemų, ypač privačiuose interjeruose, vis dažniau įrengiamos atskiros patalpos ar bent jau jos dalis specialiai augalams laikyti.

Įrengiant augalų oazes namuose dažnai daroma esminė klaida – atkreipiamas dėmesys ne į visus jų sėkmingo vešėjimo kriterijus. Augalui turi būti parinkta tinkama šviesa, temperatūra, drėgmė, gruntas.

Projektuojant žiemos sodą nuosavame būste svarbu apsispręsti, ar siekiama auginti didelį kiekį įdomesnių rūšių augalų, ar gausiau dekoruoti jais savo namų interjerą.

Pasirinkus pirmąjį variantą, stiklintos laiptinės ar kambario kampo neužteks. Retesnėms rūšims reikia nuoseklesnės priežiūros ir subtilesnių sąlygų. Šiuo atveju augalams derėtų skirti patalpą.

Žiemos sodui reikalingas natūralus apšvietimas, todėl labiausiai tinkamos yra stiklinės konstrukcijos. Tačiau šiuo atveju ne visiems augalams tinka pietinė pusė, nes vasaros metu atsiranda "nudegimo" problema.

Antras labai svarbus faktorius yra temperatūra. Tad prieš apželdinant žiemos sodą svarbu išsiaiškinti, kokia temperatūra šioje patalpoje bus šaltuoju metu. Priklausomai nuo žiemos sodo ar oranžerijos tipo parenkami ir augalai, kurių poreikiai būtų patenkinti.

Kad apsipiltų žiedais

Šildomuose žiemos soduose šaltymečiu galima palaikyti nuo 18 iki 24 laipsn. temperatūrą. Juose puikiausiai tarps šiltamėgiai augalai, kurių didesnė dauguma džiugina egzotiškais žiedais.

Šiltiems žiemos sodams reikalingas ir tinkamas apšvietimas. Kartais juose pravartu papildomai įrengti dirbtinį apšvietimą.

Optimaliausia žiemos sodų temperatūra – nuo 12 iki 17 laipsn. Tokiuose puikiai žiemoja daugelis dekoratyvių lapinių, o ir žydinčių augalų.

Gėlės tokiomis sąlygomis reikalauja nedaug priežiūros, nes, esant optimaliai temperatūrai ir tinkamai šviesai, jie paprasčiausiai "užmiega". Daugeliui augalų būtinas ramybės periodas, kad pavasariop, pailgėjus dienai ir padidėjus šviesos kiekiui, galėtų apsipilti žiedais.

Dažnai pasitaikanti klaida – aukšta temperatūra ir natūralus apšvietimas, kuris apniukusiomis mūsų žiemų dienomis yra nepakankamas augalams. Tai dažnai juos nualina.

Nešildomų sodų temperatūra siekia apie 5 laipsn. šilumos. Juose žiemoja daugiamečiai augalai, kuriuos vasaros metu pravartu auginti lauke. Tokio sodo gyventojai nėra labai dekoratyvūs ir nesukuria ypač idiliškos žalios oazės žiemos metu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų